Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-261-1821-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-11-17
Bylos Nr.: A-261-1821-08
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas: V. F.
Atsakovas: Panevėžio teritorinės muitinės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės muitinės

Kategorijos

15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-261-1821/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.4; 16.6; 79.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Raimondai Dzelzienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. ir atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovams Panevėžio teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės muitinės, dėl įsakymo panaikinimo, kompensacijos, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. F. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš tarnybos muitinėje neteisėtu, panaikinti Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymo Nr.40K dalį, kuria jis atleistas iš tarnybos muitinėje nuo 2002 m. birželio 3 d., laikyti jį atleistu iš pareigų teismo sprendimu; priteisti iš Panevėžio teritorinės muitinės trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją - 3016,80 Lt; priteisti iš Panevėžio teritorinės muitinės piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir atlyginimo skirtumą, kai jis ėjo mažiau apmokamas pareigas - 18155,65 Lt.; priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Panevėžio teritorinės muitinės, 100000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2002 m. birželio 3 d. buvo atleistas iš tarnybos Panevėžio teritorinėje muitinėje. Darbdavys savo sprendimą grindė 2002 m. gegužės 17 d. įvykiais, kai per Saločių punktą neva į Lietuvą įvažiavo muitinės pareigūnų nepatikrintas kontrabandinis krovinys. Sekančią dieną buvo sulaikyta visa 2002 m. gegužės 17 d. dirbusi pamaina. Suėmime jis išbuvo iki 2002 m. rugpjūčio 1 d., o grįžęs sužinojo, kad yra atleistas iš darbo. Apie tarnybinio patikrinimo procedūros pradėjimą jis nebuvo informuotas, jo paaiškinimo niekas neprašė. Jokie įtarimai, jam pareikšti ikiteisminio tyrimo metu, nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Jis neatliko jokių veiksmų, diskredituojančių muitinės pareigūno vardą, todėl buvo atleistas be pagrindo. Tokiu atleidimu jam buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes grįžus iš suėmimo, žinia, kad jis dar ir yra atleistas iš tarnybos, jį visiškai sugniuždė, susirgo depresija, dėl ko kreipėsi į medikus, prasidėjo nesutarimai šeimoje. Buvo pažemintas jo geras vardas. Iki tol jis jokių nuobaudų tarnyboje neturėjo, buvo skatintas, sėkmingai žengė karjeros laiptais. Po atleidimo pagal tokį straipsnį jis negalėjo 3 metus įsidarbinti valstybės tarnyboje.

Panevėžio teritorinė muitinė su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad V. F. atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, įtariant jį padarius sunkų nusikaltimą, t. y. kontrabandą ir muitinės deklaracijų klastojimą. Todėl buvo pagrindas padaryti išvadą, kad muitinės pareigūnas diskreditavo pareigūno vardą, ir jis buvo atleistas iš tarnybos. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuoti grubūs pažeidimai, kurie sudarė sąlygas nusikaltimui įvykdyti, šiais veiksmais V. F. diskreditavo pareigūno vardą. Paimti iš V. F. paaiškinimo nebuvo galimybės, nes tuo metu buvo suėmime. Be to, 2002 m. liepos mėnesį įvyko muitinės reorganizacija, todėl tarnybinio patikrinimo stabdyti nebuvo galimybės. Jeigu teismas tenkintų skundą, mano, kad darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą priteistinas tik iki registravimo darbo biržoje dienos. Nesutinka dėl neturtinės žalos priteisimo, nes žala jam buvo padaryta ne atsakovo veiksmais, o teisėsaugos institucijų veiksmais. Jeigu nebūtų buvę baudžiamosios bylos, nebūtų buvę ir atleidimo iš tarnybos.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo V. F. skundą patenkino iš dalies – pripažino V. F. atleidimą iš pareigų neteisėtu; panaikino Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymo Nr.40K dalį, kuria inspektorius V. F., atliekantis pareigas Saločių kelio poste, 2002 m. birželio 3 d. atleistas iš tarnybos muitinėje pagal tuo metu galiojusį Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 48 straipsnio 24 punktą ir nusprendė laikyti, kad V. F. atleistas iš pareigų teismo sprendimu 2003 m. kovo 12 d.; priteiesė V. F. iš Panevėžio teritorinės muitinės 2402 Lt. išeitinę išmoką, 17472,61 Lt. už priverstinės pravaikštos laiką; nurodė sprendimą dalyje dėl 1201,01 litų priteisimo V. F. vykdyti skubiai; iš Lietuvos valstybės V. F. priteisė 10000 litų (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimą šioje dalyje pavedė vykdyti Lietuvos respublikos teisingumo ministerijai.

Teismas nustatė, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.40 K V. F., ėjęs Saločių kelio posto inspektoriaus pareigas, buvo atleistas iš tarnybos muitinėje 2002 m. birželio 3 d. pagal Tarnybos Lietuvos muitinėje statuto 48 straipsnio 24 punktą, atsižvelgiant į 2002 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (b.l.11). Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir V. F. atleidimo iš tarnybos muitinėje metu galiojo Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 2002 m. gegužės 4 d. redakcija (toliau tekste – ir Statutas).

Tarnybinių nuobaudų muitinės pareigūnams skyrimo tvarką reglamentavo Statuto 35-38 straipsniai. Tarnybinės nuobaudos skyrimo V. F. procedūra buvo pradėta, gavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto viršininko A. V. 2002 m. gegužės 21 d. tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2002 m. gegužės 17 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai Kėdainių rajone sulaikė automobilį su cigarečių kroviniu, užfiksuota, kad šis automobilis kirto Lietuvos- Latvijos sieną per jungtinį Saločių- Grencalės postą, pas vairuotoją rasta TIR knygelė įforminta muitinės pareigūno spaudu, kuris Saločių kelio posto pareigūnams nėra išduotas, TIR knygelė įvežamų krovinių žurnale neužregistruota ir į magnetines laikmenas neįvesta; dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla, sulaikyti Saločių kelio posto pareigūnai A. L. ir V. F., kurie tą dieną dirbo prie įvažiuojančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių tikrinimo (b.l.18). Pagal šį pranešimą Panevėžio teritorinėje muitinėje buvo pradėta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl V. F. veikos. Statuto 36 straipsnio 1 dalis numatė, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad pareigūnas raštu pasiaiškintų. V. F. paaiškinimo niekas neprašė. Savo iniciatyva pareiškėjas rašyti pasiaiškinimo neturėjo galimybės, nes jis nebuvo informuotas apie procedūros pradėjimą. Teismas padarė išvadą, kad nepagrįsti atsakovo atstovės paaiškinimai, kad atsakovas neturėjo galimybės prašyti iš pareiškėjo pasiaiškinimo, nes šis buvo suėmime. Atsakovas galėjo prašyti V. F. pasiaiškinimo per kardomojo kalinimo įstaigų administraciją. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra apsiribojo tik informacijos apie parengtinio tardymo eigą baudžiamojoje byloje, iškeltoje V. F. atžvilgiu, surinkimu. 2002 m. gegužės 30 d. gavus informaciją iš Tardymo valdybos prie Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato apie tai, kad V. F. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 18 straipsnį ir 312 straipsnio 3 dalį dėl bendrininkavimo įvykdant kontrabandą stambiu mastu (b.l.22), tarnybinis patikrinimas buvo baigtas, surašant 2002 m. gegužės 31 d. patikrinimo išvadą (b.l.17). Statuto 37 straipsnio 3 dalis numato, kad paaiškėjus, jog tarnybinis nusižengimas turi nusikaltimo požymių, nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama kvotos organui; atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukus, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama. Tuo tarpu atsakovas, gavęs informaciją, kad V. F. atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla ir jam yra pareikštas kaltinimas, t. y. turėdamas informaciją, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikaltimo požymių, nuobaudos skyrimo procedūros nesustabdė, ją užbaigė, ir remdamasis tarnybinio patikrinimo išvada, paskyrė jam tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas dėl V. F. veikos buvo atliktas, pažeidžiant Statuto 36 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje neįvardinti jokie V. F. veiksmai, kuriais jis diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Joje konstatuota, kad V. F. pareigūno vardą diskreditavo tuo, kad jo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla. Vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas pareigūno atžvilgiu nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad jis diskreditavo pareigūno vardą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2007 m. liepos 9 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. F. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo (b.l.35-63). Teismas atsakovo atstovės teiginį, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įvardinti V. F. įvykdyti darbo drausmės pažeidimai, nesudarantys nusikaltimo sudėties, kuriais V. F. diskreditavo pareigūno vardą pripažino nepagrįstais, kadangi tokie pažeidimai konstatuoti tik 2007 m. liepos 9 d. Šie pažeidimai nebuvo nustatyti V. F. atleidimo iš tarnybos metu, jie nebuvo tiriami Statuto nustatyta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros tvarka.

Galiojančio Tarnybos LR muitinėje Statuto 1 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu pasekmių. Todėl pareiškėjo atžvilgiu teismas taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio nuostatas. Kadangi V. F. iš tarnybos muitinėje buvo atleistas daugiau kaip prieš 5 metus, jis prarado kvalifikaciją, per tą laiką įvyko struktūriniai Panevėžio teritorinės muitinės pertvarkymai, be to, tarp atsakovo ir pareiškėjo susidarė įtempti santykiai, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į anksčiau eitas pareigas negrąžintinas. Jo atžvilgiu taikytinos DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytos darbuotojų teisių apsaugos priemonės. Jam priteistina DK 297 straipsnio 4 dalyje numatyta išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d.), vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą. V. F. tarnybos muitinėje stažas atleidimo dienai buvo iki penkerių metų (į tarnybą muitinėje priimtas 1998 m. vasario 9 d.), todėl jam priteistina 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (Statuto 53 str.). Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr.175 2.2 punktą metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius buvo nustatytas 21,1 darbo dienos. Pareiškėjui priteistina 2402 litų išeitinė išmoka (56,92 x 21,1x2). Už priverstinę pravaikštą pareiškėjui teismas priteisė:

už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2002 m. rugpjūčio 14 d. - 2959,84 lt ( 52 d.d. x 56,92),

už laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2003 m. kovo 12 d. – 7281,56 lt (143 d.d. x 56,92- 857,93),

už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 12 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. –atlyginimo skirtumas, kai pareiškėjas dirbo mažiau apmokamą darbą- 7231,21 lt (208 d.d. x 56,92 – 4608,15). Iš viso 17472,61 litų.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašomos 683,04 litų sumos nepriteisė, nes 2002 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. birželio 3 d. laikotarpiu pareiškėjas iš tarnybos dar nebuvo atleistas, atsakovo sprendimu nuo pareigų nebuvo nušalintas, darbe buvo ne dėl atsakovo, o dėl ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimų.

V. F. laikytinas atleistas iš tarnybos teismo sprendimu nuo įsidarbinimo pirmoje po atleidimo darbovietėje datos – 2003 m. kovo 12 d. Sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, vykdytinas skubiai (LR DK 299 str.1 d.1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal LR CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Aukščiau išvardintais motyvais nustatyta, kad V. F. atleidimas iš tarnybos buvo neteisėtas.

Teismas nurodė, kad LR CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Šis sąrašas nėra baigtinis. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis neteisėtu atleidimo iš tarnybos patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jautėsi pažemintas. Gydytojos D.Bagdžiūnaitės 2007 m. gruodžio 20 d. išduota pažyma patvirtina, kad V. F. dėl depresinio epizodo buvo gydytas psichiatro 2002 m. rugpjūčio 5 d. – 2002 m. spalio 11 d. (b.l.93). Dėl jo atleidimo iš tarnybos pagrindo jis trejus metus negalėjo būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, 2003 m. tuo pagrindu jam buvo neleista dalyvauti konkurse, ką patvirtina Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2003 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. ARB-1089 (b.l.91). Iki atleidimo iš tarnybos V. F. buvo nepriekaištingos reputacijos, 2002 m. sausio 25 d. buvo apdovanotas padėkos raštu už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą (V. F. asmens byla).Todėl teismas laikė, kad atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą, iš esmės pablogino pareiškėjo reputaciją, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, depresiją, apribojo jo galimybę būti priimtam į darbą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Šiuo metu galiojantys įstatymai minimalaus ir maksimalaus žalos dydžio neapibrėžia. Teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos pasekmes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjui iš valstybės priteistina 10000 litų neturtinė žala. Vadovaujantis LR žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pavedė vykdyti LR teisingumo ministerijai.

III.

Pareiškėjas V. F. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti V. F. 100 000 Lt neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo patirtų išgyvenimų stiprumo, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jog dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos išliko dideli pokyčiai gyvenime, sukeliantys skaudžius išgyvenimus iki šiol, neatkreipė dėmesio į dėl neteisėto atleidimo pablogėjusią pareiškėjo sveikatos būklę, atimtą galimybę dirbti mėgstamą darbą, žlugusią karjerą valstybės tarnyboje, sumenkintą gerą reputaciją, negalėjimą gyventi visaverčio gyvenimo.

Panevėžio teritorinė muitinė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. F. skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2002 m. galiojusio Statuto redakcijoje nebuvo reglamentuota muitinės pareigūno vardo diskreditavimo sąvoka. Teritorinės muitinės vadovas laikė, kad muitinės pareigūno vardas yra diskredituojamas jau pačiu baudžiamosios bylos dėl kontrabandos stambiu mastu iškėlimo faktu. Nors šiuo metu paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas V. F. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo, tačiau nutarime konstatuota, kad muitinės pareigūnų darbe užfiksuoti grubūs darbo trūkumai, kuriuos pripažino ir patys pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Yra neginčijamai įrodyta, kad nusikaltimas įvykdytas ir sąlygas jį įvykdyti sudarė būtent muitinės pareigūnai, netinkamai atlikdami savo tiesiogines pareigas, kai tai sukėlė itin sunkias pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-2154/06 konstatavo, kad pareigūnas savo veikloje nuolat susiduria su situacijomis, kurios reikalauja apibrėžto bendravimo būdo, nepriklausančio nuo jo įsitikinimų, padiktuoto turimo socialinio vaidmens, todėl daugeliu atvejų pareigūnai privalo veikti pagal savąjį gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, garbės ir kitų socialinių, teisinių ir dorovinių vertybių supratimą.

3. Teismas nepagrįstai laikė, kad tarnybinis patikrinimas dėl V. F. veikos buvo atliktas, pažeidžiant Statuto 36 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi pasiaiškinimas nebuvo paimtas dėl pateisinamos priežasties, o nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo stabdoma todėl, kad V. F. atleistas dėl įtarimų nusikalstama veika dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. F. su Panevėžio teritorinės muitinės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Panevėžio teritorinė muitinė nenurodė nei vieno motyvo, pagrindžiančio Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą todėl apeliacinis skundas atmestinas. Teismas teisingai ir pagrįstai pripažino pareiškėjo atleidimą iš tarnybos muitinėje neteisėtu. Atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veikos, pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 36 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad teisingumą vykdo tik teismai ir asmuo nelaikomas kaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kadangi baudžiamosios bylos iškėlimas dar neįrodo asmens kaltumo, tai negalėjo būti vertinama ir kaip pareigūno vardo diskreditavimas.

Atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino apeliacinio skundo motyvus ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą- pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40K, remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 48 straipsnio 24 punktu, už pareigūno vardo diskreditavimą (b.l. 11). Atleidimo pagrindas įsakyme nurodytas Tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga.

2002 m. gegužės 31 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad V. F. pareigūno vardą diskreditavo tuo, kad jo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla padarius sunkų nusikaltimą, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tokia pareiškėjo procesinė padėtis baudžiamoje byloje buvo pripažinta kaip diskredituojanti muitinės pareigūno vardą.

Nutraukus ikiteisminį tyrimą aplinkybių, kurių pagrindu buvo atleistas pareiškėjas iš tarnybos nebeliko. Teismas negali papildyti atlikto tarnybinio patikrinimo kitais faktais, kuriais nebuvo grindžiamas atleidimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas neteisėtai. Taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Statuto 36 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie pažeidimai yra reikšmingi ir remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu vertintini kaip pagrindinių procedūrų pažeidimas, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimto sprendimo pagrįstumą. Tokie procedūriniai pažeidimai sudaro savarankišką skundžiamo akto panaikinimo pagrindą.

Esant šioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Apelianto teigimu nepagrįstai buvo sumažintas neturtinės žalos atlyginimas nuo prašomos 100 000 Lt iki 10 000 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino neteisėto atleidimo įtaką jo būsenai. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nustatė, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir toks vertinimas atitinka Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo nuostatas. Padaryta neturtinė žala atlyginta teisingai. Todėl keisti sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. F. ir Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Anatolijus Baranovas Stasys Gagys