- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2-2759-855/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02337-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- N. M., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant pareiškėjoms N. M., A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. M. ir A. Š. pareiškimą, suinteresuotas asmuo –Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos N. M. ir A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio ir tėvo V. M. mirties priėmė palikimą, pradėjusios turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad N. M. vyras bei A. Š. tėvas V. M. mirė 2011-02-03, tačiau po mirties pareiškėjos dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, taip pat nesukreipė dėl turto aprašo sudarymo, tačiau turtą priėmė ir pradėjo jį faktiškai valdyti, kadangi ir toliau liko gyventi palikėjui ir jo sutuoktinei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), juo naudojosi kaip savu, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, perėmė mirusiajam priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus ir pan., gyvena bute iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.
Kaip matyti iš pareiškėjų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos N. M. sutuoktinis bei pareiškėjos A. Š. tėvas V. M. 2011-02-03 mirė (b.l. 4-9). Po V. M. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b.l. 12), šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjos teismo posėdžio metu. Kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų bei teismo išreikalautų duomenų, palikėjai V. M. ir jo sutuoktinei N. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame tiek palikėjas gyveno iki mirties, tiek pareiškėjos gyveno ir gyvena iki šiol (b.l. 10-11, 13).
Byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad pareiškėjos N. M. ir A. Š. po savo sutuoktinio ir tėvo V. M. mirties iš esmės iš karto priėmė palikėjo nekilnojamąjį turtą – minėtą butą, pradėjusios šį turtą faktiškai valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t.y. elgtis su turtu, kaip su savo nuosavybe. Pareiškėjos paaiškino, kad po V. M. mirties ir toliau liko gyventi bute, juo naudotis, padarė jame dalinį remontą (apšiltino kambarį ir pan.), butą išlaikė (mokėjo komunalinius mokesčius), taip pat priėmė palikėjo asmeninius daiktus, drabužius ir pan. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad N. M. po sutuoktinio mirties mokėjo ir tebemoka komunalinius bei kitus mokesčius už minėtą butą (b.l. 14-16). Pareiškėjos paaiškino, kad visas išlaidas komunaliniams mokesčiams dalijasi lygiomis dalimis. Duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po V. M. mirties būtų faktiškai perėmę jo turėtą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, byloje nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio ir tėvo V. M. mirties jo sutuoktinė N. M. ir dukra A. Š. faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.51 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio, o pareiškėja A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-02-03, mirties priėmė palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.