Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-245-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-10
Bylos Nr.
1A-423-245-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos
Pranešėjas K.Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-245/2008

Teisėjas R.Klimaitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal:

LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-06-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies - 2 metų 6 mėnesių pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveri) metai, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2007-07-17, apie 14 val., Viešvilės km. ir sen., Jurbarko raj., Klaipėdos gatvėje, prie P. B. parduotuvės, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t.y. nepaisydamas visuotinai nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą prieš V. J., t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą teisę atgauti iš V. J. 30 Lt, tyčia, suduodamas V. J. tris smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl ko V. J. buvo nugriuvęs ant žemės ir padarydamas nukentėjusiajam V. J. dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundu prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, šaukti į teismą liudininkus, kurie galėtų patvirtinti tikrus faktus. Nurodo, kad teismas padarė esminių BPK ir LR Konstitucijos pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuojamos kaltinamojo teisės, o taip pat kiti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ko pasėkoje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Byla buvo suklastota, nes kaltinamasis aktas skiriasi nuo nuosprendžio išvadų. Ekspertas nurodė, kad kulkšnies lūžimas galėjo būti padarytas kietais bukais daiktas arba šaligatvio borteliu. Tačiau jis su lūžimu nesusijęs, nes konflikto metu niekas nebuvo nukritęs. Pareigūnas taip pat parodė, kad kai privažiavo prie parduotuvės, jis jau buvo pasibaigęs ir nukentėjusysis nukritęs nebuvo. Tą patį parodė ir nukentėjusiojo žmona V. J., kuri matė, kad jos vyras aiškinasi su A. B., muštynių nematė. Tačiau teisme parodė kitaip. Teismas, dėl neišsamiai ištirtų kai kurių aplinkybių, turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą (BPK 295 str.). Į teismą nebuvo iššaukta liudininkė J. K. tiesiogiai mačiusi, kaip A. B. sudavė šampūno buteliuku V. J.. Šios liudytojos teisme nebuvo, jos parodymai dingo. Jis rytojaus dieną, po konflikto matė nukentėjusįjį sveiką parduotuvėje. Tai galėjo patvirtinti liudytoja Edita. Nukentėjusysis padavė pareiškimą praėjus trims paroms po įvykio. Po įvykio jis atsisakė pasiūlytos medicininės pagalbos. Nurodo, kad vadovaujantis LR BPK 255 str. 2 d. kaltinamasis negali būti nuteistas, jei faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų. Nurodo, kad prieš jį nesurinkta jokių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 senato nutarime Nr. 40 nurodyta, kad teismas nuosprendyje turi konstatuoti ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados negali būti grindžiamos vien tik prisipažinimu, kaip yra šiame nuosprendyje, jei to nepatvirtina kiti įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti patvirtintas įrodymais neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą. Esant išvardintoms aplinkybėms ir nesant kokių tai kitų objektyvių įrodymų apie A. B. dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme, teismo išvados negali būti įrodymu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. Ž. nusikalstamą veiką pagal pareikštą kaltinimą, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. dispozicija yra nustatyta savavaldžiavimo sąvoką, tai yra tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. To paties LR BK 294 str. 2 dalyje nustatyta atsakomybė už savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą nukentėjusiajam. LR BK 294 str. 2 d. nustatytas nusikaltimo – savavaldžiavimo kvalifikuojantis požymis yra fizinės prievartos panaudojimas.

Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad A. B. panaudodamas fizinę prievartą prieš V. J., tai yra suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius į įvairias kūno vietas ir taip padarydamas didelės žalos asmens sveikatai, reikalavo iš V. J. ginčijamus 30 Lt. Tai, jog A. B. padarė nusikaltimą – savavaldžiavimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d. patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta faktinė medžiaga, kuri buvo ištirta apylinkės teisme.

A. B. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis V. J. prašė grąžinti 30 Lt., po ko šampūno buteliuku trenkė V. J. ir jie susistumdė (b.l. 22-23). Šiuos parodymus nuteistasis patvirtino apylinkės teisme teisminio bylos nagrinėjimo metu parodydamas, kad jis V. J. prašė grąžinti 30 Lt ir po ko jie susistumdė (b.l. 108-109).

Be nuteistojo A. B. parodymų jo kaltę padarius nusikaltimus pagal LR BK 294 str. 2 d. ir pagal 284 str. 1 d. patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojas J. K. parodė, jog atvažiavus prie konfliktuojančių A. B. ir V. J. pastebėjo, jog pastarajam buvo įdrėkstas veidas, o A. B. jam aiškino, jog V. J. jam yra skolingas 30 Lt. Jis taip pat liepęs nuteistajam A. B. apsiraminti ir penkias minutes įkalbinėjo eiti namo (b.l. 110-111). Liudininkė V. J. taip pat patvirtino, jog nuteistasis A. B. mušėsi su V. J. (b.l. 110).

Specialisto išvadoje Nr. G 250/07(10) patvirtintas žalos padarymas nukentėjusiajam kurioje nustatyta, kad V. J. padarytas dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje – tiesioginiu smūgiu ar kontaktuojant su aplinkiniais daiktais, pvz. šaligatvio bordiūru ir pan. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu ir nurodytu būdu (b.l. 8).

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. naudodamas fizinę prievartą prieš V. J. savavališkai vykdė jo ginčijamą teisę, tai yra reikalavo grąžinti 30 Lt skolą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 294 str. 2 d.

Nuteistojo A. B. veiksmais buvo padaryta nusikalstamų veikų sutaptis. Tai yra idealioji sutaptis yra tada, kada asmuo viena veika padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Todėl, be pripažinimo kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d., apylinkės teismas jį teisingai pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nustatančia atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų yra pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Todėl skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Nuteistajam nėra inkriminuota veika dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl vertinant nuteistojo veiksmus nėra būtina nustatyti, ar tyčia padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ar dėl neatsargumo. Netikėti nukentėjusiojo V. J. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti, anksčiau aptarti, įrodymai.

Atmestinas apelianto teiginys, kad liudytojos J. K. parodymai iš bylos dingo. Šios liudytojos, parodžiusios, kad konfliktą pradėjo nuteistasis A. B. trenkęs per veidą šampūno buteliuku, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai byloje yra ir niekur nebuvo dingę (b.l. 15-16).

Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas dėl neišsamiai ištirtų kai kurių aplinkybių turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą (BPK 295 str.). Toks teismo sprendimas nėra privalomas. Įrodymų tyrimas teisme gali būti atnaujinamas, kai baigiamosiose kalbose pasakomos naujos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai. Toks sprendimas gali būti priimamas ir tada, kai tikrai be papildomo bylos aplinkybių ištyrimo negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio. Atsižvelgiant į apylinkės teisme ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus priimti tokį sprendimą apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo.

Taip pat atmestinas apelianto teiginys, kad teismo nuosprendis pagrįstas vien tik jo prisipažinimu, to nepatvirtinus kitais įrodymais, nes nuteistasis A. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino (b.l. 108). Jo kaltė byloje įrodyta teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, tai yra: paties nuteistojo parodymais, liudytojų parodymais ir specialisto išvada.

Pirmosios instancijos teismas A. B. už nusikaltimą Pagal LR BK 284 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 1 metams, o už nusikaltimą pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Teismas vadovaudamasis LR BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmes bendrino apėmimo būdu ir paskirtą švelnesnę bausmę pagal LR BK 284 str. 1 d. apėmė griežtesne bausme paskirta pagal LR BK 294 str. 2 d. ir paskyrė subendrintą bausmę 2 metus 6 mėnesius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-06-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies - 2 metų 6 mėnesių pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 2 metus ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 4 (ketverius) metus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis