- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-970-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22491-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- V. M., A. M.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir V. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau sutartis). Šis jų prašymas buvo patenkintas ir teismas 2013-07-17 sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų pateiktą sutartį. Šis sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėja A. M. 2013-08-28 kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto jai išdavimo. 2013-08-28 jai buvo išduotas vykdomasis raštas.
2013-12-23 teisme gautas pareiškėjo V. M. prašymas, kuriuo jis prašo išaiškinti sprendimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki nutarties dėl sprendimo išaiškinimo įsiteisėjimo sustabdyti sprendimo 2.3p. vykdymą, leidžiant pareiškėjui V. M. tiesiogiai apmokėti išlaidas už darželį (pradinę mokyklą); medicinos išlaidas UAB „Northway medicinos centrai; išlaidas už receptinius vaistus; išlaidas už teniso treniruotes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo išaiškinti:
2.1. Ar sprendimas suteikia teisę motinai vienašališkai priimti sprendimus, susijusius su vaiko auklėjimu, vystymu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu?
2.2. Ar remiantis sprendimo 2.3 p. tėvas turi teisę reikalauti, kad motina suderintų numatomas išlaidas, susijusias su sveikata bei išlaidas, susijusias su vaiko išsilavinimu, popamokine veikla?
2.3. Ar remiantis sprendimo 2.3 p. motina turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su vaiko sveikata, kurios yra kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (PSDF) biudžeto?
2.4. Ar remiantis sprendimo 2.4p., kuriame įtvirtinta, kad „Motina išlaikymą vaikui teikia iš savo asmeninių pajamų, visapusiškai rūpindamasi vaiko auklėjimu, švietimu, ugdymu, sveikata, maitinimu, apranga, priežiūra ir kitais jo poreikiais ir interesais“ motina turi prisidėti prie vaiko išlaikymo iš savo asmeninių lėšų?
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo V. M. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo prašymo teismui dėl sprendimo išaiškinimo matyti, jog sprendimas pareiškėjui yra aiškus, o prašoma išaiškinti šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties atitinkamus punktus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sprendimu patvirtintos sutarties aiškinimas prieštarauja CPK 278 str. Toks sutarties aiškiniams pagal CPK 278 str. 1d. negali būti pritaikytas, nes bet koks sprendimu patvirtintos sutarties aiškinimas labiau atitiktų tik vieno iš tėvų interesus, t.y. taip būtų faktiškai pakeistos teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygos ir bet koks teismo sprendimu patvirtintos sutarties aiškinimas faktiškai reikštų paties teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimą, t.y. taip būtų atlikta intervenciją į įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, pareiškėjas prašo išaiškinti įvykdytą sprendimą. Dėl to ir pagal CPK 278 str. 2 d. sprendimas negali būti teismo aiškinamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju sprendimas yra ne tik priimtas, bet įsiteisėjęs ir vykdomas, tad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir stabdyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą kuriuo iš pareiškėjo yra priteistas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui ar kitaip negu numatyta sprendime leisti vykdyti sprendimą. Toks sprendimo sustabdymas ar vykdymas pažeistų nepilnamečio vaiko, pareiškėjo sūnaus G. M., gim. 2007-12-03 įstatymų saugomas teises ir interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį, tenkinti V. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki nutarties dėl sprendimo išaiškinimo įsiteisėjimo sustabdyti sprendimo 2.3 p. vykdymą, leidžiant pareiškėjui V. M. tiesiogiai apmokėti išlaidas už darželį (pradinę mokyklą), sveikatos priežiūros išlaidas, išlaidas už receptinius vaistus, išlaidas, susijusias su vaiko laisvalaikiu; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį dalyje dėl V. M. prašymo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimą ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad toje pačioje civilinėje byloje priimtos dvi nutartys iš esmės prieštarauja viena kitai, t.y. vienoje nutartyje teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių laiko sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis yra laikytina taikos sutartimi, tuo tarpu kitoje nutartyje nurodo priešingas aplinkybes, t.y. kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra taikos sutartis, o yra teismo sprendimas. Todėl apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tą patį sprendimą aiškina ir taiko skirtingai, kas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Apeliantas taip pat teigia, jog jis pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad jis tinkamai vykdo sprendimą ir rūpinasi vaiko interesais, todėl mano, kad šioje civilinėje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vaiko interesai nebūtų pažeisti, o tik būtų užkirstas kelias kitai šaliai piktnaudžiauti teise.
M. atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato, kad tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimas gali būti išaiškinamas tik tada, kai jis dar nėra įvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (278 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), negalimą atlikti po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašė teismo išaiškinti : 2.1. Ar sprendimas suteikia teisę motinai vienašališkai priimti sprendimus, susijusius su vaiko auklėjimu, vystymu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu?; 2.2. Ar remiantis sprendimo 2.3 p. tėvas turi teisę reikalauti, kad motina suderintų numatomas išlaidas, susijusias su sveikata bei išlaidas, susijusias su vaiko išsilavinimu, popamokine veikla?; 2.3. Ar remiantis sprendimo 2.3 p. motina turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su vaiko sveikata, kurios yra kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (PSDF) biudžeto?; 2.4. Ar remiantis sprendimo 2.4p., kuriame įtvirtinta, kad „Motina išlaikymą vaikui teikia iš savo asmeninių pajamų, visapusiškai rūpindamasi vaiko auklėjimu, švietimu, ugdymu, sveikata, maitinimu, apranga, priežiūra ir kitais jo poreikiais ir interesais“ motina turi prisidėti prie vaiko išlaikymo iš savo asmeninių lėšų?
Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Tam, kad konstatuoti sprendimo išaiškinimo reikalingumą, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Šiuo konkrečiu atveju iš pareiškėjo prašymo teismui dėl sprendimo išaiškinimo matyti, jog sprendimas pareiškėjui yra aiškus, o prašoma išaiškinti šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties atitinkamus punktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodyti argumentai ir išvados, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutarties aiškiniams pagal CPK 278 str. 1 d. realiai negali būti pritaikytas, kadangi taip būtų faktiškai pakeistos teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygos ir bet koks teismo sprendimu patvirtintos sutarties aiškinimas faktiškai reikštų paties teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimą, t.y. taip būtų atlikta intervenciją į įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota suprantamai ir nedviprasmiškai, abejonėms dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo pagrindo nėra ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokios nutarties aiškinti. Be to, CPK nenumato galimybės pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio išaiškinant tai, kas nebuvo numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neįžvelgia jokių neaiškumų, kurie trukdytų tinkamai vykdyti teismo įpareigojimą. Taip pat pastebėtina, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad sprendimas, kurį prašoma išaiškinti, yra neaiškus ar jo negalima vykdyti dėl turinio neaiškumo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės pasikeitus aplinkybėms gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl 2013-07-17 teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3d.). Nes tik tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-17 sprendimu patvirtinta sutartis, t.y. jos sąlygos gali būti pakeistos.
Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo, t.y. atmetus apelianto atskirąjį skundą, nėra prasmės analizuoti ir pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.