Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam S. G. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš nuteistojo S. G. asmens bylos matyti, kad S. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-02-19 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str., paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 str. 1, 3, 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007-01-26 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi suderinta bausme, paskirta galutinė subendrinta 16 m. laisvės atėmimo bausmė.

- Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007-01-26 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1995 m. Ispanijos Karalystės BK 138 str., 390.1. str., paskirta 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė bei 6 mėn. bauda mokant po 6,00 Eur už kiekvieną dieną. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007-01-26 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. ir 207 str., palikta ta pati 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, netaikant paskirtos baudos.

Nuteistasis atliko BVK 157 str. 3 d. numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 8 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2016-02-25).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal nuo 2015-09-01 galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. redakciją laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, jog nors Komisijos 2016-02-29 nutarimas Nr. 95-62 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau neįvertino kitų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad S. G. nusikalstamo elgesio rizika žema (40 balų), tačiau visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose mokėsi, dirba, nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau kartu pažymi, jog S. G. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat įvertina tai, kad S. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, bet už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą (2 nužudymai – nužudęs asmenį, slapstėsi nuo teisėsaugos, besislapstydamas vėl įvykdė nužudymą). Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai (asocialus elgesys esant neblaiviam), mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu: impulsyvumas, agresyvus elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, menkas savo elgesio pasekmių numatymas, pakankamai konkretus mąstymas), artimi kriminogeniniams veiksniams: piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu). Įvertinus nuteistąjį smurto rizikos įvertinimo metodika HCR-20 nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika. Riziką didinantys veiksniai: smurtiniai veiksmai, pasibaigę dviejų žmonių nužudymu, apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų metu, vengimas prisiimti atsakomybę už nužudymą ir tuo tikslu slapstymasis nuo teisėsaugos Ispanijoje, tuo metu įvykdytas dar vienas nužudymas, savivokos stoka – nesugebėjimas paaiškinti smurtinio elgesio priežasčių. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų), tačiau labai artima vidutinei (žema – nuo 0 iki 40 balų, vidutinė – nuo 41 balo iki 99 balų). Nuteistojo savianalizė negili, įvardinti silpnųjų asmenybės pusių nesugeba, nesugeba paaiškinti savo nusikalstamų veiksmų. Pats nuteistasis teigia, kad daugiausiai įtakos smurtiniam elgesiui turėjo alkoholis, todėl išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio, išreikš savo pyktį. Suvokia, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Savo smurtinio elgesio priežasčių paaiškinti negeba, sakydamas, kad nežino, dėl ko taip darė. Apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Labiau linkęs pasitikėti savo “sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir kelia teismui abejonių dėl nuteistojo S. G. galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje, t. y. ar nuteistasis S. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį S. G. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistajam S. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2016-02-29 nutarimą Nr. 95-62 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5-7 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2016-02-29 nutarimą Nr. 95-62 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė