- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- I2-960-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03127-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, VSDFV Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.6.8Kitos valstybinės socialinio draudimo pašalpos ir išmokos
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5637; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (10.8) VPE-SP5-257 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“; 3) įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dėl kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis skyrimo.
Paaiškina, jog 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi su prašymu į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas skirti jam kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Nurodė, jog daugiau nei 10 metų – nuo 1981 iki 1991 metų dirbo civilinės aviacijos inžinerijos – technikos darbuotoju. Dirbo ne tik su etilo nuodingomis medžiagomis, bet ir su ypatingai toksiniais nuodais. Jo darbo stažas ypatingomis sąlygomis sudaro 10 metų 6 mėnesius 6 dienas. 1983 – 1994 metų laikotarpiu dirbo 8 metus 9 mėnesius. Būdamas tvirtai įsitikinęs, jog turi daugiau nei 10 metų darbo stažo ypatingomis sąlygomis 1991 m. spalio 20 d. perėjo dirbti į kitas pareigas.
Nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, kuriuo jam atsisakyta skirti kompensaciją. Teigia, jog atsakovas netinkamai vertino Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, 41.9 papunktį, kuriame įtvirtinta, kad civilinės aviacijos inžinerijos ir technikos darbuotojams vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims – ne mažiau kaip 15 metų darbus, nurodytus buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1987 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1412 patvirtintuose Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo tam tikriems civilinės aviacijos ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams nuostatuose (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies 6 punktą už 5 metus.
Pažymėjo, jog kitiems jo buvusiems kolegoms, kurie neturėjo 10 metų darbo stažo ypatingomis sąlygomis, buvo paskirta kompensacija proporcingai išdirbtam laikui ne už 5 metus, bet už 4 metus, 3,5 metus iki pensijos.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog kompensacijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 62 straipsniu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir Nuostatų 41.9 papunktį, teisę gauti kompensaciją turi civilinės aviacijos inžinerijos ir technikos darbuotojai vyrai, kurie ne mažiau kaip 20 metų iki 1994-12-31 dirbo darbus, nurodytus buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1987 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1412 patvirtintuose Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo tam tikriems civilinės aviacijos ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams nuostatuose (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d.). Kai darbus, numatytus minėtuose nuostatuose, vyrai dirbo mažiau nei 20 metų, jie turi teisę gauti kompensacijos dalį, jeigu tokius darbus dirbo ne mažiau kaip 10 metų 1983-1994 metų laikotarpiu (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti jam kompensaciją. Vilniaus skyrius, įvertinęs kompensacijos byloje esančius dokumentus, nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl 2019-02-12 sprendimu atsisakė jam skirti kompensaciją. VSDFV Vilniaus skyrius nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1981-03-25 iki 1991-10-20 dirbo Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos gamybiniame susivienijime aviamechaniko pareigose. Šios pareigos buvo nurodytos SSRS Ministrų Tarybos 1987 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1412 patvirtintuose Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo tam tikriems civilinės aviacijos ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams nuostatuose. Daugiau darbų, suteikiančių teisę į kompensaciją, pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjas nedirbo. Visas pareiškėjo stažas ypatingomis sąlygomis yra 10 metų 6 mėnesiai 26 dienos, 1983-1994 m. laikotarpiu pareiškėjas išdirbo ypatingomis darbo sąlygomis 8 metus 9 mėnesius 20 dienų. Pažymėjo, jog kompensacijai gauti ypatingomis sąlygomis turi būti išdirbta 20 metų arba ne mažiau kaip 10 metų 1983-1994 metų laikotarpiu. Kadangi pareiškėjas nėra išdirbęs 20 metų, o 1983-1994 metų laikotarpiu darbus, numatytus minėtuose nuostatuose, dirbo 8 metus 9 mėnesius, todėl neturi teisės gauti kompensaciją ar jos dalį.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas netinkamai vertino Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, 41.9 papunktį. Teigė, jog Nuostatų 41.9 papunktyje yra nustatytas kompensacijos penkerių metų mokėjimo terminas, t. y. kompensacija, jei pareiškėjui ji priklausytų (pareiškėjas būtų išdirbęs 20 metų arba ne mažiau kaip 10 metų 1983 - 1994 metų laikotarpiu), būtų mokama 5 metus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. kreipėsi su prašymu peržiūrėti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas bei skirti ir mokėti kompensaciją „bent už 8 m. ir 6 mėn.“. Fondo valdyba, patikrinusi pareiškėjo kompensacijos bylos duomenis 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.8) VPE-SP5-257 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti kompensaciją.
Pagal pareiškėjo darbo knygelės įrašus, juos patvirtinančius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2018-10-01 pažymą Nr. A101-3877/18 (2.5.1.9-PD) ir VĮ „Lietuvos oro uostai“ su 2018-12-11 pažyma Nr. 4R-976 pateiktus įsakymus apie pareiškėjo priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1981-03-25 iki 1991-10-20 dirbo aviamechaniku, t. y. darbus, numatytus Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 11 punkte.
Fondo valdyba nustatė, kad į pareiškėjo darbo laiko kompensacijai gauti nepagrįstai įskaitytas 1989-09-11 – 1989-09-30 laikotarpis (20 dienų), kuriuo jis faktiškai nedirbo (Lietuvos civilinės aviacijos valdybos 1989 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 594/π jis šiuo laikotarpiu buvo išleistas mokslo atostogų). Pagal pareiškėjo kompensacijos bylos dokumentus, Fondo valdyba nustatė, kad darbus, nurodytus Nuostatuose, jis dirbo 10 metų 6 mėnesius 6 dienas, o 1983-1994 metais – 8 metus 9 mėnesius. Taigi, jis neturi teisės gauti kompensaciją ar jos dalį, nes neatitinka Pensijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 62 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų 41.9 papunkčio reikalavimų.
Pažymėjo, jog pareiškėjo patikslinto skundo teiginiai, jog „mano darbo stažas ypatingomis sąlygomis sudaro 10 metų 6 mėnesius 6 dienas, 1983 – 1994 metų laikotarpiu dirbau 8 metus 9 mėnesius“, patvirtina, jog jis neginčija darbo ypatingomis sąlygomis trukmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Byloje nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. (10.8) VPE-SP5-257 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ (b. l. 32). Įvertinęs kompensacijos byloje esančius dokumentus, atsakovas nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl atsisakė jam skirti kompensaciją. Sprendime nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1981-03-25 iki 1991-10-20 dirbo Lietuvos Respublikiniame civilinės aviacijos gamybiniame susivienijime aviamechaniko pareigose. Šios pareigos buvo nurodytos SSRS Ministrų Tarybos 1987 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1412 patvirtintuose Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo tam tikriems civilinės aviacijos ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams nuostatuose. Daugiau darbų, suteikiančių teisę į kompensaciją, pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjas nedirbo. Visas pareiškėjo stažas ypatingomis sąlygomis yra 10 metų 6 mėnesiai 26 dienos, 1983-1994 m. laikotarpiu pareiškėjas išdirbo ypatingomis darbo sąlygomis 8 metus 9 mėnesius 20 dienų. Pažymėjo, jog kompensacijai gauti ypatingomis sąlygomis turi būti išdirbta 20 metų arba ne mažiau kaip 10 metų 1983-1994 metų laikotarpiu. Kadangi pareiškėjas nėra išdirbęs 20 metų, o 1983-1994 metų laikotarpiu darbus, numatytus minėtuose nuostatuose, dirbo 8 metus 9 mėnesius, todėl konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės gauti kompensaciją ar jos dalį.
2019 m. liepos 8 d. pareiškėjas dėl šio sprendimo kreipėsi į VSDFV, prašydamas jį peržiūrėti bei skirti ir mokėti kompensaciją „<...> bent už 8 m. ir 6 mėn.“.
VSDFV 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (6.5) I-5637 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 12 d. sprendimo (10.8) VPE-SP5-257“ (b. l. 33-34), kuriame pakartojo VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 12 d. sprendime konstatuotus faktus bei nurodė, jog nepaisant darbo laiko kompensacijai gauti apskaičiavimo netikslumo (nepagrįstai įtraukto 1989-09-11 – 1989-09-30 mokymosi atostogų laikotarpio), Fondo valdybos Vilniaus skyrius priėmė iš esmės teisingą sprendimą (b. l. 33 – 34).
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais, teigdamas, jog atsakovas nepagrįstai neskyrė jam kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Teigia, jog atsakovas netinkamai vertino Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, 41.9 papunktį, kuriame įtvirtinta, kad civilinės aviacijos inžinerijos ir technikos darbuotojams vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims – ne mažiau kaip 15 metų darbus, nurodytus buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1987 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1412 patvirtintuose Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo tam tikriems civilinės aviacijos ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams nuostatuose (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies 6 punktą už 5 metus.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis netinkamai vertino Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, 41.9 papunktį. Teigė, jog Nuostatų 41.9 papunktyje yra nustatytas kompensacijos penkerių metų mokėjimo terminas, t. y. kompensacija, jei pareiškėjui ji priklausytų (pareiškėjas būtų išdirbęs 20 metų arba ne mažiau kaip 10 metų 1983 - 1994 metų laikotarpiu), būtų mokama 5 (penkerius) metus.
Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 62 straipsniu (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 07 06 iki 2019 01 01) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai).
Pensijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad kompensacija išmokama už 5 metus civilinės aviacijos inžinerijos-technikos darbuotojams, dirbusiems darbą pagal iki 1994 m. gruodžio 31 d. galiojusį civilinės aviacijos inžinerijos-technikos darbuotojų pareigų sąrašą: vyrams – išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims – ne mažiau kaip 15 metų.
Nuostatų 41 punkte reglamentuota kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarka asmenims, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2-4 dalyse nustatytą laiką darbus, numatytus atitinkamuose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sąrašuose. Nuostatų 41.9 papunktyje nustatyta, kad civilinės aviacijos inžinerijos ir technikos darbuotojams vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims – ne mažiau kaip 15 metų darbus, nurodytus buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1987 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1412 patvirtintuose Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo tam tikriems civilinės aviacijos ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams nuostatuose (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d.), kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies 6 punktą už 5 metus.
Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga dirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų (moterims – 7,5 metų), kompensacijos daliai gauti ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1988-1994 metais; jei reikia išdirbti 15 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1986-1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1983-1994 metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1980-1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1978-1994 metais.
Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, jog pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 20 metų, asmenys turi teisę gauti kompensacijos dalį, jeigu tokius darbus dirbo ne mažiau kaip 10 metų 1983-1994 metų laikotarpiu.
Be to, Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę, t. y. į darbo laiką kompensacijai gauti neįskaitomi atostogų laikotarpiai, mokymosi laikotarpiai, pravaikštos, prastovos ir pan. Taigi, Fondo valdyba, patikrinusi pareiškėjo darbo laiko kompensacijai gauti apskaičiavimo teisingumą, pagrįstai nustatė, kad į jo darbo laiką kompensacijai gauti nepagrįstai įskaitytas 1989-09-11 – 1989-09-30 laikotarpis (20 dienų), kuriuo jis faktiškai nedirbo (Lietuvos civilinės aviacijos valdybos 1989 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 594/π pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo išleistas mokslo atostogų).
Darbo ypatingomis sąlygomis kompensacijai skirti trukmė ir pobūdis įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbo pobūdį ypatingomis sąlygomis patikslinančiomis pažymomis, išduotomis remiantis darbdavių ar valstybės archyvų sistemos įstaigų turimais dokumentais (Nuostatų 6.4.1 – 6.4.4. ir 40.1 papunkčiai).
Pagal byloje pateiktus darbo knygelės įrašus (b. l. 114-116), juos patvirtinančius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2018-10-01 pažymą Nr. A101-3877/18 (2.5.1.9-PD) ir VĮ „Lietuvos oro uostai“ su 2018-11-11 pažymą Nr. 4R-976 pateiktus įsakymus apie pareiškėjo priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1981-03-25 iki 1991-10-20 dirbo Lietuvos Respublikiniame Civilinės aviacijos gamybiniame susivienijime aviamechaniko pareigose (b. l. 52, 53, 58). Šios pareigos buvo nurodytos SSRS Ministrų Tarybos 1987 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1412 patvirtintuose Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo tam tikriems civilinės aviacijos ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams nuostatuose (b. l. 103-107). Daugiau darbų, suteikiančių teisę į kompensaciją, pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjas nedirbo. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog visas pareiškėjo stažas ypatingomis sąlygomis yra 10 metų 6 mėnesiai 26 dienos, tačiau 1983-1994 m. laikotarpiu pareiškėjas išdirbo ypatingomis darbo sąlygomis 8 metus 9 mėnesius 20 dienų, bet neišdirbo 10 metų, kaip to reikalauja įstatymas.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjo patikslinto skundo teiginys: „mano darbo stažas ypatingomis darbo sąlygomis sudaro 10 metų 6 mėnesius 6 dienas, o 1983-1994 metų laikotarpiu dirbau 8 metus 9 mėnesius“, taip pat patvirtina, jog ir pats pareiškėjas neginčija darbo ypatingomis sąlygomis trukmės.
Pareiškėjo patikslinto skundo teiginys, kad VSDFV priimdama sprendimą nesivadovavo nuostata, kad jei kompensacijai gauti reikia išdirbti ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti reikia išdirbti ne mažiau kaip pusė šio laiko ir kad Fondo valdyba netinkamai vertino Nuostatų 41.9 papunkčio nuostatas, laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjui, kaip buvusiam civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojui (aviamechanikui) – sprendžiant klausimą dėl kompensacijos skyrimo, taikomos Pensijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 62 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų 41.9 papunkčio nuostatos, todėl Fondo valdyba, nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašymą, pagrįstai vadovavosi minėtomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatomis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Pensijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 62 straipsnio 5 dalies, Nuostatų 41.9 papunkčio reikalavimais, daro išvadą, jog VSDVF Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.8) VPE-SP5-257 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Kadangi VSDVF Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. (10.8) VPE-SP5-257 ir VSDFV 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5637 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.