Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Z. (toliau – K. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės atėmimo 4 (keturiems metams) bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kalinimo laikas nuo 2018 m. vasario 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. Z. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš K. Z. priteista 100 (vienas šimtas) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš K. Z. priteista 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens Kauno apygardos teismui pateiktas nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. Z. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 10 d., apie 14.55 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. K. (toliau – D. K.), siekdamas pagrobti svetimą turtą, užėjo į gėlių parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini) ir grasindamas peiliu sužaloti nukentėjusiąją pardavėją R. M., reikalavo atiduoti pinigus. D. K. nuo stalo pagrobus nukentėjusiajam R. S. priklausiančią dėžutę, su joje buvusiais 200 eurų, kartu su D. K. reikalavo iš R. M., kad ši atiduotų jiems telefoną. Nukentėjusiajai pasakius, kad telefono neturi, D. K. pradėjo tikrinti jos drabužių kišenes ir mėgindamas nuplėšti jai per petį pakabintą rankinę su ja susistumdė, taip padarydamas nukentėjusiajai dešinio kelio sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė R. M. priklausančią 3 eurų vertės medžiaginę rankinę, su joje buvusiais 300 eurų. Abu nuteistieji savo kaltę pripažino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. Z. apeliacinis skundas tenkinamas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto, t. y. dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant K. Z. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su K. Z. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, vietoje 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskiriant švelnesnę bausmę.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. Z. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad skirdamas bausmę K. Z. apylinkės teismas nurodė aplinkybę, jog nuteistasis Lietuvoje teisiamas penktą kartą, o užsienyje teistas septynis. Iš bylos duomenų matyti, kad užsienyje septynis kartus teistas ir penktą kartą Lietuvoje teisiamas buvo ne K. Z., o kitas nuteistasis D. K.. K. Z. tiek Lietuvoje, tiek užsienyje buvo teistas po vieną kartą. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas kito asmens teistumus priskirdamas K. Z., nepagrįstai paskyrė jam didesnio nei įstatymo sankcijoje numatyta jos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmę.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis ir analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis vieningai šiuo klausimus formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai yra nustatyta, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Būtina akcentuoti ir tai, kad baudžiamojoje teisėje yra laikomasi pozicijos, jog nusikalstamą veiką padariusiems asmenims skiriant bausmes, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Bausmė laikoma teisinga tik tuo atveju, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

8.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nors apylinkės teismas K. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau klaidingai nurodė aplinkybes dėl ankstesnių jo teistumų dėl ko nemotyvuotai paskyrė didesnio nei įstatymo sankcijoje numatyta jos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai sąlygojo per griežtos ir neproporcingos K. Z. padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimą.

9. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą ir atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, nuteistojo asmenybė, aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta civilinius ieškinius, Lietuvoje teistumas yra išnykęs, patvirtina, jog K. Z. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima ir paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę, leidžiančią pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas, paskiriant nuteistajam švelnesnę, mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatyto jos vidurkiu dydžio laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. BK 64¹ straipsnio pagrindu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant K. Z. galutinę sumažintą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo K. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendį: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymą K. Z. skirti 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis yra neskundžiamas ir įsiteisėja jo paskelbimo dieną.