- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-1227-290/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad G. Ž. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros (toliau – Institucija) vedėjo E. B. 2013-06-10 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 85 str. 2 d., 4 d. ir 5 d. – teisės medžioti atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2013-01-20 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, važiuodamas automobiliu kartu su A. K., medžiojo medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini), kuriam jie nepriklauso, medžioklės plotuose, su medžioti skirtu įrankiu IZH 18MH: Springfield: 011806005, medžioti neleidžiamu būdu, draudžiamu laiku ir neturėdamas medžioklės metu privalomų dokumentų – medžioklės lapo, licencijos sumedžiotam gyvūnui, leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tame medžioklės vienete nušovė dvi stirnas.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. Ž. jį apskundė Lazdijų rajono apylinkės teismui, prašydamas 2013-06-10 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 3–6).
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu G. Ž. skundą tenkino iš dalies, panaikino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėjo 2013-06-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. LR-34 ir priėmė naują nutarimą:
– pripažino G. Ž. kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 2 d., ir atėmė teisę medžioti 2 (dviem) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
– pripažino G. Ž. kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 4 d., ir atėmė teisę medžioti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
– pripažino G. Ž. kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 5 d., ir atėmė teisę medžioti 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskyrė galutinę nuobaudą ir atėmė G. Ž. teisę medžioti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kombinuotą graižtvinį šautuvą IZH 18MH; 3006; Springfield: 011806005, grąžino teisėtam savininkui G. Ž. nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, šią nutarimo dalį vykdyti pavesdamas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai.
G. Ž. medžiotojo bilietą Nr. 040128 paliko saugoti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai iki paskirtos nuobaudos įvykdymo.
Teismas sutiko su nutarimo išvadomis, jog G. Ž. padarė LR ATPK 85 str. 2 d., 4 d. ir 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Kartu teismas nustatė, jog už visus tris pažeidimus G. Ž. nutarimu buvo paskirta tik viena nuobauda, o pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo klausimas apskritai nebuvo išspręstas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, jog nesant Institucijos skundo, G. Ž. padėtis negali būti bloginama, teismas panaikino skundžiamą nutarimą dėl netinkamo įstatymo taikymo, skiriant G. Ž. nuobaudą, ir paskyrė nuobaudas už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai ir galutinę nuobaudą bei išsprendė pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių klausimą.
G. Ž. skundžia šį Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nutarimą, prašo panaikinti priimtus procesinius dokumentus, nuobaudą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad pažeidimas buvo padarytas ir jis būtų kaltas dėl pažeidimo. Jo teigimu, teismas nekonkretizavo, kuo neteisėtas medžiojimas pasireiškė, tik be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog jis nušovė 2 stirnas. Iš bylos medžiagos matyti, jog pas A. K. tvarte rasta tik vienos stirnos galva, trys kojos ir kailis, tačiau kaip jie ten atsidūrė, ar stirna buvo nušauta ir kas bei kada ją nušovė, duomenų byloje nėra. Nei vienas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad būtent jis, tai yra G. Ž. nušovė ar šaudė į stirnas. Liudytojų parodymai nepatvirtina jo kaltės neteisėtai medžiojus ar sumedžiojus stirną. Be to, apeliantas mano, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais remtis negalima, nes jie nebuvo apklausti nei teismo, nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, nors LR ATPK normos reikalauja, kad liudytojai būtų apklausti administracinių bylų nagrinėjimo metu ir tik tuomet jų parodymai galėtų būti vertinami kaip įrodymai, gauti laikantis LR ATPK 256 str. reikalavimų. Pagal LR ATPK 276 str. teisė bei pareiga apklausti liudytojus tenka organui ar pareigūnui, kuriam administracinė byla perduota nagrinėti. Tačiau pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, liudytojų neiškvietė ir nepagrįstai naudojosi asmenų apklausų duomenimis, gautais iki bylos perdavimo nagrinėti administracine tvarka. Apie apklausiamus liudytojus jis nebuvo informuotas, jų apklausoje nedalyvavo, o tai akivaizdžiai pažeidžia LR ATPK normas. Apeliantas pažymi, jog ABTĮ ir LR CPK normos nustato tvarką, kuria vadovaudamasis teismas konstatuoja aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Įrodymais, gautais administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ne teismuose metu, teismų sprendimuose galima remtis tik juos ištyrus bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šioje byloje minėtas LR CPK reikalavimas neįvykdytas.
Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino, kad visos aplinkybės yra nustatytos ir patvirtintos surinktais įrodymais, kurie surašyti protokole. Skundu atkreipia dėmesį, jog protokole nenurodyti jokie įrodymai, o bylos nagrinėjimo metu pareigūnai nerinko, nesurinko ir nepateikė jokių įrodymų. Nei vieta, nei laikas, nei pažeidėjas pareigūnui nebuvo žinomas, o pažeidimo faktas nenustatytas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas jam apskritai negalėjo būti surašytas. Be to, nors protokolas buvo surašytas 2013-05-23, tačiau su juo jis buvo supažindintas tik 2013-05-30, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant LR ATPK 259 str., numatantį, jog vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog Institucijoje jam nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su byla, nebuvo surašytas būtinas pareigūno tarnybinis pranešimas. Todėl mano, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti panaikintas. Apeliantas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu iš jo buvo paimti daiktai, kurių grąžinimo klausimas buvo perduotas spręsti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau pareigūnai šių veiksmų nesiėmė.
Šalies argumentai
Apelianto įsitikinimu, teismas nepašalino prieštaravimų byloje. Jis nesutinka su teismo nustatyta pažeidimo padarymo data – 2013 m. sausio 20 d. Jo nuomone, teismas visiškai neaptarė bei vienašališkai nusprendė, kad 2013-01-14 įvykis įvykti negalėjo. Teismo argumentas, kad sausio 14 d. negalėjo būti medžiojama, nes snigo, atmestinas, kadangi sausio 20 d. taip pat snigo. Teismo argumentai, kad jis ir A. K. pakeitė savo pirminius parodymus dėl pažeidimo padarymo laiko dėl to, kad nuo 2013-01-15 įsigaliojo naujas žalos atlyginimo reglamentavimas, yra niekinis ir visiškai neargumentuotas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad žala gamtai nereikšminga, be to, nutarime žala nenurodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis negalėjo susitikti su A. K., nes šis buvo sulaikytas, kad jis buvo apklaustas anksčiau už A. K.. Jeigu ši aplinkybė teismo posėdžio metu būtų nagrinėta, jis būtų pristatęs iš telekomunikacines paslaugas teikiančios bendrovės telefono išklotinę. Be to, tai galėjo padaryti ir pats teismas. Teismas nesiaiškino, kaip jis atsirado byloje, kodėl ne areštinėje buvęs A. K., o jis buvo pirmas apklaustas byloje. Apelianto įsitikinimu, liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotas pareiškimas yra niekinis, nes jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, nurodytos LR ATPK 272 str.
Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai aiškino LR ATPK 85 str. 4 d., nes jis yra fizinis asmuo, o leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodami medžiotojų būreliui, o ne atskiriems medžiotojams. Todėl jis apskritai negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 str. 4 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N10 -1139/2006).
Skunde taip pat pažymima, jog apžiūros protokolas neužregistruotas, nėra specialisto parašų, iš protokolo matyti, kad apžiūroje nedalyvavo daugiau asmenų. Apelianto įsitikinimu, ši byla parodo akivaizdų aplinkos apsaugos pareigūnų įgaliojimų viršijimą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
G. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas, tačiau nutarimas keičiamas administracinės nuobaudos skyrimo dalyje.
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda.
Pagal LR ATPK 85 straipsnio 2 dalį medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Pagal LR ATPK 85 straipsnio 4 dalį medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais – užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Pagal LR ATPK 85 straipsnio 5 dalį medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
G. Ž. pagal LR ATPK 85 str. 2 d. buvo nubaustas už tai, kad medžiojo be galiojančio medžioklės lapo, pagal LR ATPK 85 str. 4 d. – už tai, kad medžiojo be leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, be galiojančios licencijos bei už tai, kad medžiojo uždraustu laiku (pažeidimo padarymo metu galiojusių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4. punktas nustatė, jog stirnas leidžiama medžioti: patinus – nuo birželio 1 d. iki lapkričio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.) ir uždraustu būdu (važiuojant automobiliu pamatęs 6 stirnas, dvi iš jų nušovė, tai yra nemedžiojo nei vienu iš pažeidimo padarymo metu galiojusių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 11 punkte nurodytų medžioti leidžiamų būdų), o pagal LR ATPK 85 str. 5 d. – už draudimo medžioti svetimuose – medžiotojų būrelio „Šilelis“ medžioklės plotuose pažeidimą (draudimas medžioti svetimuose medžioklės plotuose numatytas pažeidimo padarymo metu galiojusių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3 punkte). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, byloje buvo konkrečiai nustatyta, kuo G. Ž. neteisėtas medžiojimas pasireiškė.
Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad G. Ž. yra pagrįstai nubaustas pagal LR ATPK 85 str. 2 d., 4 d. ir 5 d. už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimą, jo kaltė padarius šiuos teisės pažeidimus yra visiškai įrodyta. Aplinkybės, jog apeliantas 2013-01-20 neteisėtai, tai yra neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, galiojančios licencijos sumedžiotam gyvūnui, uždraustu laiku ir uždraustu būdu medžiojo medžiotojų būrelio „Šilelis“, kuriam G. Ž. ir A. K. nepriklauso, medžioklės plotuose, įrodytos bylos medžiaga: paties G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais ir parodymais (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 67, 69–73, 79–80), A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais ir parodymais (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 68, 74–78, 81–82, 83–84), ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų A. K. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 51–52, 63–64), V. V. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 53–54), L. D. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 55–56), A. K. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 57–58) parodymais, 2013-01-24 apžiūros protokolą surašiusio specialisto T. P. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 65–66) parodymais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklausto 2013-06-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio pareigūno E. B. parodymais (b. l. 48, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 61–62), taip pat kita rašytine bylos medžiaga: 2013-05-23 administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jo priedu (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 96–98), 2013-01-24 patikrinimo aktu Nr. 1 ir fotolentelėmis (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 1–13), 2013-01-24 apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 25–47) ir kt.
Bylos medžiaga patvirtina, jog 2013-01-24 Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 272 str. 1 d., t. y. dėl neteisėto medžiojimo. Ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-25 įtariamuoju apklaustas G. Ž. parodė, jog 2013-01-20 apie 18 val., važiuodamas kartu su A. K., laukuose maždaug 200 metrų atstumu pamatė šešias stirnas. A. K. pasakė šauti į stirnas. Automobiliui sustojus, G. Ž. išlipo iš automobilio, užsitaisė šautuvą ir šovė į stirnas. Po šūvio viena stirna nukrito. A. K. nuėjo ir nušautą stirną parnešė į automobilį, įdėjo į bagažinę ir parvežė pas save į sodybą. Jis taip pat parodė, jog vėliau jie nuvažiavo su sniego rogėmis į tą vietą, kur stirna buvo nušauta, apieškojo teritoriją, nes A. K. manė, jog gali būti nušauta ir kita stirna, tačiau jie jos nerado (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 69–73). Iš 2013-01-25 įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog G. Ž. prisipažino neteisėtai nušovęs vieną stirną ir dėl to labai gailisi. 2013-01-25 įtariamuoju apklausto A. K. parodymai visiškai sutapo su minėtais G. Ž. parodymais (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 74–78). Iš bylos medžiagos matyti, jog po to, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad G. Ž. ir A. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 272 str. 1 d., ir prokurorė, esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str., pavedė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai spręsti klausimą LR ATPK nustatyta tvarka, G. Ž. ir A. K. savo parodymus pakeitė. Tiek 2013-05-23 Institucijai teiktuose paaiškinimuose, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu G. Ž. parodė, jog su A. K. važiavo ne 2013-01-20, o 2013-01-14, be to, paaiškino, jog į stirną šovė ne jis, o A. K. (b. l. 47–48; administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 99–100). Savo parodymų pakeitimą jis paaiškino tuo, jog A. K. jo prašė prisiimti atsakomybę, nes bijojo būti išmestas iš medžiotojų būrelio, žadėjo jam, kurio finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, sumokėti 500 Lt (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 99–100). Teisme liudytoju apklaustas A. K. taip pat paaiškino, jog į stirną šovė būtent jis, o ne G. Ž., įvykio datą A. K. nurodė 2013-01-14 (b. l. 30–31).
Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, konstatuodamas pažeidimo padarymo datą – 2013-01-20 bei nustatydamas pažeidimą padariusį subjektą – G. Ž., pagrįstai vadovavosi jo ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais ir parodymais, kadangi nustatė, jog pirmųjų apklausų metu abu įtariamieji davė vienodus parodymus, nežinodami vienas kito parodymų turinio, tačiau jų parodymai visiškai sutapo. Skunde nepagrįstai teigiama, jog telekomunikacines paslaugas teikiančios bendrovės telefono išklotinė galėtų patvirtinti, jog G. Ž. ir A. K. buvo susitarę, duodami pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kartu su apeliaciniu skundu telekomunikacines paslaugas teikiančios bendrovės telefono išklotinės G. Ž. teismui nepateikė. Tuo tarpu apylinkės teismo nustatytą aplinkybę, tai yra jog savo pirminių parodymų G. Ž. ir A. K. nebuvo suderinę, patvirtina administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 medžiaga. Iš jos matyti, jog savo rašytuose pirminiuose paaiškinimuose tiek jis, tiek A. K. vienodai nurodė, kad į stirnas šovė būtent G. Ž. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 67–68). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. K. paaiškino, kad parodymus savo pirmos apklausos metu jis davė dar nesusitaręs ir nesuderinęs su juo parodymų, o duoti tokius pat, kaip jo, parodymus G. Ž. paprašė tik po to, kai buvo paleistas iš areštinės (b. l. 31). Tačiau, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, tokius liudytojo parodymus akivaizdžiai paneigia kiti objektyvūs įrodymai. Iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, jog tiek G. Ž., tiek A. K. buvo apklausti tą pačią dieną – 2013-01-25. Pirmasis buvo apklaustas G. Ž., jo apklausa truko nuo 9.55 val. iki 11.25 val. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 69–73), A. K. apklausa truko nuo 13.45 val. iki 15.00 val. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 74–78). Taigi, A. K. buvo apklaustas vėliau nei G. Ž., todėl G. Ž. negalėjo žinoti, kokius parodymus duos A. K.. Suderinti savo parodymų iki apklausų jie negalėjo, nes nuo 2013-01-24 A. K. buvo sulaikytas pagal LR BPK 140 str. 2 d. (b. l. 39–41). Nors G. Ž. 2013-09-24 teismo posėdžio apylinkės teisme metu teigė, kad A. K. prisiimti tariamą jo kaltę dėl šaudymo į stirnas jo prašė dar 2013-01-23, tačiau 2013-08-16 teismo posėdyje A. K. tvirtino, kad dėl parodymų su G. Ž. jis susitarė tik po to, kai buvo paleistas iš areštinės (b. l. 31). Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jų duoti parodymai ir juose esantys prieštaravimai akivaizdžiai patvirtina, kad ne ikiteisminio tyrimo metu jie tarėsi duoti melagingus parodymus dėl to, kuris iš jų šovė į stirnas, o bylos nagrinėjimo teisme metu bandė suderinti parodymus ir suklaidinti teismą tam, kad G. Ž. galėtų išvengti atsakomybės. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog A. K. dar Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėjo 2013-05-16 nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 85 str. 2 d., 4 d. ir 5 d. už tuos pačius veiksmus, padarytus kartu su G. Ž. (b. l. 27–28), todėl prisiėmęs svetimą kaltę ir šioje byloje, jis nebūtų antrą kartą baudžiamas už tą patį pažeidimą, tačiau taip padėtų išvengti atsakomybės G. Ž..
Aplinkybę, jog buvo nušauta ne viena, bet dvi stirnos, o taip pat kad G. Ž. neteisėtai medžiojo ne 2013-01-14, bet 2013-01-20, patvirtina liudytojų A. K., V. V., L. D., A. K., E. B. parodymai, taip pat Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2013-05-08 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (duomenys neskelbtini) k. laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, 2013-01-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2013-01-24 patikrinimo aktas Nr. 1, taip pat paties apelianto bei A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. K. parodė, jog 2013-01-24 apie 10 val. važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) kaimą, pastebėjo, kad savaeigėmis sniego rogėmis išvažinėti laukai, sustojęs ant sniego pastebėjo kraujo pėdsakus bei stirnos tempimo žymes. Sekdamas likusiais ant sniego pėdsakais, A. K. rado vietą, išgulėtą stirnos, su kraujo dėme, o nuo tos vietos maždaug trijų šimtų metrų atstumu – kitą vietą, taip pat su kraujo dėme ir išgulėtą stirnos. Todėl A. K. tvirtinimu, buvo nušautos dvi stirnos. Apie tai A. K. pranešė medžiotojų būrelio medžiotojams L. D., A. K. ir V. V.. Žinodamas, kad stirnų medžiojimas tuo laiku yra uždraustas, A. K. taip pat pranešė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėjui E. B.. Pėdsakai A. K. ir E. B. atvedė iki (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančio A. K. sodybos. Prie ūkinio pastato buvo matyti kraujo dėmės, ūkinio pastato viduje buvo rasti stirnos kailio plaukeliai, o maiše – stirnos kailis (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 51–52). Liudytojas V. V. taip pat parodė, jog sumedžiotos buvo dvi stirnos, nes kraujo, tempimo bei žmonių pėdsakai buvo dvejose skirtingose vietose, nutolusiose viena nuo kitos maždaug per pusę kilometro. Ant sniego aiškiai matėsi pėdsakai, todėl jie įtarė, kad buvo sumedžiota prieš keletą dienų (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 53–54). Analogiškus parodymus davė ir liudytojai L. D., A. K., T. P. ir E. B. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 55–56, 57–58, 61–62, 65–66). Liudytojas A. K. papildomai parodė, jog jis gerai atsimena, kad 2013-01-20 buvo sekmadienis, smarkiai snigo iki maždaug 15 valandos, po to daugiau nebesnigo iki 2013-01-24. Pėdsakai, kurie matėsi, nebuvo užsnigti (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 57–58). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba patvirtino, kad pagal (duomenys neskelbtini) kaimui artimiausios Lazdijų rajono meteorologijos stoties duomenis per laikotarpį nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24 snigo tik 2013-01-14 ir 2013-01-20, o kitomis dienomis kritulių nebuvo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 89). Tiek 2013-01-24 patikrinimo akte Nr. 1 (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 1–13), tiek 2013-01-24 įvykio vietos apžiūros protokole (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 25–47) yra užfiksuoti keliose vietose sniege matomi kraujo ir vilkimo pėdsakai bei automobilio ir sniego rogių pėdsakai. Ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. ir A. K. taip pat parodė, jog stirną G. Ž. nušovė 2013-01-20 apie 18 val., o parsivežę vieną nušautą stirną, jie išvažiavo rogėmis ieškoti kitos apelianto galimai sužeistos stirnos. Įvertinęs įrodymų byloje visumą, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog minėti byloje surinkti įrodymai dėl pažeidimo padarymo laiko – 2013-01-20 ir dviejų stirnų sumedžiojimo paneigia apelianto skundo argumentus, jog stirna buvo sumedžiota būtent 2013-01-14. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jeigu stirna būtų buvusi sumedžiota 2013-01-14, o ne 2013-01-20 apie 18 val., t. y. po to, kai snigti jau buvo nustoję, sumedžiotų stirnų kraujo, jų vilkimo ir automobilio bei sniego rogių pėdsakai iki 2013-01-24 nebūtų išlikę. Bylos medžiaga patvirtina, jog G. Ž. ir A. K. savo parodymus apie pažeidimo padarymo laiką pakeitė jau po to, kai turėjo galimybę suderinti parodymus. Be to, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai minėtų jų parodymų pasikeitimą siejo su tuo, jog nuo 2013-01-15 įsigaliojo 2013-01-02 Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-5, kuriuo pakeistas žalos gyvūnijai atlyginimo reglamentavimas. Šiuo ministro įsakymu bazinis žalos skaičiavimo tarifas už sunaikintą stirną nuo 2013-01-15 buvo padidintas beveik dešimt kartų, todėl G. Ž. ir A. K. bandymas įrodyti, kad viena stirna buvo nušauta būtent paskutinę dieną prieš įsigaliojant žymiai griežtesniam žalos atlyginimo reglamentavimui, apylinkės teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip akivaizdus bandymas išvengti žymiai didesnės galimos prievolės atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros paskaičiavimais dėl dviejų stirnų sumedžiojimo laukinei gyvūnijai padaryta žala sudaro 10920 Lt (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 16). Todėl skundo argumentai, jog žala gamtai nereikšminga, atmestini kaip nepagrįsti.
Skunde nepagrįstai teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais administracinio teisės pažeidimo byloje remtis negalima. Tokio draudimo nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – LR BPK), nei LR ATPK nenumato. Teismų praktika patvirtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose yra remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš 2013-09-24 teismo posėdžio protokolo matyti, jog G. Ž. administracinės bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo ištirta (b. l. 48, antra pusė). Prašymo papildyti bylos medžiagą G. Ž. nepateikė (b. l. 48, antra pusė), prašymų papildomai iškviesti ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus nereiškė. Todėl darytina išvada, jog nesiremti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais, reikšmingais sprendžiant G. Ž. administracinės atsakomybės klausimą, teismas neturėjo jokio pagrindo. Kadangi visi bylai reikšmingi duomenys buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, apygardos teismas sprendžia, jog rinkti papildomus įrodymus nei Institucija, nei apylinkės teismas neprivalėjo. Kita vertus bylos medžiaga patvirtina, jog apylinkės teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutarimą, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus A. K. ir E. B., taip pat ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas rėmėsi tik LR ATPK 257 str. nustatyta ištirtais įrodymais.
Skunde apeliantas nepagrįstai nurodo, jog konstatuodamas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei vertindamas įrodymus, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) normas. Apygardos teismas pažymi, jog pagal LR ATPK 249 str. 1 d. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato LR ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. LR ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (LR ATPK 249 str. 2 d.). LR CPK normomis remiasi bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilines bylas, o ABTĮ normomis – specializuoti administraciniai teismai, nagrinėdami administracines bylas. Taigi, kadangi administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos LR ATPK nustatyta tvarka, o LR ATPK nereglamentuojamais atvejais – pagal LR BPK normas, nagrinėdamas G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą pažeisti LR CPK ir ABTĮ normų apylinkės teismas negalėjo, kadangi jos šiam procesui netaikomos.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, taip pat gali būti išduodami užsienio juridiniams asmenims, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato šį reikalavimą. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodami medžiotojų būreliui, o ne atskiriems medžiotojams, todėl G. Ž. apskritai negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 str. 4 d. Skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N10-1139/2006 minėtų apelianto skundo argumentų taip pat nepatvirtina, kadangi joje dėl subjektų, kuriems gali būti išduodamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nepasisakyta.
Skundo argumentai, jog nei vieta, nei laikas, nei pažeidėjas pareigūnui nebuvo žinoma, o pažeidimo faktas nenustatytas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Ž. negalėjo būti surašytas, nepagrįsti. LR ATPK 260 str. 1 d. numato, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Iš 2013-05-23 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame nurodyti visi pagrindiniai duomenys apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą: administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas ir esmė; LR ATPK straipsnis, jo dalys, kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas – Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kurių reikalavimus pažeidė asmuo, žinios apie administracinėn traukiamą asmenį ir kt. Todėl akivaizdu, jog surašant protokolą, tiek vieta, tiek laikas, tiek pažeidėjas pareigūnui buvo žinomi, tuo tarpu reikalavimo išvardinti protokole įrodymus LR ATPK nenustato.
Apygardos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje neva padaryto pažeidimo – būtino pareigūno tarnybinio pranešimo nesurašymo. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 medžiaga patvirtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėjas E. B. 2013-01-24 kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatą su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 14). Šis prašymas kartu laikytinas ir pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame išdėstyta pažeidimo/galimai padarytos nusikalstamos veikos esmė, pažeidimo/galimai padarytos nusikalstamos veikos nustatymo laikas ir vieta, taip pat nurodyta laukinei gyvūnijai padaryta žala.
Skundo argumentai, jog 2013-05-23 surašytas protokolas G. Ž. buvo įteiktas tik 2013-05-30, be to, jog Institucijoje jam nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su byla, atmestini kaip nepagrįsti. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 medžiagos matyti, jog protokolas G. Ž. surašytas 2013-05-23, byla paskirta nagrinėti 2013-05-30. 2013-05-23 protokole yra G. Ž. parašas, patvirtinantis, jog protokolą jis gavo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 98). Įrodymų, paneigiančių šį įrašą, tai yra protokolo gavimo datą, byloje nėra. 2013-05-30 G. Ž. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti 2013-06-10, nes jis nesuspėjo rasti tinkamai ji atstovaujančio advokato (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 101). Savo prašyme nurodė vienintelę prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priežastį – advokato neturėjimą. Aplinkybės, jog jam nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su bylos medžiaga, jis nenurodė, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie minėtą apelianto teiginį patvirtintų.
Skunde nepagrįstai teigiama, jog apžiūros protokole nėra specialisto parašų, kadangi specialistas T. P. yra pasirašęs apžiūros protokolo pabaigoje, protokolo trečiame lape (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. LR-34 b. l. 27). Jokio aplinkos apsaugos pareigūnų įgaliojimų viršijimo šioje byloje apygardos teismas taip pat nenustatė.
Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog G. Ž. padarė LR ATPK 85 str. 2 d., 4 d. ir 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, todėl naikinti skundžiamą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. LR ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas nustatė, jog skirdamas administracinę nuobaudą G. Ž. už LR ATPK 85 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą, apylinkės teismas suklydo, parinkdamas nuobaudos dydį. Iš LR ATPK 85 str. 5 d. sankcijos matyti, jog už šio pažeidimo padarymą asmeniui galima būti skiriama nuobauda – teisės medžioti atėmimas iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas už LR ATPK 85 str. 5 d. pažeidimą G. Ž. skyrė nuobaudą – teisės medžioti atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Kadangi skirta nuobauda viršija LR ATPK 85 str. 5 d. sankcijoje nustatytą maksimalų dydį, darytina išvada, jog minėta nuobauda G. Ž. buvo skirta pažeidžiant LR ATPK 30 str. ir 30² str., reglamentuojančių baudos skyrimą, nuostatas, dėl ko keistina, skiriant nuobaudą pažeidimą numatančio straipsnio sankcijos ribose. Kadangi netinkamas nuobaudos skyrimas įtakos galutiniam G. Ž. skirtos nuobaudos dydžiui neturi, apylinkės teismo nutarimas keistinas tik nuobaudos skyrimo pagal LR ATPK 85 str. 5 d. dalyje, likusioje dalyje apylinkės teismo nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str., 302¹² str. 1 d. 6 p. teisėjas
nutarė:
G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą pakeisti, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 5 d., skirti G. Ž. nuobaudą – teisės medžioti atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.
Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.