- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- eII-125-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00044-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1752-2024 (ROIK: 24234885879), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. J. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1752-2024 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį 70 eurų dydžio bauda, už tai, kad ji 2024 m. kovo 19 d. 10.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje žengiančio pėsčiojo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau – KET). Tokiu būdu pažeidė KET 30 punktą.
2. 2024 m. birželio 19 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas I. J. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1752-2024, panaikinimo. Prašoma panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną I. J. atžvilgiu nutraukti.
3. Skunde nurodoma, jog nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai taikius bei pažeidus materialinės teisės bei administracinių nusižengimų teisenos normas. Pasak pareiškėjos, nutarime nurodyta, kad I. J. 2024-03-19 10.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje žengiančio pėsčiojo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Tačiau nutarime toliau nurodoma, kad I. J. vairuodama automobilį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos greičio nesulėtino, kaip tai numatyta KET, taipogi aiškiai matyti, kad pėstysis ruošėsi ir jau žengė į pėsčiųjų perėją priartėjus automobiliui prie pėsčiųjų perėjos. Taigi konkrečiu atveju nėra aišku ar I. J. kaltinama, kad neva tai pažeidė KET nesustodama dėl perėjoje žengiančio ar besiruošiančio ir jau žengiančio į pėsčiųjų perėją pėsčiojo.
Šalies argumentai
4. I. J. neginčija, kad nutarime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį, tačiau laiko, kad Institucijos pateikiamas situacijos vertinimas yra neatitinkantis susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad iš kairės filmavimo kryptimi pusės link pėsčiųjų perėjos artėja pėstysis, pažiūri į kairę važiuojamosios kelio dalies pusę, praleidžia iš esmės tuoj pat po jo stabtelėjimo į pėsčiųjų perėją įvažiavusį I. J. automobilį, žiūrėdamas į dešinę pusę žengia į pėsčiųjų perėją ir I. J. bagus pravažiuoti perėją, ją tokiu pačiu sparčiu žingsniu pereina. Pėstysis nebuvo sustojęs prieš pat eismo juostą, kad susidarytų jos pareigą sustoti ir praleisti pėstyjį, kaip nustatyta KET 30 p., o prieš perėją jis nepilnai stabtelėjo (sulėtino ėjimą) ir praleido jau iš esmės perėjoje buvusį I. J. automobilį, kas negali būti laikoma, kad pėstysis stovėjo ir laukė (ruošėsi) žengti į perėją. Be to, I. J. vairuojamam automobiliui jau įvažiavus į perėją, pėstysis nebuvo bežengiantis ar jau įžengęs į perėją. Pėstysis stabtelėjo ir tik po automobilio praleidimo žengė į perėją.
5. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad Institucijos pateiktas vaizdo įrašas yra itin neinformatyvus, kadangi konkreti lokacija yra svarbi tuo, kad automobiliui, judančiam trajektorija, kuria judėjo I. J. vairuojamas automobilis, dėl pastatų, medžių ir kitų objektų sunku iš tolimo atstumo įvertinti pėsčiųjų elgesį, nes pėstieji iš už pastatų gali išnirti netikėtai ir sparčiu žingsniu žengti link perėjos. Nagrinėjamu atveju, pėstysis judėjo sparčiai bei prieš pat perėją esantis medis blokavo dalį vaizdo. Taigi situacija sudarė įspūdį, kad važiuoti per perėją yra saugu ir iš anksto nėra pagrindo stabdyti ar sulėtinti greitį. Taip pat I. J. atkreipė dėmesį, kad automobiliui sustoti reikalingas tam tikras stabdymo kelias, staigus automobilio stabdymas kelia pavojų ne tik paskui važiuojančioms transporto priemonėms, bet yra pavojingas ir šalia važiuojamosios kelio dalies esantiems pėstiesiems. Konkrečiu atveju situacija, įpareigojanti sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ nesusiklostė. I. J. nesutrukdė pėsčiajam žengti į perėją, o pėsčiasis neišbėgo neapdairiai į perėją, priversdamas ją staigiai stabdyti. Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad I. J. vairuodama automobilį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos greičio nesulėtina, kaip tai numatyta KET. Taisyklės nereikalauja visais atvejais sulėtinti greitį prieš pėsčiųjų perėją, tai privalu daryti tik esant tam tikroms sąlygoms, o būtent, praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Šiuo atveju nė vienos iš nurodytų sąlygų nebuvo.
Atsiliepimas
6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) atsiliepime į skundą nurodė, kad su I. J. skundu nesutinka. Nurodė, jog I. J. kaltė yra įrodyta surinktų įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip I. J. vairuodama automobilį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos greičio nesulėtina ir nepraleidžia į pėsčiųjų perėją žengusio pėsčiojo. Aplinkybė, kad I. J. savo kaltės nepripažįsta ir nesutinka su pareigūno įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo nutarimą keisti ar jį naikinti.
7. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. J. atstovas sūnus D. J. prašė skundą tenkinti, palaikė jame išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad protokole pažeidimo esmė nurodyta, jog I. J. vairavo automobilį, nesustojo ir nepraleido pėsčiojo einančio per perėją, tuo tarpu nutarime nurodyta, kad pėstysis ruošėsi žengti ir jau žengė į perėją priartėjus I. J. automobiliui. Taigi nurodytos skirtingos faktinės aplinkybės. KET 30 punkte nurodytos 3 atskiros situacijos: kai pėstysis yra įžengęs į perėją, žengiantis ar laukiantis galimybės įžengti į perėją ir vairuotojas jo nepraleido. I. J. artėjant prie pėsčiųjų perėjos joje nebuvo pėsčiojo, kuris lauktų galimybės įžengti į perėją, o tuo labiau pėsčiojo, kuris įženginėjo į perėją ar ja jau žengė. Akivaizdu, jog nėra administracinio nusižengimo sudėties. Iš vaizdo įrašo matyti, jog filmavimo kryptimi iš kairės pusės pėsčiųjų perėja yra tuščia, nėra jokio stovinčio ar laukiančio asmens. Matyti, kaip atvažiuoja I. J. vairuojamas automobilis ir tada sparčiu žingsniu iš kairės pusės pasirodo asmuo, ir kai automobilis jau yra prie pat perėjos, tik tada pėstysis prieina prie perėjos. Iš jo veiksmų matyti, kad jis pasižiūri į kairę pusę, po to į dešinę ir matydamas, kad tuoj I. J. vairuojamas automobilis pravažiuos, jis tada pradeda žengti į tą perėją. Galima įžvelgti pėsčiojo neatsargumą šioje situacijoje. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje, asmuo, laukiančiu galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją yra laikoma tai, kad jis atsistoja prie perėjos, prieš įeidamas apsižiūri ar nėra atvažiuojančios transporto priemonės, kad įsitikintų, jog gali saugiai pereiti per perėją. Taigi asmuo turi visiškai sustoti. Šiuo atveju tokios faktinės aplinkybės nesusiklostė. Dėl pareigos sulėtinti greitį ir sustoti prieš perėją. Ši pareiga egzistuoja ne visais atvejais, nes tokiais atvejais reikštų, jog asmuo vairuojantis transporto priemonę prieš kiekvieną perėją turėtų prilėtinti greitį ir galiausiai sustoti. Kai asmuo stovi prie perėjos ir laukia galimybės įžengti, tokiu atveju vairuotojas turi sustoti. Šiuo atveju pėstysis nestovėjo. Taigi institucija visiškai nepagrįstai nurodė, jog I. J. buvo pareiga prilėtinti greitį ir sustoti prieš perėją. Reikšminga aplinkybė, kad nebuvo apklaustas pėstysis, neišsiaiškinta perspektyva iš jo pusės. Pėsčiajam nebuvo sukeltas joks pavojus.
8. Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Institucija yra tinkamai informuota apie posėdžio vietą, datą ir laiką, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, yra pateiktas atsiliepimas į skundą, kuriame išdėstyta Institucijos pozicija, nutarė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas.
9. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. gegužės 29 d. administracinėn atsakomybėn traukiamai I. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2024 m. kovo 19 d. 10.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje žengiančio pėsčiojo, kaip to reikalauja KET. Už minėtą nusižengimą I. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuris laiku neįvykdytas. Minėto protokolo pagrindu priimtu 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu I. J. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį paskirta 70 Eur bauda.
11. ANK 417 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė ir nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė KET 30 punkto reikalavimus.
12. KET 30 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
13. Iš bylos aplinkybių matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta I. J. skųsdama 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą neginčija, kad aukščiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo kirto pėsčiųjų perėją, tačiau ginčija institucijos atliktą įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad šioje situacijoje nepažeidė KET 30 punkto reikalavimų, todėl administracinė teisena jos atžvilgiu turi būti nutraukta. Jos teigimu, pėsčiasis nebuvo bežengiantis ar jau įžengęs į perėją jos vairuojamam automobiliui jau įvažiavus į perėją, juolab pėsčiasis nebuvo sustojęs prieš pat eismo juostą.
14. Teismas, įvertinęs skundo motyvus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir atlikęs įrodymų tyrimą, t. y. ištyręs pateiktą vaizdo įrašą, byloje esančią fotonuotrauką, konstatuoja, jog I. J. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą nėra įrodyta, o Institucijos nutarimo priėmimą nulėmė neteisingas įrodymų vertinimas.
15. Skunde dėstomus argumentus patvirtina prie bylos medžiagos prijungtas objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame tiesiogiai užfiksuotas įvykis, dėl kurio I. J. nagrinėjamu atveju ir yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad šaligatviu link pėsčiųjų perėjos sparčiu žingsniu eina pėsčiasis. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos pastarasis pažiūri į kairę pusę, t. y. tą pusę iš kurios yra arčiausiai atvažiuojančios transporto priemonės, pamatęs atvažiuojantį I. J. automobilį trumpam sulėtina ėjimą, tuomet žiūrėdamas į dešinę pusę įžengia į pėsčiųjų perėją, į kurią jau yra įvažiavęs pareiškėjos vairuojamas automobilis. Taigi vaizdo įraše užfiksuotas pėsčiojo elgesys rodo, kad artėdamas link pėsčiųjų perėjos, pamatęs prie perėjos artėjantį pareiškėjos automobilį, įvertinęs atstumą iki automobilio, jo greitį, pėsčiasis dar ant šaligatvio prilėtina žingsniavimą, siekdamas praleisti labai arti perėjos buvusį I. J. automobilį. Tiek sulėtintas vaizdo įrašas, tiek byloje esanti fotonuotrauka patvirtina aplinkybę, jog pėsčiasis žiūrėdamas į dešinę pusę įžengia į pėsčiųjų perėją tuo metu kai pareiškėjos automobilis jau važiuoja per perėją.
16. Iš KET 30 punkto turinio akivaizdu, kad vairuotojas turi praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Šiuo atveju akivaizdu, jog pėsčiasis prieš pat eismo juostą nestovėjo ir nelaukė galimybės įžengti į perėją. Institucija sprendė, kad pareiškėja nepraleido perėjoje žengiančio pėsčiojo. Tačiau teismo vertinimu, byloje esantis vaizdo įrašas yra pakankamas konstatuoti, kad I. J. automobilis jau buvo įvažiavęs į perėją, kai pėsčiasis pradėjo į ją žengti. Kaip teisingai pažymėjo savo skunde pareiškėja, KET 44 punktas numato, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Nagrinėjamu atveju, iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog pėsčiasis objektyviai įvertinęs situaciją praleido jau iš esmės prieš pat perėją buvusį pareiškėjos automobilį. Vertinant pėsčiojo veiksmus ir elgesį matyti, kad pėsčiasis artėdamas prie perėjos būtent ir įvertino ar pereiti važiuojamąją kelio dalį saugu. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad automobiliui sustoti reikalingas tam tikras stabdymo kelias, staigus automobilio stabdymas jam važiuojant automobilių sraute kelia pavojų ne tik paskui važiuojančioms transporto priemonėms, bet yra pavojingas ir šalia važiuojamosios kelio dalies esantiems pėstiesiems.
17. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejojama, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad I. J. vairuojamas automobilis, kai pėsčiasis įžengia į pėsčiųjų perėją, jau yra privažiavęs perėją ir nekelia jokio pavojaus ir neįtakoja pėsčiojo elgesio, todėl daryti išvadą, jog I. J. pažeidė KET 30 punkte nustatytus reikalavimus, nėra jokio pagrindo. Teismas sprendžia, jog skundžiamu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu I. J. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nepagrįstai, nes neįrodyta, kad jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, sudėtis, todėl I. J. skundas tenkintinas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1752-2024 (ROIK: 24234885879) panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1752-2024 (ROIK: 24234885879) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.