- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- N-62-2702-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nurodyta, kad V. N. nuo 2008 m. sausio mėn. vykdo ūkinę-komercinę veiklą (prekyba peiliais), siekdamas gauti pajamų (iš vykdomos individualios veiklos per 2008 m. V. N. gavo 6 262,50 Lt pajamų, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 13 d. gavo 1 057 Lt pajamų banko pavedimais iš kitų asmenų už peilius ir jų persiuntimą), tačiau nustatyta tvarka ir terminais neinformavo apie tai gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir veiklą vykdė neįregistravęs individualios veiklos ir/ar neįsigijęs verslo liudijimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 26 straipsnio, 35 straipsnio 2 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 373 „Dėl mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklių) 4 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pripažino V. N. kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skyrė 500 Lt baudą.
Šalies argumentai
V. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai pritaikius norminius aktus, jis nevykdė jokios individualios komercinės veiklos, kelis dešimtmečius renka ir kolekcionuoja medžioklinius bei turistinius peilius, yra Peilininkų asociacijos narys ir buvo paskirtas peilių kolekcininkų klubo „Plieno ašmenys“ vadovu, savo kolekciją nuolat pildo bei atnaujina, kai kurie eksponatai retkarčiais keičiami, nekolekcinių peilių kaupti nėra tikslo, todėl juos parduoda, nesiekdamas sau konkrečios naudos, 2008 m. gavo 6 262,50 Lt pajamų, 2009 m. – 1 057,00 Lt pajamų, tačiau minėtos pajamos yra asmeninio pobūdžio piniginės įplaukos iš kelių asmenų, su kuriais jį sieja ne komercinė, o visuomeninė veikla bei draugystė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi V. N. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą paliko nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, tą faktą, kad V. N. 2008 metais ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. iš vykdytos veiklos (peilių pardavimo) gautos piniginės sumos gana ženklios, atsižvelgdamas į laiko tarpą, per kurį minėtos pajamos buvo gautos (apie 1,5 metų), konstatavo, jog V. N. vykdė individualią komercinę veiklą (versliškumo požymis), nes gaudavo pajamų (siekė ekonominės naudos), veikla buvo savarankiška, tęstinė. Teismas liudytojų Peilininkų asociacijos klubo „Plieno ašmenys“ narių – O. V., D. K., A. T., V. B., J. K., V. M. (V. M.) – parodymus vertino kritiškai, kaip suinteresuotų asmenų, t. y. V. N. kolegų, siejamų bendrų interesų.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti. Nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo skundą, neįvertino visų esminių bylos aplinkybių ir nukrypo nuo teismų praktikos ginčo klausimu. Skundžiamas sprendimas paremtas nepagrįstomis prielaidomis, neįrodžius, kad jo veika atitiko individualiai komercinei veiklai kvalifikuoti būtinų požymių – savarankiškumo ir versliškumo. Neneigia aplinkybės, kad per pastaruosius dvejus metus buvo trys atsitiktiniai atvejai, kai pardavė kelis savo turėtus peilius ir kad Peilininkų asociacijos tinklapyje yra paskelbęs dar apie aštuonis parduodamus peilius, tačiau nurodo, kad juos parduoda ne komerciniais tikslais, šie peiliai kolekcijoje tapo nereikalingi, jų pardavimo kaina realiai neviršija įsigijimo savikainos. Pažymi, kad esminė nustatytų įplaukų į jo sąskaitą dalis yra nekomerciniai, asmeninio pobūdžio atsiskaitymai tarp visuomenine veikla ir bendru pomėgiu susijusių peilininkų klubo narių už kolektyviai įsigytus peilius. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė peilininkų klubo narių parodymus, kurie yra nesuinteresuoti asmenys.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino visas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagristą nutartį. Pažymi, kad V. N. padarytas pažeidimas įrodytas rašytiniais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad V. N. apie vykdomą veiklą (prekybą peiliais) skelbė internetiniame tinklalapyje, kuriame nurodė savo asmeninio telefono numerį ir vardą, įrodymų, jog parduoti peiliai buvo įsigyti asmeninėms reikmėms naudoti ir buvo kolekciniai, nepateikė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad V. N. vykdytoje veikoje buvo visi individualios veiklos požymiai – savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Minėta teisės norma yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į GPMĮ (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą, kurio išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, į GPMĮ 35 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, bei į Taisyklių (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 4 punktą, kuriame nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti tinkamai užpildytą nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą bei laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą.
Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išaiškino bylos aplinkybes, netinkamai vertino liudytojų parodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad jis vykdė individualią komercinę veiklą, nes nenustatyta, kad jo veikla atitiko savarankiškumo ir versliškumo požymius.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą ir jų analizės bei vidinio įsitikinimo pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kurias apeliacinės instancijos teismas palaiko ir nebekartoja.
V. N. padarytą pažeidimą pagrindžia operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 27-28), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 24-25), banko sąskaitų išrašai (b. l. 30-72). Iš jų matyti, kad V. N. banko pavedimais iš kitų asmenų už peilius ir jų persiuntimą per 2008 metus gavo 6 262,50 Lt pajamų, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 13 d. – 1 057 Lt pajamų. Teisėjų kolegija, įvertinusi peilių vertę, jų perleidimo kitiems asmenims atlygintinį pobūdį, per ginčo laikotarpį sudarytų sandorių skaičių (parduoti 21 peiliai), konstatuoja, kad V. N. peiliais prekiavo siekdamas ekonominės naudos, t. y. vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Apelianto argumentai, kad jo vykdytai veiklai nebuvo būdingas savarankiškumas ir versliškumas, atmetami kaip nepagrįsti. Dėl pirmojo individualios ūkinės-komercinės veiklos požymio pastebėtina, kad Peilininkų asociacija buvo pradėta steigti tik 2008 m. pabaigoje, juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. spalio 29 d. (b. l. 80), peilininkų klubo „Plieno ašmenys“, kaip Peilininkų asociacijos padalinio, kurių narių vardu, anot apelianto, jis pirkdavo peilius, įsteigimo klausimas svarstytas tik 2008 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 13). Kadangi daugiausia sandorių buvo sudaryta dar Peilininkų asociacijai ir jos padaliniui nepradėjus savo veiklos, apelianto teiginiai, jog esminė nustatytų įplaukų į jo sąskaitą dalis yra nekomerciniai, asmeninio pobūdžio atsiskaitymai tarp visuomenine veikla ir bendru pomėgiu susijusių peilininkų klubo narių už kolektyviai įsigytus peilius, pripažintini paneigtais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmesti liudytojų O. V., D. K., A. T., V. B., J. K., V. M. parodymai ir jų nebekartoja. Papildomai pažymėtina, kad nors liudytojas D. K., Peilininkų asociacijos steigėjas, nurodė, kad asociacijos veikla nekomercinė, susijusi su peilių kolekcionavimu (b. l. 110), tačiau tai prieštarauja Peilininkų asociacijos įstatuose įtvirtintai informacijai. Juose inter alia nurodyta, kad Peilinininkų asociacija taip pat veikia prekybos srityje, vienas iš jos veiklos tikslų – skatinti peilių gamybą ir prekybą Lietuvoje, viena iš veiklos rūšių – mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, ne parduotuvėse, kioskuose ir prekyvietėse (b. l. 80-89). Įvertinus šias aplinkybes, klubo „Plieno ašmenys“ ir Peilininkų asociacijos teisinį ryšį, tas faktas, kad kai kurie peiliai buvo parduoti asmenims, kurie vėliau tapo klubo „Plieno ašmenys“ nariais, iš kurių kai kurie taip pat yra ir Peilininkų asociacijos nariai, nepripažintinas pakankamu pagrindu paneigti savarankiškumo ir versliškumo požymius V. N. vykdytoje veikloje. Taip pat neįrodytas V. N. teiginys, kad peilį parduodavo, kai jis tapdavo nereikalingu kolekcijoje. Tai prieštarauja faktiniams duomenims, pateiktiems iš Peilininkų asociacijos tinklapio apie parduodamus V. N. peilius (b. l. 73-79). Matyti, kad atlikto kontrolinio pirkimo metu V. N. tinklalapyje skelbėsi parduodantis net aštuonis peilius, prie daugumos jų pastabose parašyta, kad jie nenaudoti, kai kurių pagaminimo data – 2006, 2007, 2008 metai. V. N. jokių priežasčių, kodėl konkrečiu atveju minėti peiliai, nors ir buvo įsigyti neseniai, tikslingai (kolekcijai papildyti), turėjo būti parduodami, nenurodė. Tas faktas, kad peiliai buvo parduodami už savikainą, taip pat nepagrįstas objektyviais įrodymais. V. N. jokių peilių įsigijimo dokumentų nepateikė, o jo nurodytame tinklalapyje skelbiama informacija apie faktinę mažmeninę peilių rinkos kainą niekaip neįrodo realios V. N. už peilius sumokėtos sumos.
Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.