Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. 2018 m. vasario 14 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, kuriuo ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu sveikatos apsaugos ministro sprendimą Neskirti priedo gydytojui traumatologui ortopedui dr. A. P. (ieškovui), nurodytą 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. (1.1.21-60)10-8790.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo esmė

II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

6. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius, t. y. jis – viešosios įstaigos vienasmenis valdymo organas. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės savininkė yra Lietuvos Respublika. Atsakovė įgyvendina savininkės teises ir pareigas. Taigi ji yra ieškovo darbdavė. Dėl to svarbu nustatyti, iš kokių civilinių santykių kilo ieškovo ir atsakovo ginčas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas eina ne tik VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus, bet taip pat ir gydytojo traumatologo-ortopedo pareigas. Jis prašo pripažinti negaliojančiu sveikatos apsaugos ministro sprendimą, kuriuo nutarta neskirti priedo ieškovui, kaip gydytojui traumatologui-ortopedui. Dėl to darytina išvada, kad šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių (nesutariama dėl tam tikro apmokėjimo už darbą). Taigi ieškovas prašo išspręsti darbuotojo ir darbdavio, bet ne juridinio asmens organų ginčą.

8. Darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį, darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus dėl teisės. Ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme (DK 105 straipsnio 2 dalį).

9. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ)37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Bendrovės ir jos vadovo darbo ginčai nagrinėjami teisme.

10. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Su viešosios įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Viešosios įstaigos ir jos vadovo darbo ginčai tarp nagrinėjami teisme.

11. Pirmiau aptartas teisės normas reikia aiškinti sistemiškai. Taigi sistemiškai aiškinant DK 105 straipsnio 2 dalį, ABĮ 37 straipsnio 4 dalį ir Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, darytina išvada, kad teisme nagrinėjami viešosios įstaigos ir jos vadovo darbo ginčai dėl darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu sudarymo, nutraukimo, vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), materialinės atsakomybės. Kiti įstaigos ir jos vadovo ginčai nagrinėjamo darbo ginčų komisijoje ikiteismine tvarka. Ieškovo pareikštas reikalavimas kilęs iš šalių individualius darbo ginčo dėl papildomo apmokėjimo (priedo) už ieškovo, kaip gydytojo traumatologo-ortopedo atliekamą darbą. Šis ginčas nesusijęs su atsisakymu sudaryti ar nutraukti darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu, netinkamu jo pareigų vykdymu, materialine atsakomybe. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas turi laikytis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. kreiptis į darbo ginčų komisiją (DK 220 straipsnio 1 dalis).

12. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovo A. P. 2018 m. vasario 14 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.