- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-54-768/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00074-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Vytautas Tučkus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2023 m gruodžio 21 d. veika) ir paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2023 m gruodžio 21 d. veika) ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2024 m sausio 11 d. veika) ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m sausio 11 d. veika) ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, kuriuo paskirta baudos bausmė, bausmes visiškai sudedant ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 6 d., 10.40 val., iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 22 d., taip pat bausmė, atlikta pagal 2025 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, 2025 m. gruodžio 22 d.
Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad apgaule, t. y. suklastodamas tikrą dokumentą, savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2023 m. gruodžio 21 d., 16.20 val., UAB „Bitė Lietuva“ salone (duomenys neskelbtini), suklastojo 2023 m. gruodžio 21 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Bitė Lietuva“, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ir neva juo būdamas pasirašė minėtą sutartį, tokiu būdu įgijo savo naudai UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį 1039 eurų vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 15 5G 128 GB Black“, IMEI (duomenys neskelbtini).
2. Be to, A. L. apgaule, suklastodamas tikrą dokumentą, savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio 11 d., 15.45 val., suklastojo 2024 m. sausio 11 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Bitė Lietuva“, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, kad sutartį sudaro su UAB (duomenys neskelbtini) vadovas I. B., bei pasirašydamas ją, kurjeriui 2024 m. sausio 12 d., 10.55 val., jam į namus pristatydamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) teisėtas atstovas, tokiu būdu įgijo savo naudai UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį 569 eurų vertės turtą – žaidimų konsolę „X. S. X 1TB“, IMEI (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas V. Tučkus prašo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti, A. L. paskirtą subendrintą galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti 6 (šešiais) mėnesiais:
Šalies argumentai
3.1. Nurodo, jog A. L. turi šeimą, kuri susideda iš penkių asmenų: žmona T. L., ir trys mažamečiai vaikai: sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini), dukra F., gimusi (duomenys neskelbtini) ir dukra I., gimusi (duomenys neskelbtini). Pagal A. L. darbo vietas, visi jų vaikai yra gimę skirtinguose Lietuvos miestuose, kadangi šeima keldavosi į nuomojamą butą mieste, kuriame jis dirbdavo. Sutuoktinė augina mažamečius vaikus – dėl jų priežiūros nedirba. A. L. yra vienintelis visos šeimos išlaikytojas. Teismas neįvertino vaikų išlaikymo poreikių aplinkybių.
3.2. Pažymi, kad BK 59 straipsnio 2 dalis leidžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Nuteistojo šeimos keturi asmenys yra priklausomi nuo A. L., iš kurių trys mažamečiai vaikai. Sutuoktinė nedirba, nes prižiūri mažamečius vaikus, todėl galimybių dirbti ir uždirbti pajamų neturi. Savivaldybės mokomos periodinės po 130 Eur išmokos jų poreikiams tenkinti nepakankamos. Kiekvienam jų reikia periodinės iki mėnesinės minimalios atlyginimo dydžio išlaikymo sumos.
3.3. Bausmės – laisvės atėmimo trukmė, parinkta pagal bendrąsias jų skyrimo taisykles, kaip ir tam, kuris neturi mažamečių vaikų, todėl taip negali būti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog yra mažamečiai vaikai. A. L. šeima rūpinosi, imdavosi šeimą gyventi ten, kur dirbdavo, todėl ir vaikai gimė skirtinguose miestuose. Nuteistajam laisvės atėmimo bausmė yra nepalyginamai sunkesnė, nei tam kuris neturi mažamečių vaikų. Vaikams didelė trauma, nes jie mažamečiai ir nesupras, kodėl taip ilgai nėra tėvo.
3.4. Pažymi, jog dėl A. L. ankstesnio suėmimo aplinkybių kita bausmės rūšis nėra įmanoma, tačiau ji gali būti adekvatesnė atsižvelgus į mažamečių interesus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. L. gynėjo advokato V. Tučkaus apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam (A. L.) paskirta bausme. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.
6. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko bausmės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Taip pat, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kad sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę darytas naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę: nuteistasis ne kartą teistas (2 t., b. l. 72-147), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 62-71), dirba (2 t., b. l. 61), serga depresija, duomenų apie priklausomybės ligas nėra, turi šeimą. Teismas tinkamai atsižvelgė ir į tai, kad A. L. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, į tai, kad bausmės tikslų taikant švelnesnes bausmes pasiekti nepavyko. Prieš darant nusikalstamas veikas nuteistasis turėjo žinoti, jog šių veikų darymas sukels pasekmes, t. y. turėjo žinoti, kad už pasikartojančias nusikalstamas veikas gali būti skiriama griežčiausia bausmė. Nors apeliantas nurodo turintis šeimą, nepilnamečius vaikus, šios aplinkybės nesutrukdė jam toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistasis prašo sumažinti bausmės dydį, nurodydamas, jog jis turi šeimą, kurią privalo išlaikyti, tačiau atsižvelgiant į pasikartojančių veikų darymą, taip pat į tai, kad nusikalstamas veikas darė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei į jo neigiamai charakterizuojamą asmenybę, toks prašymas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės poveikio priemonė, skiriama asmeniui už jo įvykdytą nusikalstamą veiką bei ji neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
9. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas kitais pagrindais, neturinčiais esminės įtakos nuteistojo A. L. teisinei padėčiai.
10. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis A. L. neišnykus teistumui vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl jis pripažįstamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį BK 27 straipsnį ir BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmuo, padaręs nusikaltimą būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, už kurį teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nelaikomas recidyvistu, jeigu tokiu jis nebuvo pripažintas teismo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis A. L. nebuvo pripažintas recidyvistu (skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra tokio sprendimo). Todėl skirdamas nuteistajam A. L. bausmę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama nuteistajam A. L. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo)).
11. Atsižvelgusi į pirmiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl bausmės rūšies ir jos dydžio nustatymo yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. L. bausmę, nebuvo nustatyta.
12. Pažymėtina, kad net ir pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. L. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiek tiek didesnės nei sankcijose už padarytas veikas numatytas minimalus dydis, kuris net nepriartėjęs prie sankcijų vidurkio. Taigi A. L. buvo paskirta adekvati jo padarytoms veikoms laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
nuteistojo A. L. gynėjo Vytauto Tučkaus apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.
Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo A. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.