Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-484-1189/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
1-484-1189/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nukentėjusysis
L. S.
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-484-1189/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00150-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,nukentėjusiajai L. S. ir jos gynėjui advokatui K. G.,kaltinamajam R. L. ir jo gynėjui advokato padėjėjui S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. spalio 15 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 10 mėnesių laisvės apribojimo;

2. 2012 m. gegužės 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt. ) bauda;

3. 2023 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 36 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Nustatytas 8 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti motorines kelių transporto priemones) vienerius metus ir šešis mėnesius, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis konfiskuota transporto priemonės vertę atitinkanti sumą – 6180 eurų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2022 m. liepos 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės L. S. atžvilgiu, tai yra, suėmęs ranka pastarajai už kairės rankos ją stipriai suspaudė, suėmęs rankomis už galvos ne mažiau, kaip penkis kartus pakaušį trenkė į balkono sieną, po to, svetainėje pargriovęs ant grindų ir suėmęs rankomis už galvos ne mažiau kaip tris kartus galvą trenkė į grindis, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to R. L. 2022 m. rugpjūčio 11 d. laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 04.20 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinė L. S. atžvilgiu, tai yra du kartus pastūmė į krūtinę, penkis kartus pastūmė į rankas, pastarajai nuo stumdymo nukritus, rankomis suėmė už galvos ir ne mažiau, kaip aštuonis kartus pakaušį trenkė į balkono betonines grindis, po to, savo kakta sudavė vieną smūgį į veidą, kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį antakį, virtuvėje stiklainiu sudavė vien smūgį per galvą ir įspyrė tris kartus į nugarą, taip padarydamas poodines kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, viršugalvio abiejų momenų srityse, dešinėje kaktos – smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, abiejuose žastuose, kairės alkūnės, dešinės krūties srityse, juosmens dešinėje pusėje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaktos ir dešinės krūties srityse, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, 12 – danties kampo nuskilimą, ir sukėlė nukentėjusiajai L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažįsta, jau yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, prašo juos pagarsinti. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis dėl 2022 m. liepos 14 d. įvykio paaiškino, kad 2022 m. liepos 14 dieną jokio smurto L. S. atžvilgiu nenaudojo. Kur buvo būtent 2022 m. liepos 14 dieną, nepamena. Įtarime nurodytų sužalojimų jis jai tikrai nepadarė, už kairės rankos nebuvo jau suėmęs, jos nespaudė, L. S. galvos į balkono sieną netrankė, svetainėje nukentėjusiosios L. S. nebuvo pargriovęs ir jos galvos į grindis nedaužė. Ji jį nori apšmeižti ir siekia iš jo pasipelnyti pinigų. Daugiau dėl pirmos nusikalstamos veikos neturi ką pasakyti, kadangi jis buvusios sugyventinės L. S. atžvilgiu 2022 m. liepos 14 dieną jokio smurto nenaudojo (t. 2., b. l. 106). Taip pat buvo pagarsinti kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. įvykio, kuriuose jis paaiškino, kad kaltu prisipažįsta iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, tik dėl to, kad jis L. pastūmė, ir ji atsitrenkė galva, antakiu į balkono durų palangę. Su L. S. gyvena jau apie pusę metų, bendrai veda ūkį. 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.00 val. sugrįžo į namus iš draugo, grįžo blaivus, tačiau į namus parsinešė 1 butelį alaus. Namuose buvo sugyventinė L. S., kuri buvo blaivi, ir jam sugrįžus į namus, išėjo į parduotuvę parsinešti šampano. Jis likęs namuose gėrė savo alų. Neužilgo į namus sugrįžo L., kuri pasinešė du butelius šampano, kurį viena namuose ir gėrė. Jis išėjo dar nusipirkti alkoholio, nusipirko 1 butelį vyno ir 1 butelį alaus, kurį vienas gėrė lauke ant suoliuko. Į namus sugrįžo apie 22.00 val., namuose, balkone rado L. geriančią šampaną. L. pirma pradėjo žodžiu konfliktuoti, dėl ko jis išėjo, po to, dėl ko sugrįžo į namus. Jis L. prašė, kad ji apsiramintų, ir nuėjo miegoti tame pačiame kambaryje. Jam atsigulus į lovą, L. pradėjo į jį mėtyti stiklainius su marinuotais agurkais, pomidorais. Po to, atėjusi prie jo, atsisėdo ant jo, apžergė jį kojomis, su rankomis suėmė už abiejų ausų ir tempė jį iš lovos už ausų bei įkando į kairį šoną. Jis, keldamasis iš lovos, ją stūmė rankomis į krūtinę, ir ji galva trenkėsi į balkono palangę, prasikirsdama antakį. Jis atsikėlęs jai valė akį, dėjo šaltus kompresus ir norėjo ją apkabinti, bet ši jam įkando į kairės rankos pirmą rodomąjį pirštą. Tada vėl pradėjo mėtyti jo daiktus, mėtyti ant jų stiklainius su marinuotomis daržovėmis, tačiau norėdamas išvengti didesnio konflikto, jis pabėgo iš namų. Jis L. jokių smūgių į veidą nesudavė, jos galvos į sieną nedaužė, jis ją tik nuo savęs atstūmė rankomis. Ką padarė, gailisi (t. 2, b. l. 54). Papildomai R. L. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. jis gyveno kartu su sugyventine L. S.. 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.00-18.00 valandą jam grįžus namo, adresu: (duomenys neskelbtini), L. S. išgėrinėjo putojantį vyną ir pradėjo kelti nepagrįstus konfliktus, dėl ko jis išėjo pasivaikščioti į lauką, tikėdamasis, kad L. S. apsiramins ir tokiu būdu išvengs jos keliamų nepagrįstų konfliktų. Tuomet L. S. atsiuntė per Messenger programėlę jam fotonuotraukas, iš kurių buvo matyti, jog ji pjaustosi savo kojas. Baimindamasis dėl L. S. sveikatos, jis grįžo namo ir pamatė L. S. sėdinčią buto balkone ir geriančią degtinę, o jos koja buvo supjaustyta. Jis paprašė L. S. liautis pjaustytis savo kojas, pastaroji abejomis rankomis griebė jam už abiejų rankų riešų ir įkando į kairės rankos pirštą. Bandydamas išlaisvinti savo rankas ir sustabdyti piršto kraujavimą, stipriai patraukė savo rankas, atsistumdamas nuo L. S., ko pasekoje ji, būdama neblaivi, neišlaikė ligsvaros ir griūdama atsitrenkė į balkono palangę ir tokiu būdu prasiskėlė antakį. Siekdamas sustabdyti L. S. antakio kraujavimą, jis atnešė jai šaldytos mėsos bei rankšluostį. Nežinodamas, kaip nuraminti L. S., jis nusprendė nuvykti pagalbos pas jos brolį G. S. į (duomenys neskelbtini), ir pakeliui užsuko į VšĮ Kaišiadorių ligoninės priimamąjį dėl kraujuojančio savo piršto, tačiau minėtos įstaigos budintis pasiūlė jam kreiptis į medicinos įstaigą Elektrėnuose. Tuomet jis pats apsibintavo pirštą ir nuvyko pas L. S. brolį G. S., tačiau šis jau miegojo ir jo sugyventinė V. J. atsisakė G. žadinti ir pasiūlė jam kurį laiką palaukti, ir gal tuomet L. S. apsiramins. Po kurio laiko jis grįžo namo ir rado bute ant grindų išmėtytus savo drabužius, o L. S. nešiojo stiklainius su konservuotomis daržovėmis ir juos daužė, mėtydama į ant grindų gulinčius išmėtytus jo drabužius ir po juos (drabužius su stiklo šukėmis) vaikščiodama susipjaustė kojų pėdas. Siekdamas sustabdyti L. S. ir išvengti jos tolesnio savęs žalojimo, sugriebė ją už rankų, prašydamas nusiraminti ir liautis save žaloti. Tuomet L. S. įkando jam į kairį delną, kairės pusės petį, kairės pusės šoną, kairę ranką, po to sugriebė rankomis už jo abiejų ausų ir įkando jam į antakį, dėl ko jis iš skausmo instinktyviai bandė ištrūkti ir su galva atsitrenkė į jos veidą. Siekdamas išvengti tolimesnių jos smurtinių veiksmų, jis išbėgo iš namų į lauko kiemą. L. S. parašė jam „sms“ žinutę, kad iškvietė policijos pareigūnus, todėl jis jų laukė daugiabučio namo kieme. Atvykę pareigūnai jį sulaikė dėl, kaip jis suprato, L. S. sužalojimų. Ko pasėkoje buvo išvežtas į Kauno areštinę. Jis jokio L. S. vaiko mobilaus ryšio telefono nebuvo paėmęs į rankas ir jo nesulaužė, telefoną galėjo sulaužyti pati L. S.. Besigindamas L. S. jokių smūgių negalėjo suduoti ir nesudavė. Ji įtarime nurodytus sužalojimus pasidarė pati, griuvinėdama būdama neblaivi (t. 2, b. l. 84-85). Pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. L. papildomai paaiškino, kad palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2022 m. rugpjūčio 11 d. įvykio pradžioje galėjo ko nors ir neatsiminti. Dieną prieš įvykį jis dirbo, buvo apsipykęs su nukentėjusiąja, kai grįžo namo parsinešė alaus, tada grįžo nukentėjusioji, parsinešė šampano, pradėjo kilti kivirčas ir jis nusprendė išeiti iš namų, kad nekiltų barnis. Jam išėjus, nukentėjusioji atsiuntę žinutę su nuotrauka, kurioje matėsi, kad ji yra susipjausčiusi koją, todėl jis grįžo namo. Jam grįžus nukentėjusioji sėdėjo balkone, jis norėjo nufotografuoti nukentėjusios kojas, tačiau ji sugriebė jam už rankų, kando į pirštą, nukando piršto galą, tada jis bandė trauktis link savęs ir ji griuvo į palangę, iš balkono pusės nugriuvo į palangę. Vėliau jis gulėjo lovoje ir nukentėjusioji tempė jam už ausų, tada jis stūmė nukentėjusiąją nuo savęs ir ji griuvo, trenkėsi į palangę ir prasikirto antakį. Antakis kraujavo, todėl jis atnešė rankšluostį. Kadangi nukentėjusioji nenurimo, o jam skaudėjo pirštą, jis nusprendė kreiptis į nukentėjusios brolį, paskambino brolio draugei J. ir ji pakvietė atvykti. Pakeliui važiuojant užsuko į ligoninę, bet jam pasakė važiuoti į Elektrėnus, todėl jis pats apsibintavo pirštą. Nuvykus pas V., pastaroji pasakė, kad jis žinantis kokia yra L., siūlė jam pabūti lauke ir grįžti į namus, kai L. užmigs. Jam grįžus į namus, L. nebuvo nusiraminusi, buvo sumetusi jo daiktus, jis bandė atsigulti į lovą, bet nukentėjusioji pribėgo, griebė jį už ausų, kando į antakį, dėl ko nukentėjusioji nusilaužė dantį, pati pasakė apie dantį. Kai jis ją stūmė nuo savęs, kažkaip trenkė su galva, ji griuvo salone ir gal trenkėsi į stalą. Po to S. ne kartą griuvo, balkone griuvo, mėtė daiktus, daužė stiklainius į žemę. Du skirtingi dalykai buvo, kai ji kando į pirštą ir jis ją stūmė tada prasiskėlė antakį, o tempė už ausų ir kando į antakį, jau, kai jis grįžo iš V., neteisingai surašyti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. 2022 m. rugpjūčio 11 d. jis buvo išsigandęs, išgėręs ir nemiegojęs, todėl 2023 m. sausio 4 d. duodamas parodymus geriau atsiminė įvykius. Mano, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. 13.59 val., kai buvo surašyti jo pirminės apklausos parodymai, dar buvo neblaivus, todėl parodymai surašyti netiksliai. Buvo išgėręs vyno butelį ir du alaus. Kai įvykio metu atvyko pareigūnai jis nesislapstė, laukė prie garažų. Antakis nukentėjusiajai buvo praskeltas balkone, vieną kartą buvo praskeltas antakis, kai ji kando jam į pirštą, jis traukė ranką į save ir kita ranka bandė ją stumti nuo savęs, kai traukė nukentėjusioji griuvo link jo ir su dešiniu kampu trenkėsi į palangę. Tada jis ir paliko nukentėjusiąją ir vyko pas J., paskui grįžo nukentėjusioji nemiegojo, mėtė daiktus, daužė stiklainius. Jis bandė nuraminti nukentėjusiąją imdamas ją už rankų, bet ji kandžiojosi. Smūgių jis nukentėjusiajai nesudavė, tik instinktyviai trenkė nukentėjusiajai su galva, kai bandė iš jos išsilaisvinti, kai ji kando. Pėdas nukentėjusioji susižalojo, kai trypė sudaužytus stiklainius. Daiktų nepasiėmė ir neišėjo, nes nežinojo ką daryti. Nukentėjusiosios galvos netrankė į betonines grindis, priešingu atveju ji būtų reanimacijoje. Nepripažįsta, kad sudaužė stiklainį nukentėjusiajai į galvą, tą vakarą už rankų ir žastų buvo suėmęs tik tikslu pakelti nukentėjusiąją. Juosmens dešinėje pusėje nukentėjusiajai sužalojimai atsirado gal griūnant ant žemės, ar gal kai suėmęs bandė ją kelti. Įvykio dieną jis gėrė vyno ir du butelius alaus, bet jau alkoholį vartojo po įvykio, nes mašinoje turėjo alkoholio. Kai važiavo, pas V., tai jis norėjo susitikti su L. broliu, bet V. sakė nežadins jo, neprašė nesakyti G., kad jis atvykęs. Kas vyko 2022 m. liepos 11 d. nepamena, tą dieną netrankė nukentėjusios galvos į balkono sieną. Tuo metu jam buvo sužalota plaštaka, lūžęs pirštas, dėl to negalėjo suspausti kito asmens, nes viskas buvo sugipsuota išskyrus nykštį. Kaltinamasis nurodė, kad jo mobiliojo ryšio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Po įvykio skambino nukentėjusiajai, norėjo viską taikiai išspręsti, nes abu nukentėję, bet L. nukentėjo nuo jo netyčinių veiksmų. Neatsimena ar kada nors yra turėjęs pokalbį su L. broliu G., dėl jo elgesio su nukentėjusiąja, nes su G. mažai bendravo. Dėl pareikštos turtinės žalos, dėl medicininių išlaidų sutinka, daugiau nesutinka.

Nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, kad 2022 m. liepos 14 d. tarp jos ir kaltinamojo R. L., vakaro metu, apie 21.00 val., jos namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), iš pradžių kilo žodinis konfliktas, kuris ilgainiui peraugo į fizinį konfliktą, kurio metu kaltinamasis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Iki aptariamo įvykio, ji su kaltinamuoju gyveno apie 3 mėnesius kartu, iki to laiko tokio smurto nėra buvę, jie anksčiau apsistumdydavo, tai yra kaltinamasis ją pastumdavo, o ji nenusileisdavo. Įvykio vakarą tarp jų kilo konfliktas, nes kaltinamasis ją vadino necenzūriniais žodžiais, kuriuos ji neigė. Tą vakarą alkoholinių gėrimų ji nebuvo vartojusi, tačiau jos manymu kaltinamasis buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, kadangi ji ant stalo matė alaus butelį. Kai žodinis konfliktas peraugo į fizinį konfliktą, kaltinamasis jai būnant balkone suėmė jos galvą ir daužė į betoninį paviršių, balkone į sienas, pagrindiniai smūgiai buvo į pakaušio sritį. Jai pavyko išsivaduoti iš kaltinamojo ir ji iš balkono pabėgo į svetainę, jai bėgant jis sugriebė ją už kairės rankos, dėl ko ant rankos liko mėlynė. Svetainėje kaltinamasis ją pargriovė ant žemės ir sugriebęs jos galvą daužė į grindis. Smurto prieš ją panaudojimo metu ji jautė skausmą, sakė, kad jai skauda, prašė baigti. Jai buvo sukeltas ne tik fizinis, tačiau ir psichologinis smurtas. Pagrindinis tą dieną naudoto fizinio smurto prieš ją, kurį naudojo kaltinamasis, mechanizmas buvo tai, kad jis jos galvą daužė į sienas bei grindis. Dėl šių kaltinamojo veiksmų ji pabėgo iš namų ir paskambino V. J., kuri atvažiavo pas ją. Susitikus su V. J., pastaroji jos galvoje užčiuopė guzus ir prašė jos važiuoti į priimamąjį, tačiau ji bijojo todėl atsisakė. Jos kartu su V. J. pabuvo Kaišiadorių mieste prie ežero, netoli ,,Regitros“ ir, kai jau ji emociškai nurimo V. ją parvežė namo. Namo ji privalėjo grįžti, nes namuose su R. L. buvo pasilikęs jos sūnus. Grįžus namo R. L. atsiprašinėjo, elgėsi švelniai, mano, kad toks pasikeitęs kaltinamojo elgesys ją ir paskatino niekur nesikreipti. Tuo metu R. L. neturėjo teisės vairuoti, todėl sekančią dieną ją kartu privertė važiuoti pas jo sesę į Vilnių, tačiau jiems būnant ten ir jai pradėjus kalbėti apie kaltinamojo naudotą smurtą prieš ją, jis pareikalavo vykti namo. Prieš vykstant pas kaltinamojo sesę, pastarasis jai liepė pasidažyti ir užsidėti palaidinę ilgesnėmis rankovėmis, kad nesimatytų kraujosruvų ant kairės rankos. Pavartojęs alkoholinių gėrimų R. L. elgdavosi įvairiai būdavo ir agresyvus bei įžeidinėjantis, tačiau būdavo ir meilus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, jog geriau įvykio aplinkybes atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie 2022 m. liepos 14 d. įvykį. Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis R. L. ją pirmą kartą sumušė 2022 m. liepos 14 d., tą kartą ji niekur nesikreipė, o praėjus 3 savaitėms, buvo sumušta antrą kartą ir dėl šio sumušimo ji jau kreipėsi į policiją. 2022 metų liepos 14 dienos vakare, apie 22.00 val. jai ir R. būnant namuose tarp jos ir jo kilo žodinis konfliktas. Ji buvo blaivi, R. išgėręs. Konfliktas kilo dėl to, kadangi jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji jam neištikima, kad susirašinėja su kitais vyrais ir t.t. Ji jam pasakė, kad tai ne tiesa ir jeigu ji tokia jam bloga, liepė jam susikrauti daiktus ir išeiti. Ir ji pati pradėjo jam svetainėje krauti daiktus į krepšį. R. L. priėjęs prie jos stvėrė už kairės rankos ir stipriai ją suspaudė, jai labai skaudėjo. Jai pavyko iš jo ištrūkti ir ji nubėgo į balkoną, kur atėjęs R. rankomis suėmė jos galvą, stovėjo vienas į kitą veidu, ir jis ne mažiau, kaip penkis kartus trenkė jos galvą, pakaušį į balkono sieną. Jai pavyko iš balkono pabėgti. Ji atėjo į svetainę, kur toliau krovė iš spintos jo daiktus į krepšį. Atėjęs R. į svetainę, ją pargriovė ant grindų ant nugaros ir pritūpęs prie jos, suėmęs jos galvą abiem rankomis, trankė jos galvą į grindis ne mažiau, kaip tris kartus. Jai vėl pavyko išsivaduoti, ir ji pabėgo iš savo buto. Paskambino savo brolio draugei V. ir pasakė, kad ją muša R., ir paprašė, kad ši atvažiuotų pas ją. Atvažiavusi V. jai siūlė važiuoti į priėmimo skyrių, tačiau ji atsisakė, nenorėjo ir policijai apie tai nepranešė. Vykusio konflikto riksmus girdėjo jos kaimynė L. M., taip pat yra išsaugoti jos sūnaus siųsti pranešimai, susirašinėjimas su minėtos kaimynės dukra. Pats sūnus konflikto nematė, jis jau buvo savo, kitame kambaryje ir gulėjo lovoje. Kadangi patyrė ir didelį psichologinį smurtą, lankosi ir bendrauja iki šios dienos pas psichologę dėl savo emocinės būklės (t. 2, b. l. 3-4). Papildomai nukentėjusioji L. S. parodė, kad kai ji buvo sumušta savo buvusio sugyventinio R. L., tai yra, 2022 metų liepos 14 dieną, ji pas jokius medikus niekur nesikreipė, niekam apie įvykį nepranešė, niekur nesigydė, į darbą tuo metu nėjo, savaitei laiko pasiėmė atostogas. O niekur nesikreipė ir niekam nepranešė apie savo sumušimą todėl, kad iš karto po šio įvykio R. L. jos labai atsiprašinėjo, labai gailėjosi, elgėsi meiliai. Ir ji patikėjo, kad tikrai įvyko kažkoks tai nesusipratimas ir, kad tai daugiau nebepasikartos, ir ji jam tą kartą atleido, pretenzijų neturėjo. Tačiau po 3 savaičių ji buvo sumušta antrą kartą (t. 2, b. l. 9). Pagarsinus nukentėjusios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisiamojo posėdžio metu ji papildomai paaiškino, kad pagrindinė smurto priežastis buvo ta, jog ji paprašė jo išsikraustyti, kadangi jis ją vadino necenzūriniais žodžiais, su kuriais ji nesutiko. Jos manymu kaltinamasis pardėjo smurtauti būtent dėl to, kad ji pradėjo krauti jo daiktus, o jis nenorėjo išeiti iš namų ir bandė ją sustabdyti nuo šio veiksmo. Suėmė ją už kairės rankos, ant kurios liko kraujosruvą, šią kraujosruvą po įvykio ji užfiksavo foto nuotrauka, taip pat ją matė ir M.. Kai suėmė ją už rankos ji išsivadavo ir pabėgo iš balkono į svetainę, kur ją kaltinamasis pargriovė tarp lovos ir spintos, ir suėmęs jos galvą trankė į grindis. Balkone, suėmęs jos galvą, trankė į sieną. Jai visa tai sukėlė fizinį skausmą, ant kairės rankos matėsi kraujosruva, kaktos srityje buvo nežymi mėlynė ir nubrozdinimas, galvos srityje sumušimus slėpė plaukai, bet jie buvo užčiuopiami, tik nesimatė. Kai ji buvo mušama, buvo užsimerkus, todėl negali tiksliai nurodyti kaip visi sumušimai atsirado. Nuotrauką su mėlyne ant rankos ji užfiksavo pati, nes kai po susitikimo su V. J. grįžo namo dar kalbėjo telefonu su anonimine psichologine pagalba moterims, o kadangi jautėsi psichologiškai blogai, kaltinamajam užmigus išėjo iš namų ir būdama miško parko estradoje nusifotografavo, fotografavo ir sumušimus veido srityje, o foto nuotraukas siuntė kaltinamajam, tikėjosi, kad nuotraukos jį paveiks ir jis gailėsis. Kai ji buvo susitikusi su V. J. buvo su megztuku, todėl ant rankos sužalojimo V. galėjo ir nematyti, tačiau galvos srityje buvusius guzus V. lietė. Tuo tarpu sekančią dieną ji buvo susitikus su kaimyne L. M., kuriai parodė kraujosruvą ant kairės rankos. Jai buvo ir prakirsta lūpa, tačiau nepamena, kurio tiksliai smūgio metu kaltinamasis šį sužalojimą padarė, nes smurto prieš ją naudojimo metu ji tik verkė ir prašė, kad ją paleistų, taip pat neprisimena, kuria tiksliai ranka kaltinamasis sugriebė jos kairę ranką. Iki šio įvykio tarp jos ir kaltinamojo yra buvę konfliktų, tačiau ne tokio pobūdžio, būdavo juokais pasistumdo, bet būdavo, kad kaltinamasis ją ir ne juokais pastumdavo, ypač, kai būdavo išgėręs, tada ji jo bijodavo, jis ją baugino. Apskritai draugystės metu kaltinamasis ja manipuliavo, stengėsi nuo visų atriboti. Kartais ji norėdavo nuo jo atskirai miegoti, bet jis ją versdavo kartu miegoti, buvo atvejis, kai jis ja manipuliavo ir šoko per langą bei rašė jai žinutes, kad ji bus kalta dėl to ką jis sau pasidarys. Priekaištaudavo jai, jeigu ji ilgai kalbėdavo telefonu su savo mama. Iki 2022 m. liepos 14 d. kaltinamasis jos žiniomis buvo susižalojęs ranką, jei pameną, tai buvo dešinė ranka, ji pati buvo anksčiau jį vežusi į traumatologinį, bet įvykio metu jis jokio įtvaro nenešiojo.

Toliau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. davė parodymus apie 2022 m. rugpjūčio 11 d. įvykius, kuriuos duodama paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 18.00 val. į namus esančius (duomenys neskelbtini), parėjo kaltinamasis R. L. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuriam vykstant ji išėjo iš namų, nes nepakėlė psichologinio spaudimo, norėjo pabūti viena. Konflikto metu kaltinamasis ją vadino necenzūriniais žodžiais. Namo ji grįžo, nes iš lauko turėjo sugrįžti jos sūnus. Po žodinio konflikto iš namų pasišalino ir R. L., tačiau įžeidinėjimus tęsė rašydamas trumpąsias žinutes telefonu, taip pat per ,,messenger“ programėlę bei skambindamas. Tuo metu, kai jis skambinėjo, ji kalbėjo telefonu, todėl jam neatsiliepė, jis grįžęs į namus pamatė, jog ji kalba telefonu. Pokalbio su mama metu ji išreiškė norą vykti pas mamą, nes tarp jos ir kaltinamojo vyko konfliktas, nors buvo vartojusi alkoholio, bet būtų prašiusi, kad kaimynė nuvežtų, tačiau mama ją nuramino, pasiūlė atvykti savaitgalį, kadangi tuo metu, kai jos kalbėjo telefonu kitą dieną jai anksti reikėjo vykti į darbą. Kol R. L. nebuvo namuose, ji jam parašė, kad jei ji tolia bloga, tegul jis susirenka daiktus ir išeina, tačiau jis grįžo namo ir prasidėjo fizinis smurtas. Visas smurtas prasidėjo jai būnant balkone, kai jis ją pastūmė ir ji trenkėsi į palangę, ko rezultate prasikirto antakį. Konflikto metu ji jam pradėjo krauti daiktus, kadangi jau buvo apsisprendus, kad jis turi išsikraustyti, kadangi jo elgesys nebetoleruotinas. Mano, kad smurtas balkone prasidėjo, nes kaltinamasis išgirdo jos ir jos mamos telefoninį pokalbį, kurio metu ji kalbėjo apie kaltinamojo buvusią merginą, kuri jam buvo neištikima ir kaltinamasis sprendė, kad ir ji jam yra neištikima. Kaltinamasis pradėjo rėkti, kad ji neša apkalbas iš namų ir skundžiasi, todėl pastūmė ją balkone, vėliau sekė ir daugiau smūgių. Visos konflikto eigos nuoseklia papasakoti ji negali, nes praėjo jau daug laiko, tačiau jis balkone ją stumdė, trankė jos galvą balkone į sienas ir grindis, neleido jai išeiti iš balkono. Kai jai pavyko išeiti iš balkono jis sekė ją, stumdė svetainėje ir koridoriuje. Visas konfliktas vyko iki ryto, iki 4.30 val., kai ji jau išsikvietė pagalbą. Visas konfliktas prasidėjo apie 18.00 val. svetainėje, tai buvo žodinis konfliktas, vėliau jis konfliktas peraugo į smurtinį, kai smurtiniai veiksmai parsidėjo jai būnant balkone. Pagrindinė smurto prieš ją naudojimo vieta, jei gerai pamena ir buvo balkonas, kuriame jis trankė jos galvą į sieną, betonines grindis, taip pat sudavė smūgius į šonus, rankas, veido sritį. Kiek tiksliai kartų kaltinamasis trenkė jos galvą į grindis, ji pasakyti negali, bet smūgių buvo daug, smurtas vyko nuosekliai jis atsitraukdavo, tai vėl šokdavo smurtaudavo, tai pabėgdavo iš namų, vėl grįždavo. Konflikto metu ji jam krovė daiktus, nes norėjo, kad jis išsikraustydavo, taip pat vis bandė nuo jo pasislėpti balkone, ar svetainėje, nes kitame kambaryje miegojo jos sūnus, bėgo į virtuvę, bandė pabėgti iš savo namų, tačiau jis ją pargriovė koridoriuje ir trenkė savo galva jai į nosį. Visu konflikto laikotarpiu ji stengėsi išvengti konflikto su kaltinamuoju, tiesiog krovė daiktus ir prašė jo išeiti iš namų, o jis smurtavo prieš ją. Kaltinamasis buvo paėmęs jos telefoną, o vaiko telefoną perlaužė. Smurtaudamas kaltinamasis jai į galvą sudaužė stiklainį. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, jog geriau įvykio aplinkybes atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie 2022 m. rugpjūčio 11 d. įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. S. paaiškino, kad 2022 metų rugpjūčio 10 dienos vakare apie 18.00 val. į namus sugrįžo R., kiek tuo metu jai atrodė, kad blaivus, kuris parsinešė butelį alaus ir traškučių ,,poką“. Ji pati buvo namuose blaivi. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji važinėja su jo automobiliu, nors važinėja tik su jo reikalais, pradėjo jai prikaišioti, kad nugriuvo navigacija jo mašinoje, ir jis ją užmuš, jeigu ji važinės be navigacijos, nes jis ją visur seka pagal navigaciją. Ji tada išėjo į parduotuvę, nusipirko šampano ir grįžusi į namus viena jį gėrė. R. sėdėjo kitame kambaryje ir gėrė alų, po to atėjęs į jos kambarį pasakė, kad išeina ir kada grįš, nežino, ir išėjo. Apie 22.30 val. į namus sugrįžo R., ji tuo metu kalbėjosi su mama telefonu sėdėdama balkone. Jis jai pasakė, kad vėl skundžiasi mamai. Baigusi kalbėti su mama, ji atėjo į svetainę, kur ją vėl R. pradėjo visaip užgaulioti, ji tuo metu nuėjo į virtuvę jam daryti valgyti, o jis išėjo į lauką, ir įtaria, kad gėrė sėdėdamas savo mašinoje. Į namus sugrįžo jau apie 01.00 val. agresyvus, pradėjo ją užgaulioti ir ją rankomis du kartus pastūmė į krūtinę, ji po pastūmimo nenukrito. Tada ji išėjo į balkoną, kur gėrė pasidariusi kokteilį ir tuo metu į balkoną atėjo R., kuris jai prikaišiojo nebūtus dalykus ir ją daug kartų stumdė rankomis į jos rankas, stūmė ne mažiau, kaip 5 kartus, iki kol ji pargriuvo balkone ant grindų, ant nugaros. Tada priėjęs prie jos, gulinčios ant grindų, ir rankomis suėmęs jai už galvos, už priekio, jos galvą, pakaušį daužė į grindis, sudavė ne mažiau, kaip 8 smūgius su jos galva į betonines grindis. Po to jis ją paleido ir išėjo į svetainę, o ji balkone sėdėjo ir verkė. Po to pasigedo savo telefono, liepė jam atiduoti, tačiau jis jo su savimi neturėjo. Ji R. dar sakė, kad susirinktų savo daiktus ir išeitų iš jos namų, nes kitaip, pasakė, kad kvies policiją iš vaiko telefono. Tada R. priėjo prie jos, ir jai iš rankų išlupo vaiko telefoną Huavei 20, kurį šiai dienai vertina 50 eurų, ir jį perlaužė per pusę, ir išėjo į lauką ieškoti jos telefono, bet sugrįžęs sakė, kad jo nerado, nežino, kur jis yra. Tada ji pati išėjo ieškoti savo telefono, rado jį prie suoliuko lauke. Grįžo į namus apie 03.00 val., ir kadangi jai labai skaudėjo galvą, prisileido vonią vandens ir gulėjo vonioje. Išėjus iš vonios, R. gulėjo jos lovoje ir ją vėl užgauliojo, ji vėl jam liepė susidėti savo daiktus ir eiti iš jos namų. Ji tuo metu išėjo į balkoną parūkyti, kur jai iš paskos atėjo R., vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. jai sudavė savo kakta vieną smūgį jai į veidą. Tada ji gynėsi, jam taip pat rankomis sudavė smūgius į jo rankas. Tada jis ar su kumščiu, ar su kažkokiu kitu daiktu jai sudavė vieną smūgį į kairį antakį, jį prakirsdamas. Jai pavyko ištrūkti iš balkono į virtuvę, kur atėjęs R. jai su 0,5 litro stiklainiuku sudavė vieną smūgį į galvą, po ko stiklainis sudužo, į kurio stiklus ji susipjaustė kojas. Ji pati į jį jokių stiklainių su marinuotomis daržovėmis nemėtė, tačiau besigindama jį apkandžiojo, tampė jam rankomis suėmusi už ausų, sudavė rankomis smūgius į jo rankas, norėdama išvengti jo smūgių. Tada išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kadangi tuo metu sėdėjo ant grindų, priėjęs prie jos R., kuris buvo supykęs, kad iškvietė policiją ir medikus, jai sėdinčiai ant grindų, sudavė kojomis tris smūgius į nugarą ir išbėgo iš namų. Atvykusi greitoji ją išvežė į Kauno klinikas, kur ją apžiūrėjo, susiuvo kojų pirštus supjaustytus ir išleido į namus gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 41). Pagarsinus nukentėjusios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisiamojo posėdžio metu ji papildomai paaiškino, kad tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo išgėrusi du kokteilius, o kol laukė pagalbos dar išgėrė kokteilio, taip ir teigė pareigūnams, kad neseniai buvo vartojusi alkoholio. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos ta prasme, kad ji išdrįso išsikviesti pagalbą, kitu atveju kaltinamasis ir toliau būtų ja manipuliavęs. Iš pradžių kaltinamasis ją stumdė balkone, kada prakirto antakį tiksliai pasakyti negali, bet tai buvo padaryta balkone, kai ją kaltinamasis pastūmė. Prakirstą antakį ji šaldė šaldyta mėsa, kol ji tai darė kaltinamasis buvo pasišalinęs iš namų. Jis keletą kartų buvo išėjęs ir vėl grįžęs, grįžęs jis vis naudodavo smurtą prieš ją. Tuo metu ji neturėjo nei telefono, nei raktų, nes kaltinamasis buvo viską paėmęs. Visu tuo laikotarpiu ji krovė kaltinamojo daiktus, kuo daugiau daiktų ji krovė, tuo daugiau kaltinamasis ją mušė – trankė, daužė, stumdė, sugriebdavo ją rankomis, stumdavo ją link balkono, jai pargriuvus, trankydavo ją į grindis. Smurtas vyko balkone, svetainėje, virtuvėje ir koridoriuje. Paskutiniai daiktai, kuriuos ji krovė kaltinamajam buvo marinuotos daržovės stiklainiuose, tada kaltinamasis vieną stiklainį ir sudaužė jai į galvą, visa tai įvyko prieš išsikviečiant pagalbą. Iš pradžių įvykus konfliktui kaltinamasis ją stumdė balkone, paskui ji nukrito, pagrinde smūgius jai sudavė į pečius arba krūtinės srityje, arba į rankas, pagrinde ją stumdė rankomis. Jai iš nosies bėgo kraujas, nes kaltinamasis savo galva jai smūgiavo į nosį, tai įvyko koridoriuje. Kai vyko konfliktas ji bandė prisiskambinti broliui G. S., bet buvo ankstyvas rytas jis nekėlė telefono, tada bandė paskambinti V. J., tačiau ir ji nekėlė, todėl jos balso pašte paliko pranešimą, broliui skambino norėdama, kad padėtų iškraustyti kaltinamąjį. Kai suprato, kad kitokios pagalbos nesulauks, nusprendė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, kai skambino tuo metu kaltinamojo nebuvo, nežino kur jis buvo, tačiau, kai jai perskambino greitosios pagalbos darbuotojai kaltinamasis atėjo į balkoną ir atėmė iš jos telefoną ir pasakė, kad pagalbos jai nereikia, tačiau medikai pareikalavo jai grąžinti telefoną, ką kaltinamasis ir padarė, ji patikslino reikiamus duomenis, tada baigė pokalbį, kaltinamasis dar kartą panaudojo smurtą ir pasišalino iš namų. Tuo metu jai perskambino brolis, kurio ji paprašė atvykti. Konflikto metu buvo supjaustytos ir jos kojos, kurias ji susipjaustė į stiklainio duženas, kurios atsirado, kai kaltinamasis su stiklainiu jai trenkė į galvą. Kokiu būdu jai nuskilo 12 danties kampas ji pasakyti negali, gal, kai kaltinamasis ją trankė į sieną, o gal kai ji jam kando. Kaltinamajam kando gindamasi, kiek atsimena į pirštą. Po viso įvykio su kaltinamuoju bendravimo neinicijavo, tai kaltinamasis jai rašė trumpąsias žinutes, skambindavo, bandydavo taikytis, prašydavo keisti parodymus, taip bandė manipuliuoti. Ji bandė jį blokuoti, tačiau kaltinamasis bandydavo su ja susisiekti iš kitų numerių bei kitų socialinio tinklo ,,Facebook“ paskirų. Kaltinamasis ją persekiojo net einančią į darbą, ji darė daug įrašų kaip kaltinamasis jai skambina, kaltinamasis siūlė susitikti ir aptarti kaip jie keis parodymus. Kaltinamasis po įvykio iš pradžių ja bandė manipuliuoti ašaromis, vėliau grasino ir persekiojo. Prieš kaltinamojo smurto panaudojimą, dėl jo įžeidinėjimų ji patyrė psichologinį smurtą, kurio rezultate buvo sau susibraižiusi kojas aštriu daiktu, tačiau dėl šių kojų sužalojimų R. L. jokių pretenzijų neturi, kojų sužalojimus siuntė kaltinamajam norėdama, kad jis išeitų iš jos namų, nes nebegalėjo pakęsti jo psichologinio smurto, kurį jis naudojo iki fizinio smurto prieš ją. Įvykio metu vartojo alkoholį, šios aplinkybės niekada neneigė, tačiau alkoholio kiekis nebuvo didelis ir suvartotas per ilgą laiką. Ji nei konflikto metu, nei dabar ant kaltinamojo nepyko, tik nori, kad kaltinamasis atsakytų už savo veiksmus, tikėjosi, kad kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašys, tačiau to jis nepadarė. Yra pateikusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kuri atsirado gydantis medikamentais ir keičiant durų spyną, nes jautėsi nesaugi, kadangi kaltinamasis turėjo jos buto raktus, tuo tarpu neturtinę žalą reiškia 4000 eurų sumai, nes dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau tai sukėlė ir psichologinius išgyvenimus, iki šios dienos jaučia psichologinį skausmą. Po įvykio ji konsultuojasi pas psichologę. Antakio srityje liko randas.

Liudytoja L. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad 2022 m. liepos 15 d. ji su L. S. susitiko prie laiptinės durų, kadangi jos yra kaimynės. Kai prie laiptinės išėjo L., paskui ją išėjo ir kaltinamasis, kuris L. pasakė, kad jie važiuos į Vilnių, tačiau L. atsakė, kad nevažiuos ir nusiėmusi megztinį parodė ant kairės rankos esančią mėlynę ir pasakė, kaltinamajam, kad jis pažiūrėtų kaip ji atrodo ir tokia niekur nevažiuos. Su L. prie laiptinės nespėjo pašnekėti, nes iš karto išėjo ir R.. Tuo tarpu 2022 m. liepos 14 d. L. S. vaikas jos dukrai siuntė balso žinutes, kuriose nurodė, jog R. sumušė jo mamą ir mama išėjo, nežino ar ji grįš, todėl buvo aišku iš kur pas nukentėjusiąją mėlynė. Siųstų balso žinučių datą įsiminė. Kai L. sūnus jos dukrai siuntė žinutes, buvo laikas link vakaro, ji norėjo kviesti pagalbą, bet bijojo, kad pati nenukentėtų, bijojo R.. Tuo metu buvo išėjusi į laiptinę, nes L. gyvena antrame aukšte, o ji ketvirtame, buvo nusileidusi iki trečio aukšto, tai triukšmas girdėjosi, girdėjosi, kad barasi, buvo triukšmas, suprato, kad pykstasi nuketėjusioji ir kaltinamasis, pažino balsus. Nukentėjusioji ir kaltinamasis visaip bendravo tarpusavyje, jų elgesys tarpusavyje buvo toks tai pastuksena, tai pasistumdo, aš sau pagalvojau, kad pasistumdymai nesibaigs geruoju, jie juokais, bet iš šono atrodė nelabai juokais.. Po įvykio kalbėjo su nukentėjusia, sakė, kad kaltinamasis sumušė, būtent liepos mėnesį. Po įvykio, po kažkiek laiko buvo susitikusi su L. ir papasakojo, kad buvo sumušta. Ji nurodė ir tai, kad iki 2022 m. liepos 15 d. buvo mačiusi kaltinamąjį R. L. su rankos įtvaru, tačiau 2022 m. liepos 15 d. sutikusi R. L. prie laiptinės neatkreipė dėmesio, kad jis būtų su rankos įtvaru, mano, kad jei jis būtų buvęs tą dieną su rankos įtvaru ji būtų atkreipusi dėmesį.

Liudytoja V. J. apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad žino, jog yra pakviesta liudyti dėl L. sumušimo, jai yra žinoma, kad prieš nukentėjusiąją buvo du kartus smurtaujama. Pirmas kartas buvo liepos mėnesį, kokia tiksliai diena buvo nepasakys, bet L. jai paskambino gal po 23.00 val. ir paprašė atvažiuoti, nes R. ją sumušė. Po to, L. skambučio ji greitai atvažiavo, ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), o L. (duomenys neskelbtini), kai ji atvažiavo L. jau buvo atėjusi netoli automobilių techninės apžiūros, L. įsėdo į mašiną ir jos nuvažiavo į aikštelę prie ežero. Kai L. įsėdo į mašiną jos plaukai buvo susivėlę, megztukas nukritęs, palaidinės petnešėlės nutrauktos. Aikštelėje jos išlipo, L. verkė, buvo sumušta kairė ranka, žasto srityje buvo sužalojimas, o galvoje keliose vietose buvo guzai. L. sakė, kad ją trankė ir galvą į grindis trankė. Vėliau ji parvežė L. iki namų, ilgai bijojo eiti namo, jai skambinėjo R., bet ji nekėlė, R. skambino ir jai, bet ji nepamena ką su juo kalbėjo. Siūlė vykti į priėmimą, bet L. nenorėjo, nes nenorėjo problemų R., kadangi jį mylėjo. Šis kartas buvo pirmas, kai nukentėjusioji į ją kreipėsi pagalbos. Tuo metu ji buvo L. brolio sužadėtinė, jam nesakė, kad vyksta pas L., nes L. prašė nesakyti. Kitą dieną ji atvyko pas L. į namus, buvo ir R., jie kalbėjosi, ji pasakė, kad jeigu su ja taip pasielgtų, tai ji išsiskirtų ir negyventų su tokiu žmogumi, R. sakė, kad supranta, tą dieną ant L. matėsi sužalojimai patinęs veidas ir ausis lyg buvo apdraskyta, mėlynės ant rankų. Iki šio įvykio L. ir R. bendravimas jai neatrodė netinkamas.

Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus liudytoja nurodė, jog geriau įvykio aplinkybes atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino dalį liudytojos V. J. parodymų, kuriuose ji buvo nurodžiusi, kad kai ji pasiėmė L., L. buvo blaivi, jos plaukai išsidraikę. L. atsisėdus į jos mašiną, ji L. paklausė, kas atsitiko, L. pasakė, kad ją sumušė R.. L. minėjo, kad jos galvą R. trankė į grindis kambaryje, įspyrė į kairę ranką, į pilvą. Ji pati pasiūlė pasižiūrėti, kokia jos galva. Ji uždėjo ranką L. ant galvos ir užčiuopė kairėje pusėje virš ausies didelį gumbą ir šalia dar vieną mažesnį gumbą. Taip pat, matė, kad kairėje pusėje žemiau ausies buvo apdraskyta. Ir minėjo, kad labai skauda kairę ranką, kad sunku ją pakelti, su kuo buvo suduoti smūgiai į ranką, ar koja, ar ranka, ji L. neklausė. Ji siūlė L. važiuoti į priėmimo skyrių, kad ją apžiūrėtų medikai, tačiau ši nesutiko, nenorėjo turėti daugiau problemų su R.. Jos sėdėjo mašinoje ir kalbėjosi, L. jai papasakojo, kad R. ją sumušė be priežasties, kad kaltina ją nebūtais dalykais, kad ji jam yra neištikima ir panašiai. Po pokalbio L. parvežė iki namų jau kitos dienos naktį apie 01.30 val., ir R. matė pro balkoną, kad ji parvežė L.. Tada iš karto R. skambino L., klausė, kur ji yra, nors jis ir matė jas. Tada L. su juo nekalbėjo, tai R. paskambino jai ir pradėjo visokiais žodžiais kalbėti ant L., kad ji pasileidusi, neištikima. Ji R. paklausė, kodėl sumušė L., šis neatsakė, o toliau L. vadino necenzūriniais žodžiais. Toliau su juo netęsė pokalbio ir padėjo ragelį. L. nuėjo viena į namus, po to dar su ja susirašinėjo sms žinutėmis, jos klausė, ar viskas gerai. L. atsakė, kad viskas gerai. Jai atrodo, kad L. po sumušimo buvo pasiėmusi atostogas. Praėjus po šio įvykio 3 savaitėms L. vėl buvo sumušta R. (t. 2, b. l. 20-21). Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. juos patvirtino. Tęsiant liudytojos V. J. apklausą teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad antras įvykis buvo rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, kelinta tai buvo valanda taip pat neprisimena, kai jai paskambino R. ir paklausė ar ji namuose ir paprašė jos išeiti į lauką, bet nesakyti G.. Tačiau jai išeinant G. paklausė kas skambino, ji nurodė, kad R. ir kad eina su juo susitikti, jei negrįš, kad eitų jos ieškoti. R. buvo atvažiavęs su mašina ir prašė pažiūrėti kas jo pirštui bei teigė, kad L. įkando, o ji jam pasakė, kad jis vėl sumušė L., bet jis neigė. Ji atsisakė jį vežti į ligoninę ir jis išvažiavo. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus liudytoja nurodė, jog geriau įvykio aplinkybes atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsino liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji buvo paaiškinusi, kad 2022 metų rugpjūčio 11 d. naktį, apie 01:00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, nes nepamena, miegojo su savo sužadėtiniu G. S. namuose, jai paskambino L. buvęs sugyventinis R., kurio pavardės nežino, ir jos paklausė, ar namuose yra G.. Ji jam atsakė, kad taip, yra. Tada jos R. paprašė, kad ji nesakytų, kad jai skambina jisai tai yra, R., ir kad ji išeitų į lauką. Tačiau G. girdėjo jos pokalbį, ir ji šiam pasakė, kad jai skambina R., ir kad jos prašo, kad jam apie tai nesakytų. Tada ji viena išėjo į lauką, maždaug po kelių minučių atvažiavo su mašina Audi A4, juodos spalvos, valstybinių numerių nežino. Ar jis buvo išgėręs, pasakyti negali, neužuodė nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Jis išlipo iš mašinos ir jai parodė, kaip dabar pamena, kad dešinės rankos rodomąjį pirštą, ir jos paklausė, kas gali būti jo pirštui. Pirštas buvo patinęs, matėsi ant piršo kraujo. Ji jo paklausė, tai ką jie vėl susimušė su L.. R. jai atsakė, kad ne, jos net pirštu nelietė. R. jos paprašė, kad ji jį nuvežtų į klinikas, tačiau ji jo nevežė, jam liepė važiuoti į Kaišiadoris, į priėmimo skyrių, tačiau R. pasakė, kad jau buvo, ir kad jam liepė važiuoti į Kauną. Ji jo paklausė, kur yra L.. Ji tada prie R. pradėjo skambinti L., tačiau ji nekėlė ragelio. R. atsakė, kad ji miega išgėrusi. Ji tada dar jam liepė sakyti tiesą, kad ten atsitiko tam pirštui. R. atsakė, kad jam įkando L.. Tai jam pasakė, kad jeigu taip atsitiko, tai tikrai jis mušė L., o ji gynėsi. Tačiau R. gynėsi, kad jos nemušė. Dar jis minėjo, kad ji girta krito balkone ir su antakiu atsitrenkė į palangę. Kadangi ji jo nevežė į klinikas, R. sėdo į mašiną ir išvažiavo, o ji parėjo namo ir G. viską papasakojo. Taip pat, dar tuo metu paskambino ir pati L. G. ir pasakė, kad ją R. sumušė. G. išvažiavo pas L. į namus, ji pati nevažiavo kartu su juo, liko namuose. Kiek jai yra žinoma, L. R. jau sumušęs antrą kartą. L. pirmą kartą po sumušimo niekur nesikreipė, jam dovanojo. O praėjus maždaug 3 savaitėms, R. ją sumušė antrą kartą, kiek jai yra žinoma (t. 1, b. l. 191-192). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos V. J. parodymus, ji juos patvirtini ir papildomai paaiškino, kad R. prašė nesakyti G., nes G. sakė R., jeigu nuskriausi sesę, bus blogai, aš galvoju, kad jis bijojo. Lauke su R. užtruko gal 10 minučių, kai grįžo po kurio laiko G. paskambino L.. Į jos skambutį L. neatsiliepė, L. prieš tai jai buvo skambinusi, bet ji negirdėjo, bet, kai jau ji buvo darbe apie 7.00 val., atėjo L. palikta balso žinutė, kurioje girdėjosi, kad R. klausia kam skambini, L. sako V., ir pasigirdo kaip R. muša L.. Dabar jau tos žinutės nebeturi. Kiek jai žinoma L. po įvykio su R. nebendravo, tačiau R. buvo skambinęs jai ir sakęs, kad L. pakeltų ,,ragelį“, nes blogai baigsis, jis padarys taip, kad iš L. atimtų vaiką. Po rugpjūčio įvykio matė L., jai buvo susiūtas antakis, kojos subintuotos, žaizdos ant kojų, mėlynės ant veido, kiek jai žinoma sužalojimai buvo, nes R. ją mušė.

Liudytoja G. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta R. L., su juo yra pažįstami gal 4 metus gal daugiau. Kartais su juo susirašinėja, žinojo, kad R. gyveno su nukentėjusiąja, kalbėdavo su juo telefonu, jis skųsdavosi, kad yra sumuštas, žinojo, kad jie kartu išgėrinėja. Nukentėjusioji buvo ją susiradus ir rašė žinutes, kad netikėtų R., nes jis viską meluoja. Po 2022 m. rugpjūčio 11 d. nukentėjusioji jai iš tiesų rašė žinutę, kad ji nepasitikėtų R. L. ir atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi mėlyna nukentėjusiosios akis ir tai, kad ji sumušta.

Liudytojas G. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. jam paskambino sesė (L. S.) paskambino paryčiais, gal prieš 04.00 val., ir pasakė, kad jai reikia pagalbos. Suprato, kad įvyko konfliktas su R. L., jam bevažiuojant jį aplenkė pareigūnai, todėl atvažiavus prie sesės namų jau pamatė pareigūnus ir greitosios pagalbos darbuotojus. Atvykęs jis užėjo į sesės namus ir matė, kad ją tvarsto greitosios pagalbos medikai, namuose ant grindų buvo pilna kraujo, stiklainių, visko primėtyta, buvo stiklo šukių, išmėtytų daiktų. Kai jis atvyko R. L. namuose jau nebuvo. Tuo metu su L. S. nebendravo, nes ją išvežė į klinikas, po įvykio jam sesė paaiškino, kad tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo konfliktas, jau iš vakaro. Po įvykio L. S. labai blogai atrodė, jos galvoje buvo guzai, po akimi mėlynė, kaktoje guzas, ilgainiui sužalojimai keitė spalvas. Kaip sesei buvo prakirsta kakta nesigilino, apie patį konfliktą su sese daug nekalbėjo, ji tik papasakojo, kad kaltinamasis jos galvą daužė į sieną, o konfliktas vyko visur virtuvėje, svetainėje, balkone, buvo ir telefonas sulaužytas ir tai, kad ji buvo sumušta, bet nenorėjo labai leistis į detales. Nemano, kad sesė pati taip galėjo susižaloti, nes tai buvo labai daug įvairių sužalojimų. Žino, kad prieš tai liepos mėnesį, tarp kaltinamojo ir nukentėjusios taip pat buvo konfliktas, po to konflikto, jis kalbėjo su kaltinamuoju, įspėjo jį neskriausti sesės, nes jis ją užstos, R. tuomet buvo sakęs, kad tai daugiau nesikartos. Po įvykių su L. kalbėjęs nebuvo, tačiau yra jį pastebėjęs rudenį važinėjant apylinkėse, kur gyveno jo ir L. tėvai, jam buvo įdomu ką ten veikė L., nes jis ten giminių neturėjo. Iki įvykių jam ir sesės ir R. santykiai neatrodė niekuo išskirtiniai. Žino, jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. naktį R. buvo atvažiavęs pas jį ir jo tuometinę sužadėtinę V., lyg dėl piršto, bet jis tų aplinkybių gerai nežino, nes nebuvo susitikęs su R..

Liudytoja A. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žino, jog buvo sumušta jos dukra, vakarą prieš viskam įvykstant 2022 m. rugpjūčio 10 d. vakare apie 21.00 val., ji susiskambino su dukra. Iš pradžių pokalbis buvo apie buities reikalus, bet iš dukros balso suprato, kad kažkas negerai, pradėjo klausinėti, papasakojo, kad tikrai negerai, jautė lyg baimę iš dukros. Bekalbant dukra pasakė, kad grįžo, ir išgirdo R. L. balsą, jis sakė ,,vėl skundiesi“. Tada dukra pasakė, kad viskas negerai ir ji bijo, dar truputį pakalbėjo ir paskutiniai L. žodžiai buvo ,,jeigu jai kažkas atsitiks, žinosit kas kaltas“. Iš šių žodžių suprato, kad kaltas bus R.. Pokalbio metu dukra siūlėsi, kad paprašys, jog kaimynė ją atvežtų pas ją, tačiau ji pati namuose turi ligonį, todėl nesiūlė dukrai atvažiuoti, jei būtų ją mačiusi gyvai, gal būtų pasielgusi kitaip. Ryte pamatė ,,Facebook“ nuotrauką, kurioje matėsi sužalotos L. kojos, jai paskambimo ir paaiškėjo, kad ji klinikose sumušta ir supjaustytom kojom, pasakė, kad ją sumušė R.. Po to sužinojo, kad tai ne pirmas kartas. Pamačiusi kaip dukra atrodo išsigando, po akim mėlynė, antakis prakirstas, mėlynės, kojos supjaustytos, sunkiai kojas statė, nes buvo pjūviai sukabinti. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo smūgiai rankomis, galva. Vienas dalykas labai užstrigo, kad kakta trenkė L. į kaktą, tai žino tik iš dukros pasakojimų, ką ji sakė. Sakė, kad L. mušė visame bute, taip pat nurodė, kad jos galvą daužė į grindis. Iš pradžių L. ir R. santykiai atrodė gražūs, tačiau po to pastebėjo, kad dukra darosi uždaresnė, rečiau skambindavo ir skambindavo, tik, kai būdavo viena ir anūkas uždaras darėsi, sakė, kad R. negražiai šnekėjo apie jo meškiuką. Kartais L. ir R. apsižodžiuodavo ir prie jos.

Specialistas Ž. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad palaiko savo išvadą Nr. G1650/2022, duotą šioje baudžiamojoje byloje. Specialistas nurodė, jog nukentėjusiąją apžiūrėjo tiesiogiai 2022 m. rugpjūčio 12 d. 9.35 val., neapsiribojo tik apžiūra, buvo pareikalavęs ir nukentėjusios medicininių dokumentų iš Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių ir atsakė į klausimus, kurie buvo pateikti jam kaip užduotis ir kurie yra nurodyti išvadoje. Visi išvadoje nurodyti sužalojimai tokio pat pobūdžio, negalima pasakyti, kad jie būtų padaryti kažkada anksčiau. Sužalojimų mechanizmą aprašė ne remdamasis nukentėjusiosios pasakojimu, o atsakant į klausimą kokiu būdu galėjo būti padaryti sužalojimai. Sužalojimai yra padaryti kietais bukais daiktais, ką galima konkrečiai pasakyti, bet, kad kuris nors vienas iš sužalojimų padarytas ar atsitrenkus, ar sudavus, to atskirti negalima. Vienkartiniam kritimui ant neriboto paviršiaus sužalojimų visuma yra nebūdinga. Visuma sužalojimų, kad nukentėjusioji nukrito ir taip susižalojo, nebūdinga. Kažkurie sužalojimai galėjo būti padaryti krintant, pvz. juosmens dešinėje pusėje kraujosruva, šlaunies išoriniame paviršiuje kraujosruva, galėtų atsirasti ir nukritus. Visumą sužalojimų vertino, o kiekvieno sužalojimo, kuris padarytas suduodant, kuris padarytas atsitrenkus, nustatyti negalima. Jeigu vertinant kiekvieną sužalojimą galvos srityje atskirai, kažkurie sužalojimai galėjo būti padaryti atsitrenkus, krintant. Kiekvieną sužalojimą vertinti atskirai nėra prasmės, bet pakaušio kairėje pusėje buvusi kraujosruva – ji galėtų susidaryti atsitrenkus, viršugalvyje dešinio momens srityje – atsitrenkus negalėtų susidaryti, taip pat kraujosruva momens užpakalinėje dalyje – nebūdinga griuvimui, priekinėje dalyje momens – negalėtų būti. Griuvimui labiau būdingos kraujosruvos, galinčios susidaryti išoriniuose paviršiuose. Dar kaktoje ties vidurio linija nubrozdinimas – tas galėtų įvairiomis aplinkybėmis susidaryti, tas dešinėje pusėje galėtų susidaryti ir atsitrenkus ir suduodant, akių vokuose kraujosruvos – nebūdingos, kad žmogus galėtų griūdamas taip susižaloti, antakio srityje muštinė žaizda – galėtų atsirasti ir atsitrenkus ir sudavus į šią sritį. Kairės akies vokuose, nosies nugarėlės srityje kraujosruvos – nelabai būdingas sužalojimas griuvimui, dažniausiai būna suduotas smūgis į nosies sritį. Danties nuskėlimas ne nuo tiesioginio smūgio, o bet kurio smūgio, neteisingai dantis sukandus galėjo jis nuskilti. Nustatytas sužalojimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, tai nosies nugarėlėje sužalojimas galėtų susidaryti nuo kažkurio vieno smūgio, kraujosruvos akies abiejuose vokuose į nosį suduodant, kraujosruvos nusileidžia į apatinius vokus. O šiuo atveju abejuose vokuose, vien į nugarėlę vienu smūgiu visų sužalojimų nebūtų galima padaryti, juo labiau, kad yra antakio srityje žaizdos, tai mažiausiai du smūgiai turėtų būti. Du smūgiai – tai antakis, akies vokas ir nosies nugarėlė. Poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės krūties srityse nuo stūmimo nesusidaro, bet suduodant smūgį galima ir pastumti. Sužalojimai įvertinti kaip padaryti kietais bukais daiktais. Kieti buki daiktai yra ir paviršiai, kumštis, koja, kelias, atsitrenkus į sieną, irgi bus kietas bukas daiktas

Kaip matyti 2023 m. sausio 27 d. nukentėjusioji L. S. elektroniniu paštu pateikė 5 fotonuotraukas ir vaizdo įrašą, kaip įrodymus apie 2022 m. liepos 14 d. patirtą fizinį smurtą bei jos sūnaus T. B. susirašinėjimą su L. M. dukra apie 2022 m. liepos 14 d. vykusį smurtą (t. 1, b. l. 164-174).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame fiksuota, jog apžiūrėtas nukentėjusiosios L. S. 2023 m. sausio 27 d. el. paštu pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu 327087583_5992300104190680_246649262946612305. Įrašo trukmė 00:00:24 min. Sutartiniai ženklai. B- vyriškas balsas. B – nesuprantami žodžiai, prie lūpos buvo kraujas, mano mamai plaukai išsileidę, pilnas veidas plaukų, toliau nesuprantami žodžiai, žiauriai baisu. Aš nežinau, kodėl aš turiu telefoną ane, aš jau su J. kalbėjau, o tu jau kalbėjai su J., ane? (t. 1, b. l. 175-177).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 04.20 val. bute esančiame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus R. L., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0336 nustatytas 2,54 promilių girtumas, smurtavo prieš neblaivią savo sugyventinę su kuria gyvena tuose pačiuose namuose ir veda bendrą ūkį, L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0336 nustatytas 2,18 promilių girtumas, suduodamas jai nenustatytą kiekį smūgių kumščiu į veidą, bei kitas kūno vienas, taip pat nenustatytą kiekį kartų trenkdamas jos galvą į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei padarydamas sužalojimus (t. 1, b. l. 35-38).

2022 m. rugpjūčio 11 d. byloje esančiuose duomenyse užfiksuota, kad 05.11 val. R. L. alkotesteriu Drager Alcotest 7510Nr.ARKB-0336 nustatytas 2,54 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 37), o 04.42 val. L. S. alkotesteriu Drager Alcotest 7510Nr.ARKB-0336 nustatytas 2,18 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 37).

Iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Bute, koridoriuje ant grindų matomi išmėtyti drabužiai, batai. Įėjus į virtuvę ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, matosi stiklo šukės, išmėtyti maisto produktai. Virtuvėje pastatytas stalas, dujinė, virtuvinis komplektas. Virtuvėje priešais esančioje sienoje yra langas, kuris uždengtas roletu. Koridoriaus dešinėje sienoje yra kitos durys vedančios į kitą kambarį. įėjus pro jas prie pat durų matosi drabužių krūva kambaryje ant grindų, taip pat, matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kambaryje yra stalas, sekcija, bei sofa-lova, kuri išskleista. Kambario kairėje yra langas ir durys vedančios į balkoną. Įėjus į balkoną, prie balkono durų ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Prie durų kairėje ant sienos apie 150 cm aukštyje matomos raudono spalvos dėmės, panašios į kraują. Balkonas uždaras, įstiklintas. Vienas langas atviras. Apžiūros metu daiktų, objektų, bei pėdsakų nepaimta. Matomi pėdsakai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti užfiksuoti fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 23-32).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1650/2022(02) matyti, jog joje nurodyta, kad L. S. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, viršugalvyje abiejų momenų srityse, dešinėje kaktos -smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, abiejuose žastuose, kairės alkūnės, dešinės krūties srityse, juosmens dešinėje pusėje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaktos ir dešinės krūties srityse, muštinė žaizda kairio antakio srityje, pjautinės žaizdos dešinės kojos nykščio pagalvės ir kairės kojos IV piršto pagrindo srityse, 12-o danties kampo nuskilimas. Poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, viršugalvyje abiejų momenų srityse, dešinėje kaktos -smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas kaltoje, muštinė žaizda kairio antakio srityje ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės krūties srityje, poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje padaryti šias sritis paveikus bukais daiktais, mažiausiai 12 ( dvylika) trauminių poveikių . Šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, kojomis, trankant galvą į bukus daiktus, kaip nurodė tiriamoji. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastų ir kairės alkūnės išoriniuose ir vidiniuose paviršiuose padarytos bukais daiktais, labiausiai tikėtina sugriebus ir spaudžiant šias sritis plaštakų pirštais. Pjautinės žaizdos paduose (dešinės kojos nykščio pagalvės ir kairės kojos IV piršto pagrindo srityje) padarytos aštriais, pjaunančių savybių daiktais, kuo galėjo būti stiklo šukės, užlipus ant jų, kaip teigia pati tiriamoji. Danties kampas galėjo nuskilti nuo smūgių į galvą staiga netaisyklingai sukandus dantis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 63-66).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame fiksuotas 2022 m. rugpjūčio 11 d. 04.16 val. registruotas registruojamų įvykių registre kvietimo skambutis iš telefono numerio 867376932, kuris įvardintas 2022-08-11 -04-16-52-37067376932 mp3. BPCID-95043944316. Sutartiniai ženklai A-bendrojo pagalbos centro operatorės balsas, B - moteriškas balsas, C - vyriškas balsas. Skambučio trukmė 02:28 min.

A- 112, 112, 112 klausau.

B-labas vakaras, norėčiau policijos į savo namus (duomenys neskelbtini) butas.

A- palaukit, miestas koks?

L- (duomenys neskelbtini).

A- (duomenys neskelbtini) gatvė, namo numeris koks?

B-(duomenys neskelbtini).

A-butas?

B- (duomenys neskelbtini).

A- kas atsitiko?

B- vyras smurtauja.

A- durų kodas yra laiptinėje?

B- jo yra, (duomenys neskelbtini) raktas (duomenys neskelbtini).

A- palaukit, pone. (duomenys neskelbtini) raktas, toliau?

B- (duomenys neskelbtini).

A- ar mušė jus?

B- taip.

A- greitoji reikalinga?

B-ne, manau ne, nes poryt man į darbą.

A- ta prasme, prie ko čia darbas, nekraujuojate?

B- tai kraujas nustojo bėgti, man tik reikėtų, kad jis išeitų iš mano namų.

A- o tai trenkė ranka ar ginklą naudojo?

B-trenkė ranka.

A-kuri vieta sužalota?

B-veidas.

A-stipriai kraujuoja?

B- antakis truputį.

A-prieš kiek laiko čia jis mušė jus?

B- va, neseniai.

A-neseniai, tai čia 15, 20 minučių ,valanda?

B- 5 minutės.

A- kur dabar yra vyras?

B- guli lovoje?

A-mažų vaikų yra namie?

B-yra, bet yra blaivus asmuo.

A-kiek yra mažų vaikų namie?

B-1.

A- kaip jūsų vardas, pavardė?

B-L. S..

A-L., taip?

C- S. labai neblaivi yra.

A-kiek metų jums?

C-(duomenys neskelbtini) vaikui.

A- ne jūsų klausiu, grąžinkit moteriai telefoną. Kiek jums metų?

B- (duomenys neskelbtini).

A-tikslinu adresą, (duomenys neskelbtini), gerai?

B- taip.

A- informuojam pareigūnus, laukite, viso (t.1 , b. l. 102-105).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai: ,,Body“ kameros B0F1EC609C66 1 vaizdo įrašas, kuris įvardintas 2022-09-17-213453-008 KNS609C66, 2022/08/11 04:33:44 . Įrašo trukmė 00:05:02 min.

Sutartiniai ženklai: A – pirmo policijos pareigūno balsas, B – antro policijos pareigūno balsas, C - moteriškas balsas.

A- labas vakaras.

C- pabėgo, mašinos numeriai (duomenys neskelbtini), turėjo stovėti čia, o jeigu ne tai be teisių ir neblaivus.

B- (duomenys neskelbtini)?

A-o skaičiai kokie , atsimenat?

B-o markė?

C- audi universalas, bet nesu tikra ar jisai su automobiliu išvažiavo.

A-o kur automobilis stovėjo?

C- čia prie laiptinės.

B- einu pažiūrėti.

A- ir alkotesterį atsineš ateidamas.

C- kai paskambinau tai į balkono sienas galvą, toliau nesuprantami žodžiai.

A- o kaip jo vardas, pavardė?

C- R. L..

A- kaip jūsų vardas, pavardė, kada gimusi?

C- (duomenys neskelbtini).

A- mėnesis , diena?

C- nesuprantami žodžiai.

A- mažamečių vaikų yra? Pranešime minėjot.

C- yra, miega.

A- kaip vardas?

C- T. B.. Išvažiavo brolis ieškoti po iškvietimo.

A- B. Kada yra gimęs T.?

C- nesuprantami žodžiai.

A- ir išvažiavo, kaip vardas, pavardė?

C- G. S..

A- o jis čia buvo kartu?

C- nesuprantami žodžiai.

A- tai neapgynė jūsų?

C- jisai miegojo, čia labai greitai visas vyko.

Apžiūrėtas Body kameros B0F1EC609C66 2 vaizdo įrašas, kuris įvardintas 2022-09-17-043847-009 KNS609C66, 2022/08/11 04:38:47 . Įrašo trukmė 00:05:00 min.

Sutartiniai ženklai: A- policijos pareigūno balsas, B-vyriškas balsas, C- moteriškas balsas.

A- o čia tiek kraujo iš kojos?

C- iš kojos.

A- kokiu būdu smurtavo?

C- kumščiais.

A- kiek kartų sudavė?

C- daug.

A- daug kartų. O spardė, daugiau ką nors darė?

C-trankė galvą į sienas, ėjau išsimaudyti, galvojau eisiu miegoti, nu jis ir toliau nesuprantami žodžiai.

A- nematei, kaip čia vyko?

B- ne, nemačiau, toliau nesuprantami žodžiai.

A- kur jisai čia gali būti?

B- čia kažkur aplinkui.

A- o gal nuotrauką kokią turi jo?

B- tuoj facebooke surasiu.

A- jis taip dabar atrodo?

B- jo, jo.

Apžiūrėtas ,,Body“ kameros B0F1EC609C66 4 vaizdo įrašas, kuris įvardintas 2022-09-17-044845-011 KNS609C66, 2022/08/11 04:48:45 . Įrašo trukmė 00:05:00 min.

Sutartiniai ženklai: A- policijos pareigūno balsas, C- moteriškas balsas.

A- o kurioje vietoje jūsų galvą daužė į sieną?

C-balkone.

Apžiūrėtas ,,Body“ kameros B0F1EC609C66 6 vaizdo įrašas, kuris įvardintas 2022-09-17-045843-013 KNS609C66, 2022/08/11 04:58:43 . Įrašo trukmė 00:05:00 min.

Sutartiniai ženklai: A- policijos pareigūno balsas, B- vyriškas balsas.

A- jo , šitas, Ką turi prie savęs?

B- cigarečių, telefoną.

A- dar turi ką nors prie savęs?

B- ne, ne. O man greitąją galit iškviesti?

A- dėl ko, kas tau yra?

B- man bloga, galvą skauda, ranka prapjauta.

A- gerai, komisariate.

B- ne, aš dabar noriu.

A- sakau komisariate, čia tau ne pageidavimų koncertas, sėsk, sakau, į vidų. Komisariate bus iškviesta. Tai nereikėjo greitosios, kai lakstei po Kaišiadorys.

B- kur laksčiau.

A- kažin kur. Čia irgi jo? Tai du telefonai? (t. 1, b. l. 112-115).

Iš 2022 m. spalio 16 d. elektroniniu paštu nukentėjusiosios L. S. pateiktų vaizdo įrašų stenogramos: Įrašo pavadinimas „618A2B7E-5EDE-477A-8D20-A4F9EBFF2366“. Įraše matoma filmuojama nukentėjusioji L. S., kuri rankoje laiko mobilųjį telefoną. L. S. veide matosi tamsios mėlynės, kairiajame antakyje randas. Telefono ekrane matomas vykstantis pokalbis su abonentu kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta įjungus garsiakalbį. Per garsiakalbį girdimas R. L. ir L. S. pokalbis.

L. S.: visada? Tada kada spardėt gulinčią irgi rūpėjo kaip aš jaučiuosi?

R. L.: man visada rūpi. Nu ne apie tai dabar.

L. S.: kaip tai ne apie tai, kai mane spardei, ir tu dabar klausi kaip aš jaučiuosi?

R. L.: ką man daryt?

L. S.: o kam tu mane spardei? Kam tu mane daužei?

R. L.: nes tu mane daužei

L. S.: tai palauk, aš būčiau nesigynus, tai tu mane būtum užmušęs.

R. L.: ne, nu baik L..

L. S.: ką baik, tai tau reikėjo nedaryt to ką padarei.

R. L.: atsiprašau labai.

L. S.: tu galvoji tas atsiprašymas pagydys mane ir pagydys mano vaiko psichinę būklę?

R. L.: tikrai nemanau.

L. S.: tai kam tu tada dar atsiprašinėji?

R. L.: tai ką man daryt, nuleist rankas ir nieko nedaryt?

L. S.: tai ką tu galvoji, tu atsiprašyti ir aš tau atleisiu? Ir pamiršiu kad tu mane vos ne užmušei?

R. L.: žinau kad neatleisi.

L. S.: o tai kam tu tada dar atsiprašinėji? Taigi beširdžiams žmonėms ant sąžinės neguli tokie dalykai.

R. L.: aš tikrai myliu tave.

L. S.: man nesvarbu, tu gali mylėt beleką.

R. L.: supratau. O šiaip kaip jautiesi? Labai skauda?

L. S.: aš norėčiau paklausti, kada jūs grąžinsite man USB raktą, moduliatorių, akinius, vaiko automobilinę kėdutę, dar man atrodo bagažinėje turėtų būti pledas. Ir dar tokia žalia dėžė lyg tais turėtų būti.

R. L.: sklepe viskas.

L. S.: kur skepe?

R. L.: vaiko kėdutė sklepe, dėžė sklepe, moduliatorius jo, yra pas mane mašinoj

L. S.: USB raktas, akiniai juodi?

R. L.: USB raktas yra pas T., jis buvo pasijungęs.

L. S.: Norėčiau viską atgauti, ir norėčiau kad savo daiktus pasiimtumėt iš rūsio, nes aš jų tikrai ten ilgai nelaikysiu.

R. L.: gerai greit atvažiuosiu.

L. S.: kada tas greitai?

R. L.: pirmadienį greičiausiai

L. S.: tai man prašau pirmadienį pranešti tikslų laiką kada jūs atvažiuosit pasiimti savo daiktų ir grąžinsite man mano daiktus.

R. L.: gerai.

L. S.: gerai, ačiū, dar kažkokių klausimų turite?

R. L.: ne, klausimų tai neturiu.

L. S.: tai dar ko nors norite pasakyti?

R. L.: ne tik norėjau paprašyt, nu tikrai kažkaip gal...

L. S.: kas tikrai?

R. L.: gražiai išsiskiriam ir… nes uždarys mane, tai… ar tu nori?

L. S.: o tai palauk, o tai palauk, su sėdėsi laisvėj ir toliau tada mane persekiosi ir bandysi užmušt? Aš čia dabar tavęs turiu gailėtis kad tave uždarys ir ką? Tu mane būtum užmušęs gal. Ne pirmą kartą, tai antrą kartą. Pirmą kartą su kokiais guzais galvoj vaikščiojau. Kur galvą daužei, į balkono sienas? Ant grindų svetainėj, spardei daužei gulinčią, čia tipo normalu?

R. L.: ne tikrai nenormalu.

L. S.: ir dabar šitą kartą irgi, buvo normalu? Iš kaktos į nosį trenkt? Antakį prakirst irgi buvo normalu? Ir dar paskui kraujus valyt. Valei kraujus lyg niekur nieko ir liepei eit apsipraust, „veidą nusiprausk, pažiūrėk kaip tu atrodai“, tai čia normalu irgi buvo?

R. L.: ne viskas čia nenormalu, čia yra tragedija.

L. S.: tragedija, tai kam tu tokią tragediją darei?

R. L.: nežinau.

L. S.: išsiaiškinsim viską. Vis tiek dar bus akistata prokuratūroj išsiaiškinsim mes viską ten, aš neturiu ką su jumis čia kalbėtis.

R. L.: nebebus.

L. S.: ko nebebus?

R. L.: visko.

L. S.: nu tai gerai nu, tegu nebebūna. Tai lauksiu pirmadienį Jūsų žinutės, kada atvažiuosite antradienį pasiimti. Man prašau tikslų laiką pranešti, kada atvažiuosite pasiimti savo daiktus.

R. L.: supratau.

L. S.: viso gero.

Įrašas baigiasi. Įrašo trukmė 4 minutės 44 sekundės (t. 1, b. l. 119).

Įrašo pavadinimas „8C7CD22E-D12F-42AD-9D98-B79904E5DF6A“

Įraše matoma, kad filmuojamas mobilus telefonas, kurio ekrane vyksta vaizdo skambutis. Ekrane matomas įtariamasis R. L., ekrano dešiniajame viršutiniame kampe matoma nukentėjusioji L. S., tarp jų vyksta pokalbis. R. L.: susitikit su tavim, susitart ką kalbam per akistatą, kadangi mūsų parodymai skiriasi, ane, mes turim susitikti su tavim, kaip eilėraštį atsiskaityt abu panašiai, plius minus, tada jie perrašys viską iš naujo, nu ne iš naujo, tuos senus paliks, bet iš naujo perrašys naujus parodymus, tipo nauji parodymai, ale išsipagirioję ar kažkas tokio, ir perduos teismui, teismas nuspręs, paskirs mums baudas, tau man, arba man, arba tik tau, arba tik man, nesvarbu. Ir viskas, teismai baigti, atsiskaitom baudas ar neatsiskaitom nesvarbu, ir viso. Mes laisvi. Jeigu ne, tada skirsis parodymai, teismas nusikels dar mėnesiui, dviem, trim, aš nesutiksiu, tu nesutiksi, dar kažko užsiprašysi, arba aš parodysiu ir savo žaizdas ten, savo nuoskaudas kažkokias ten, sužalojimus, dar nusitęs pusei metų, tai žiūrėk, ką renkamės? Aš tai manyčiau kad gal susitinkam, atsisėdam ant suoliuko, pakalbėsim, parūkysim, apsitariam, paduosim parodymus po keturių dienų kažkada, aš sumokėsiu ir už tave. Tikrai, pažadu. L. S.: ta prasme ką aš turėsiu susimokėt? R. L.: tai ir tu gausi. L. S.: ką? Tau susimokėt? Tai tu susimokėsi sau. R. L.: ne man, valstybei. L. S.: valstybei? R. L.: jo. Tau irgi duos. Man bus daug, tau bus mažiau, bet ir tu gausi. Ir sumokėsiu iš savo širdies. L. S.: iš savo širdies tu mane atidaužei, iš begalinės meilės. R. L.: tai Linute, dabar ne apie tai kalbam. Dabar kalbam apie reikalus, gerai? L. S.: nu tai mes ir kalbam apie reikalus. Tu supranti kad tu darai dabar psichologinį spaudimą? R. L.: galim sutart, šią savaitę sakė nekvies. L. S.: tai ši savaitė yra šeštadienis, rytoj sekmadienis, savaitgaliais nedirba tyrėja. R. L.:Tai šią savaitę manęs nėra, aš išvykęs biškį. Tai šioj savaitėj, iki antradienio, iki savaitgalio, susitinkam pasišnekėt ant suoliuko, prie Gudobelės kažkur, nesvarbu. Pakalbėsim, gal pasirašysim kažką tai ant popieriaus, plius minus, kad vienodi būtų parodymai. Aš tau siūlau, tu pasirink kaip nori, jei nenori, galim pyktis. L. S.: tai mano parodymai yra surašyti. R. L.: nesvarbu. L. S.: nu tai kas nesvarbu? R. L.: nu tai nesvarbu, tai dabar ... L. S.: tai tu man siūlai dabar keisti parodymus ir meluot? Ar kaip, aš nesuprantu? R. L.: kaip tu nesupranti? Gerai, gerai, nekeisk parodymų, tada aš vynioju į ligoninę, išsiimu tą įkandimus, baigs ir tavo bylą, pradės mano bylą. L. S.: tai ką aš žinau, ką tu man siūlai? Gal tave dabar kas sukandžiojo? Kiek laiko praėjo? R. L.: užregistruota, aš jau turiu užregistravęs. L. S.: nu tai gerai, užregistravęs turi tai kam tu sakai vynioji dabar į ligoninę? R. L.: nu ne dabar, ne dabar. Žiūrėk, ar tu negirdi ką aš tau kalbu? L. S.: aš nesuprantu žinok vieno dalyko, kodėl tu man grasini? R. L.: aš negrasinu tau, aš kalbu su tavim. L. S.: „jeigu nebus taip, tai aš padarysiu taip“... R. L.: man pasiūlė taip advokatė, man taip pasakė – būtų lengviausias ir greičiausias kelias, advokatė man taip pasakė, kad nebūtų problemų, ir aš iš širdies, savavališkai, prisiimdamas, aš sumokėsiu už tavo baudą, kurią skirs tau, man sumokėt, aš jos atsisakysiu, man nereikės. Iškart va dabar pasakau, man jos nereikia. Tau aš ją sumokėsiu, kiek aš gausiu tau sumokėt, aš ją sumokėsiu. L. S.: čia jeigu bus civilinis ieškinys pasirašytas. R. L.: ne, vis tiek bus baudžiamoji byla, vis tiek reikės mokėt. Kad nebus ieškinio, vis tiek reikės mokėt. Vis tiek reikės kad ir tu civilini. Įrašas baigiasi. Įrašo trukmė 4 minutės 48 sekundės (t. 1, b. l. 121).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota, kad apžiūrėtas 2022 m. lapkričio 14 d. el. paštu pateiktas nukentėjusiosios L. S. vaizdo įrašas, kuris įvardintas ,,88DDE5AC-7FE4-4F18-963E-EA615EC0ED7A“. Įrašo trukmė 03:27 min.

Sutartiniai ženklai A- moteriškas balsas, B- vyriškas balsas.

A- alio, prašau prisistatyti kas čia mane karaliene vadina?

B- nesuprantami žodžiai.

A- kažin kas, R. L.. Kokiu klausimu jūs mane terorizuojate dabar?

B- aš neterorizuoju.

A- kaip tai ne, jūs persekiojate mane. Jūs esate blokuojamas ir ieškote galimybės susisiekti su manimi, tai yra psichologinis smurtas.

B- nesuprantami žodžiai.

A- tai sužinosime.

B- gerai, sužinosim.

A- gerai, prašau atstoti nuo manęs, palikti mane ramybėje, jau ne vieną kartą sakiau.

B- kol nekalbėsi normaliai ir nesielgsi normaliai, tol niekas nesikeis.

A- taigi kalbėjomės akistatoje normaliai.

B- nenormaliai.

A- ko jūs norit iš manęs.

B- iš karto pasakau, nekaišiok savo draugų po tanku, nes po to pati nukentėsi.

A- palauk, ką aš kur kaišioju, kur aš ką įkišau.

B- man skambina, po to man grasint, po to tau pačiai blogai.

A- tai , kad tu pat V. įkišai.

B- ką V.?

A- tu pats pasakei , kad su savo automobiliu važiavai pas V..

B- aš nesakiau, kad girtas važiavau.

A- Pats parašą dėjai.

B- tai važiavau, taip, taip.

A- tai tyrėja paklausė pas tave, tai neblaivus būdamas, pasakei taip. Man nesvarbu, nustok mane persekioti ir mane terorizuoti.Aš noriu ramaus gyvenimo, nustok man skambinėti naktimis.

B- tau dar du ikiteisminiai ir už šmeižtą ir už nesuprantami žodžiai.

A- gerai, ačiū labai, lauksiu.

B- skambint V. vaiką jisai paims.

A- tai gerai, aš turėsiu laisvą plotą namuose, tegu pasiima. Aš vakar su juo kalbėjausi, jisai net juokėsi.

B- tai geri, galėsi pati važiuoti jį pasiimti, pabūti su vaiku ant kiemo pas jį.

A- gerai, su dideliu malonumu nuvažiuosiu ir pabūsiu ten ant kiemo. Jums tai kelia problemų.

B- kurva vėl tave išvadins.

A- labai gerai, dar nori ką nors pasakyti?

B- ne.

A- tai prašau nustok mane persekioti.

B -ar galim mes normaliai pakalbėti aš galiu viską atsiimti ir baigiam mes tas nesąmones ir tada skirstomės.

A- ar tu supranti , kad ikiteisminis tyrimas yra nenutraukomas, nes turi teistumų.

B- nutraukimas su prokurorės sutikimu, matai mano advokatas klausė ir manęs ir tavęs, klausė atvažiuojant, ar jinai nenori. Jeigu nori greitai viską nutraukti ir iki teismo nedaeina.

A- o tu man dabar siūlai meluoti.

B- nemeluok, nu tiesiog nieko neturim nei tu man , nei aš tau. Supranti, jeigu tik tu būtum nukentėjus tai aišku, bet kadangi nesuprantami žodžiai, nu čia ne aš darau.

A- palauk, aš pripažinau, yra užrašyta juoda ant balto akistatos metu yra užrašyta, kad besigindama sužalojau ir tave. Tai nesuprantu ko tu nori?

B- aš irgi besigindamas kai tu kandai aš tau trenkiau.Tu kandai į pirštą, aš trenkiau, nes aš gyniausi. Nu ne maži vaikai esam, jeigu nori greitai sutvarkom.

A- maži vaikai nevažinėja aplink namus ir naktimis neskambinėja. Pirma valanda 44 minutės skambinta, antra valanda 20 minučių išvažiavai iš gretimo daugiabučio kiemo. Penkta valanda kažkiek minučių vėl buvo skambutis. Prašau nustok mane persekioti .

B- blokuok, gal ne tyčia paspaudžiau, bet kad iš kokio kiemo išvažiavau, tai nesąmonė.

A- ar ir gėlės man už valytuvo baltos rožės neužkišot, taip.

B- ne, čia tavo to draugo.

A- klausyk, matė ir kaimynė per langą., yra liudininkė.

B- ką.

A- ką, tavo automobilį išvažiuojantį. LTD 671.

B- pas mane numeriai ne tokie.

A-nu gerai, man nesvarbu, nustok mane persekioti ,prašau, ačiū už dėmesį (t. 1, b. l. 130-133).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamos bylos kontekste 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais nukentėjusioji L. S. ir kaltinamasis R. L. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, dalinosi buitimi, tokiu būdu spręstina, kad juos siejo šeiminiai santykiai, todėl kaltinimai R. L. ir buvo pareikšti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2022 m. liepos 14 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. L. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad 2022 m. liepos 14 d. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją L. S. jai sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis R. L. dėl šio epizodo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios L. S. parodymais tiek duotas teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų V. J. ir L. M. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, kad 2022 m. liepos 14 d. tarp jos ir kaltinamojo R. L., vakaro metu, apie 21.00 val., jos namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), iš pradžių kilo žodinis konfliktas, kuris ilgainiui peraugo į fizinį konfliktą, kurio metu kaltinamasis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Įvykio vakarą tarp jų kilo konfliktas, nes kaltinamasis ją vadino necenzūriniais žodžiais, kuriuos ji neigė. Kai žodinis konfliktas peraugo į fizinį konfliktą, kaltinamasis jai būnant balkone suėmė jos galvą ir daužė į betoninį paviršių, balkone į sienas, pagrindiniai smūgiai buvo į pakaušio sritį. Jai pavyko išsivaduoti iš kaltinamojo ir ji iš balkono pabėgo į svetainę, jai bėgant jis sugriebė ją už kairės rankos, dėl ko ant rankos liko mėlynė. Svetainėje kaltinamasis ją pargriovė ant žemės ir sugriebęs jos galvą daužė į grindis. Smurto prieš ją panaudojimo metu ji jautė skausmą, sakė, kad jai skauda, prašė baigti. Jai buvo sukeltas ne tik fizinis, tačiau ir psichologinis smurtas. Pagrindinis tą dieną naudoto fizinio smurto prieš ją, kurį naudojo kaltinamasis, mechanizmas buvo tai, kad jis jos galvą daužė į sienas bei grindis. Dėl šių kaltinamojo veiksmų ji pabėgo iš namų ir paskambino V. J., kuri atvažiavo pas ją. Susitikus su V. J., pastaroji jos galvoje užčiuopė guzus ir prašė jos važiuoti į priimamąjį, tačiau ji bijojo todėl atsisakė. Jai aprimus V. J. ją parvežė namo, ten grįžti privalėjo, nes namuose buvo likęs jos mažametis sūnus. Grįžus namo R. L. atsiprašinėjo, elgėsi švelniai, mano, kad toks pasikeitęs kaltinamojo elgesys ją ir paskatino niekur nesikreipti. Tuo metu R. L. neturėjo teisės vairuoti, todėl sekančią dieną ją kartu privertė važiuoti pas jo sesę į Vilnių. Prieš vykstant pas kaltinamojo sesę, pastarasis jai liepė pasidažyti ir užsidėti palaidinę ilgesnėmis rankovėmis, kad nesimatytų kraujosruvų ant kairės rankos. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiškindama, jog vykusio konflikto riksmus girdėjo jos kaimynė L. M., taip pat yra išsaugoti jos sūnaus siųsti pranešimai, susirašinėjimas su minėtos kaimynės dukra. Kadangi patyrė ir didelį psichologinį smurtą, lankosi ir bendrauja iki šios dienos pas psichologę dėl savo emocinės būklės (t. 2, b. l. 3-4). Taip pat teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. paaiškino, kad mėlynę atsiradusią ant jos rankos po kaltinamojo veiksmų prieš ją matė ir L. M., kai sekančią dieną po įvykio jos susitiko prie namo laiptinės.

Nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl susitikimo su liudytoja V. J., teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati liudytoja, kuri tiek apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad po 2022 m. liepos 14 d. kaltinamojo R. L. panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją L. S., su pastarąją buvo susitikusi ir mačiusi padarytus sužalojimus. O būtent, apklausiama teisiamojo posėdžio metu V. J. paaiškino, kad liepos mėnesį, kokia tiksliai diena buvo nepasakys, bet L. jai paskambino gal po 23.00 val. ir paprašė atvažiuoti, nes R. ją sumušė. Po to, L. skambučio ji greitai atvažiavo, ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), o L. (duomenys neskelbtini), kai ji atvažiavo L. jau buvo atėjusi netoli automobilių techninės apžiūros, L. įsėdo į mašiną ir jos nuvažiavo į aikštelę prie ežero. Kai L. įsėdo į mašiną jos plaukai buvo susivėlę, megztukas nukritęs, palaidinės petnešėlės nutrauktos. Aikštelėje jos išlipo, L. verkė, buvo sumušta kairė ranka, žasto srityje buvo sužalojimas, o galvoje keliose vietose buvo guzai. L. sakė, kad ją trankė ir galvą į grindis trankė. Vėliau ji parvežė L. iki namų, ilgai bijojo eiti namo, jai skambinėjo R., bet ji nekėlė, R. skambino ir jai, bet ji nepamena ką su juo kalbėjo. Siūlė vykti į priėmimą, bet L. nenorėjo, nes nenorėjo problemų R., kadangi jį mylėjo. Kitą dieną ji atvyko pas L. į namus, buvo ir R., jie kalbėjosi, ji pasakė, kad jeigu su ja taip pasielgtų, tai ji išsiskirtų ir negyventų su tokiu žmogumi, R. sakė, kad supranta, tą dieną ant L. matėsi sužalojimai patinęs veidas ir ausis lyg buvo apdraskyta, mėlynės ant rankų. Liudytoja V. J. ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurias patvirtino apklausiama teisiamojo posėdžio metu, o būtent ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad, kai ji pasiėmė L., L. buvo blaivi, jos plaukai išsidraikę. L. atsisėdus į jos mašiną, ji L. paklausė, kas atsitiko, L. pasakė, kad ją sumušė R.. L. minėjo, kad jos galvą R. trankė į grindis kambaryje, įspyrė į kairę ranką, į pilvą. Ji pati pasiūlė pasižiūrėti, kokia jos galva. Ji uždėjo ranką L. ant galvos ir užčiuopė kairėje pusėje virš ausies didelį gumbą ir šalia dar vieną mažesnį gumbą. Taip pat, matė, kad kairėje pusėje žemiau ausies buvo apdraskyta. Ir minėjo, kad labai skauda kairę ranką, kad sunku ją pakelti, su kuo buvo suduoti smūgiai į ranką, ar koja, ar ranka, ji L. neklausė. Ji siūlė L. važiuoti į priėmimo skyrių, kad ją apžiūrėtų medikai, tačiau ši nesutiko, nenorėjo turėti daugiau problemų su R.. Jos sėdėjo mašinoje ir kalbėjosi, L. jai papasakojo, kad R. ją sumušė be priežasties, kad kaltina ją nebūtais dalykais, kad ji jam yra neištikima ir panašiai. Po pokalbio L. parvežė iki namų jau kitos dienos naktį apie 01.30 val., ir R. matė pro balkoną, kad ji parvežė L. (t. 2, b. l. 20-21).

Liudytoja L. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad 2022 m. liepos 15 d. ji su L. S. susitiko prie laiptinės durų, kadangi jos yra kaimynės. Kai prie laiptinės išėjo L., paskui ją išėjo ir kaltinamasis, kuris L. pasakė, kad jie važiuos į Vilnių, tačiau L. atsakė, kad nevažiuos ir nusiėmusi megztinį parodė ant kairės rankos esančią mėlynę ir pasakė, kaltinamajam, kad jis pažiūrėtų kaip ji atrodo ir tokia niekur nevažiuos. Su L. prie laiptinės nespėjo pašnekėti, nes iš karto išėjo ir R.. Tuo tarpu 2022 m. liepos 14 d. L. S. vaikas jos dukrai siuntė balso žinutes, kuriose nurodė, jog R. sumušė jo mamą ir mama išėjo, nežino ar ji grįš, todėl buvo aišku iš kur pas nukentėjusiąją mėlynė. Siųstų balso žinučių datą įsiminė. Kai L. sūnus jos dukrai siuntė žinutes, buvo laikas link vakaro, ji norėjo kviesti pagalbą, bet bijojo, kad pati nenukentėtų, bijojo R.. Tuo metu buvo išėjusi į laiptinę, nes L. gyvena antrame aukšte, o ji ketvirtame, buvo nusileidusi iki trečio aukšto, tai triukšmas girdėjosi, girdėjosi, kad barasi, buvo triukšmas, suprato, kad pykstasi nuketėjusioji ir kaltinamasis, pažino balsus. Po įvykio kalbėjo su nukentėjusia, sakė, kad kaltinamasis sumušė, būtent liepos mėnesį. Po įvykio, po kažkiek laiko buvo susitikusi su L. ir papasakojo, kad buvo sumušta.

Išanalizavus nuketėjusiosios L. S. parodymus ir liudytojų V. J., L. M. parodymus bei juos sugretinus, akivaizdu, kad liudytojų parodymai patvirtino nukentėjusios paaiškinimus apie prieš ją R. L. naudotą fizinį smurtą. V. J., kaip nurodyta aukščiau, savo parodymuose betarpiškai patvirtino, kad 2022 m. liepos 14 d. su ja susisiekė nukentėjusioji, pas kurią po pokalbio ji nuvažiavo ir su nukentėjusiąją susitiko, o pastaroji jai paaiškino, kad prieš ją smurtavo R. L.. Tuo tarpu liudytoja V. J. patvirtino, kad susitikimo metu L. S. galvoje užčiuopė guzus, o ant kairės rankos matėsi hematoma, kurie buvo atsiradę, kaip nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis trankė jos galvą į betonines grindis ir buvo suėmęs už rankos. Kartu liudytoja nurodė, kad sekančią dieną po įvykio kalbėjosi tiek su nukentėjusiąja, tiek su kaltinamuoju ir buvo nurodžiusi, jog, jei su ja kažkas taip pasielgtų kaip kaltinamasis pasielgė su nukentėjusiąja, ji išsiskirtų, o kaltinamasis nurodė suprantąs tai. Tuo tarpu liudytoja L. M. patvirtino, kad 2022 m. liepos 14 d. iš L. S. ir R. L. buto sklido triukšmas, kad konfliktuoja būtent jie ji suprato iš balsų, o be to L. S. sūnus jos dukrai 2022 m. liepos 14 d. vakare siuntė balso žinutes, kuriose nurodė, jog R. sumušė jo mamą ir mama išėjo. Taip pat liudytoja patvirtino, jog 2022 m. liepos 15 d. būdama prie laiptinės sutiko L. S., kuri po R. L. paraginimo važiuoti su juo, nusiėmė megztuką ir ant kairės rankos parodė esančią mėlynę. Tokiu būdu neabejotinai liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusios parodymus, kad kaltinamasis R. L. 2022 m. liepos 14 d. vakare smurtavo prieš nukentėjusiąją, sukeldamas jai realų fizinį skausmą, kuris yra patvirtintas liudytojų parodymais apie akivaizdžius sužalojimus buvusius ant nukentėjusiosios L. S. kūno. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančios 5 foto nuotraukos ir vaizdo įrašas atskleidžia, jog liudytojos L. M. dukra ir nukentėjusiosios sūnus T. B. 2022 m. liepos 14 d. apie 22.00 val. susirašinėjo programėle ,,messenger“, o susirašinėjimo metu nukentėjusiosios sūnus nurodė, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis dar pykstasi ir patvirtino, jog kaltinamasis labai sumušė nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 164-174). Tuo tarpu nukentėjusiosios sūnus L. M. dukrai susirašinėjimo metu atsiuntęs balso žinutę, kurioje nurodė, jog ,,<...> prie lūpos buvo kraujas, mano mamai plaukai išsileidę, pilnas veidas plaukų, toliau nesuprantami žodžiai, žiauriai baisu <...> “ (t. 1, b. l. 175-177). Taigi ir aptartas susirašinėjimas ir balso žinutė, betarpiškai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L., ne tik, kad kaltu neprisipažino, tačiau ir nurodė, kad liudytojos V. J. ir L. M. jį apkalbą, tačiau objektyvių priežasčių apkalbėjimui negalėjo nurodyti, iš esmės tai grindė tik tuo, jog šios liudytojos yra nukentėjusiosios draugės. Vis tik, tokie kaltinamojo teiginiai laikytini tik gynybine jo versija, kadangi liudytojos davė nuoseklius ir išsamius parodymus, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ir liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie esmingai nesiskyrė nuo jos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, tai yra viso proceso metu ši liudytoja išliko nuosekli. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis R. L., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, pats akcentavo savo draugiškus santykius su V. J., kurie nebuvo konfliktiški ir nenutrūko dėl kokių nors subjektyvių aplinkybių, todėl nėra pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais. Taip pat pažymėtina, kad liudytoja V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė priesaiką ir buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti liudytojos parodymų patikimumu. Tuo tarpu liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu be kita ko paaiškino, kad 2022 m. liepos 14 d. išgirdusi triukšmą sklindantį iš nagrinėjamo įvykio vietos bei perklausiusi jos dukros gautą balso žinutę, pagalbos nekvietė todėl, kad pati bijojo R. L., tačiau prisiekusi teisme duoti teisingus parodymus, ji davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl teigti, kad ši liudytoja apkalba R. L., kaip tai teigia jis, nėra jokio pagrindo, nes liudytojos pasyvus veikimas 2022 m. liepos 14 d. buvo nulemtas baimės.

Bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis R. L., tiek ir jo gynėjas kėlė versiją, kad 2022 m. liepos 14 d. R. L. negalėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją, nes jis įvykio metu buvo susižalojęs ranką ir nešiojo rankos įtvarą, kam patvirtinti į bylą buvo pateikti medicininiai dokumentai. Vis tik, teismas atmeta versiją, kad kaltinamasis negalėjo sužaloti nukentėjusiosios, kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią nukentėjusios L. S. ir liudytojos L. M. parodymams. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iki 2022 m. liepos 14 d. kaltinamasis jos žiniomis buvo susižalojęs ranką, jei pamena, tai buvo dešinė ranka, ji pati buvo anksčiau jį vežusi į traumatologinį, bet įvykio metu jis jokio įtvaro nenešiojo. Tuo tarpu liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iki 2022 m. liepos 15 d. buvo mačiusi kaltinamąjį R. L. su rankos įtvaru, tačiau 2022 m. liepos 15 d. sutikusi R. L. prie laiptinės neatkreipė dėmesio, kad jis būtų su rankos įtvaru, mano, kad jei jis būtų buvęs tą dieną su rankos įtvaru ji būtų atkreipusi dėmesį. Taigi darytina išvada, kad nors byloje pateiktais dokumentais neginčytinai patvirtinta, kad iki 2022 m. liepos 14 d. kaltinamasis R. L. iš tiesų buvo susižalojęs ranką, tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad R. L. nepertraukiamai nešiojo rankos įtvarą, o priešingai tiek nukentėjusios, tiek liudytojos parodymai patvirtina, kad įvykio metu bei sekančią dieną, kaltinamojo R. L. ranka nebuvo mobilizuota, kas jam būtų sąlyginai trukdę naudoti fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu, juo labiau, kaip minėta, liudytoja L. M. nurodė, kad 2022 m. liepos 14 d. vakarą jos dukra gavo balso žinutę iš nukentėjusios sūnaus, kurioje ir jis nurodė, jog R. L. smurtavo prieš mamą. Tokiu būdu aplinkybė dėl kaltinamojo R. L. rankos imobilizavimo įvykio dieną, yra paneigta aptartais duomenimis. Juo labiau, pateikti medicininiai dokumentai nors ir patvirtina, R. L. patirtą dešinės rankos piršto sužalojimą, tačiau šis sužalojimas buvo padarytas 2022 m. birželio 19 d., tai yra mėnesis laiko iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio, be to teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, kad 2022 m. liepos 7 d. R. L. lankantis gydymo įstaigoje jam buvo pakeista langetė, tačiau nenurodoma kokia, į kokio materialo langetę buvo keičiama senoji, taip pat medicininiuose dokumentuose nenurodoma, ar kaltinamasis apskritai negalėjo nusiimti jam taikytos gydymo priemonės – langetės (t. 4, 72-74), todėl nėra pagrindo spręsti, kad R. L. 2022 m. birželio 19 d. patirtas sužalojimas, jam būtų trukdęs 2022 m. liepos 14 d. įvykdyti nusikaltimą.

Taigi, aukščiau išanalizuotų duomenų visumoje, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis R. L. 2022 m. liepos 14 d. apie 22.00 val., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, smurtavo prieš nukentėjusiąją L. S., sukeldamas jai fizinį skausmą ir yra pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šiuos veiksmus kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė savo veiksmų esmę ir prasmę bei norėjo taip veikti, tokia išvada daroma atsižvelgus į smurtinių veiksmų intensyvumą ir trukmę.

Dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis R. L. ir šiame epizode savo kaltę neigė, iš esmės nurodė tik tai, kad keletą kartų pastūmė nukentėjusiąją gindamasis, o būtent paaiškino, kad nukentėjusioji kando jam į pirštą, nukando piršto galą, tada jis bandė trauktis link savęs ir ji griuvo į palangę, iš balkono pusės nugriuvo į palangę. Vėliau jis gulėjo lovoje ir nukentėjusioji tempė jam už ausų, tada jis stūmė nukentėjusiąją nuo savęs ir ji griuvo, trenkėsi į palangę ir prasikirto antakį. Kartu paaiškino, kad tą dieną su nukentėjusiąja buvo apsipykę dėl ko jis buvo išėjęs iš namų į kuriuos vėliau grįžo. Vis tik R. L. kaltė šiame epizode yra įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei byloje esančiais telefoninių pokalbių įrašais ir kita rašytine medžiaga.

Nukentėjusioji L. S. tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. prieš ją smurtavo R. L., dėl ko jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu L. S. paaiškino, jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 18.00 val. į namus esančius (duomenys neskelbtini), parėjo kaltinamasis R. L. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuriam vykstant ji išėjo iš namų, nes nepakėlė psichologinio spaudimo, norėjo pabūti viena. Konflikto metu kaltinamasis ją vadino necenzūriniais žodžiais. Namo ji grįžo, nes iš lauko turėjo sugrįžti jos sūnus. Po žodinio konflikto iš namų pasišalino ir R. L., tačiau įžeidinėjimus tęsė rašydamas trumpąsias žinutes telefonu, taip pat per ,,messenger“ programėlę bei skambindamas. Tuo metu, kai jis skambinėjo, ji kalbėjo telefonu, todėl jam neatsiliepė, jis grįžęs į namus pamatė, jog ji kalba telefonu. Pokalbio su mama metu ji išreiškė norą vykti pas mamą, nes tarp jos ir kaltinamojo vyko konfliktas, nors buvo vartojusi alkoholio, bet būtų prašiusi, kad kaimynė nuvežtų, tačiau mama ją nuramino, pasiūlė atvykti savaitgalį, kadangi tuo metu, kai jos kalbėjo telefonu kitą dieną jai anksti reikėjo vykti į darbą. Kol R. L. nebuvo namuose, ji jam parašė, kad jei ji tokia bloga, tegul jis susirenka daiktus ir išeina, tačiau jis grįžo namo ir prasidėjo fizinis smurtas. Visas smurtas prasidėjo jai būnant balkone, kai jis ją pastūmė ir ji trenkėsi į palangę, ko rezultate prasikirto antakį. Konflikto metu ji jam pradėjo krauti daiktus, kadangi jau buvo apsisprendus, kad jis turi išsikraustyti, kadangi jo elgesys nebetoleruotinas. Mano, kad smurtas balkone prasidėjo, nes kaltinamasis išgirdo jos ir jos mamos telefoninį pokalbį, kurio metu ji kalbėjo apie kaltinamojo buvusią merginą, kuri jam buvo neištikima ir kaltinamasis sprendė, kad ir ji jam yra neištikima. Kaltinamasis pradėjo rėkti, kad ji neša apkalbas iš namų ir skundžiasi, todėl pastūmė ją balkone, vėliau sekė ir daugiau smūgių. Visos konflikto eigos nuoseklia papasakoti ji negali, nes praėjo jau daug laiko, tačiau jis balkone ją stumdė, trankė jos galvą balkone į sienas ir grindis, neleido jai išeiti iš balkono. Kai jai pavyko išeiti iš balkono jis sekė ją, stumdė svetainėje ir koridoriuje. Visas konfliktas vyko iki ryto, iki 4.30 val., kai ji jau išsikvietė pagalbą. Visas konfliktas prasidėjo apie 18.00 val. svetainėje, tai buvo žodinis konfliktas, vėliau konfliktas peraugo į smurtinį, kai smurtiniai veiksmai parsidėjo jai būnant balkone. Pagrindinė smurto prieš ją naudojimo vieta, jei gerai pamena ir buvo balkonas, kuriame jis trankė jos galvą į sieną, betonines grindis, taip pat sudavė smūgius į šonus, rankas, veido sritį. Kiek tiksliai kartų kaltinamasis trenkė jos galvą į grindis, ji pasakyti negali, bet smūgių buvo daug, smurtas vyko nuosekliai jis atsitraukdavo, tai vėl šokdavo smurtaudavo, tai pabėgdavo iš namų, vėl grįždavo. Konflikto metu ji jam krovė daiktus, nes norėjo, kad jis išsikraustytų, taip pat vis bandė nuo jo pasislėpti balkone, ar svetainėje, nes kitame kambaryje miegojo jos sūnus, bėgo į virtuvę, bandė pabėgti iš savo namų, tačiau jis ją pargriovė koridoriuje ir trenkė savo galva jai į nosį. Visu konflikto laikotarpiu ji stengėsi išvengti konflikto su kaltinamuoju, tiesiog krovė daiktus ir prašė jo išeiti iš namų, o jis smurtavo prieš ją. Kaltinamasis buvo paėmęs jos telefoną, o vaiko telefoną perlaužė. Smurtaudamas kaltinamasis jai į galvą sudaužė stiklainį. Tuo tarpu nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog kad 2022 metų rugpjūčio 10 dienos vakare apie 18.00 val. į namus sugrįžo R., kiek tuo metu jai atrodė, kad blaivus, kuris parsinešė butelį alaus. Ji pati buvo namuose blaivi. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji važinėja su jo automobiliu, nors važinėja tik su jo reikalais, pradėjo jai prikaišioti, kad nugriuvo navigacija jo mašinoje, ir jis ją užmuš, jeigu ji važinės be navigacijos, nes jis ją visur seka pagal navigaciją. Ji tada išėjo į parduotuvę, nusipirko šampano ir grįžusi į namus viena jį gėrė. R. sėdėjo kitame kambaryje ir gėrė alų, po to atėjęs į jos kambarį pasakė, kad išeina ir kada grįš, nežino, ir išėjo. Apie 22.30 val. į namus sugrįžo R., ji tuo metu kalbėjosi su mama telefonu sėdėdama balkone. Jis jai pasakė, kad vėl skundžiasi mamai. Baigusi kalbėti su mama, ji atėjo į svetainę, kur ją vėl R. pradėjo visaip užgaulioti, ji tuo metu nuėjo į virtuvę jam daryti valgyti, o jis išėjo į lauką, ir įtaria, kad gėrė sėdėdamas savo mašinoje. Į namus sugrįžo jau apie 01.00 val. agresyvus, pradėjo ją užgaulioti ir ją rankomis du kartus pastūmė į krūtinę, ji po pastūmimo nenukrito. Tada ji išėjo į balkoną, kur gėrė pasidariusi kokteilį ir tuo metu į balkoną atėjo R., kuris jai prikaišiojo nebūtus dalykus ir ją daug kartų stumdė rankomis į jos rankas, stūmė ne mažiau, kaip 5 kartus, iki kol ji pargriuvo balkone ant grindų, ant nugaros. Tada priėjęs prie jos, gulinčios ant grindų, ir rankomis suėmęs jai už galvos, už priekio, jos galvą, pakaušį daužė į grindis, sudavė ne mažiau, kaip 8 smūgius su jos galva į betonines grindis. Po to jis ją paleido ir išėjo į svetainę, o ji balkone sėdėjo ir verkė. Po to pasigedo savo telefono, liepė jam atiduoti, tačiau jis jo su savimi neturėjo. Ji R. dar sakė, kad susirinktų savo daiktus ir išeitų iš jos namų, nes kitaip, pasakė, kad kvies policiją iš vaiko telefono. Tada R. priėjo prie jos, ir jai iš rankų išlupo vaiko telefoną Huavei 20, kurį šiai dienai vertina 50 eurų, ir jį perlaužė per pusę, ir išėjo į lauką ieškoti jos telefono, bet sugrįžęs sakė, kad jo nerado, nežino, kur jis yra. Tada ji pati išėjo ieškoti savo telefono, rado jį prie suoliuko lauke. Grįžo į namus apie 03.00 val., ir kadangi jai labai skaudėjo galvą, prisileido vonią vandens ir gulėjo vonioje. Išėjus iš vonios, R. gulėjo jos lovoje ir ją vėl užgauliojo, ji vėl jam liepė susidėti savo daiktus ir eiti iš jos namų. Ji tuo metu išėjo į balkoną parūkyti, kur jai iš paskos atėjo R., vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. jai sudavė savo kakta vieną smūgį jai į veidą. Tada ji gynėsi, jam taip pat rankomis sudavė smūgius į jo rankas. Tada jis ar su kumščiu, ar su kažkokiu kitu daiktu jai sudavė vieną smūgį į kairį antakį, jį prakirsdamas. Jai pavyko ištrūkti iš balkono į virtuvę, kur atėjęs R. jai su 0,5 litro stiklainiuku sudavė vieną smūgį į galvą, po ko stiklainis sudužo, į kurio stiklus ji susipjaustė kojas. Ji pati į jį jokių stiklainių su marinuotomis daržovėmis nemėtė, tačiau besigindama jį apkandžiojo, tampė jam rankomis suėmusi už ausų, sudavė rankomis smūgius į jo rankas, norėdama išvengti jo smūgių. Tada išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kadangi tuo metu sėdėjo ant grindų, priėjęs prie jos R., kuris buvo supykęs, kad iškvietė policiją ir medikus, jai sėdinčiai ant grindų, sudavė kojomis tris smūgius į nugarą ir išbėgo iš namų (t. 1, b. l. 41). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pati nukentėjusioji, juos pagarsinus teisiamojo posėdžio metu patvirtino papildomai paaiškindama, kad ji buvo išgėrusi du kokteilius, o kol laukė pagalbos dar išgėrė kokteilio, taip ir teigė pareigūnams, kad neseniai buvo vartojusi alkoholio. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos ta prasme, kad ji išdrįso išsikviesti pagalbą, kitu atveju kaltinamasis ir toliau būtų ja manipuliavęs. Iš pradžių kaltinamasis ją stumdė balkone, kada prakirto antakį tiksliai pasakyti negali, bet tai buvo padaryta balkone, kai ją kaltinamasis pastūmė. Prakirstą antakį ji šaldė šaldyta mėsa, kol ji tai darė kaltinamasis buvo pasišalinęs iš namų. Jis keletą kartų buvo išėjęs ir vėl grįžęs, grįžęs jis vis naudodavo smurtą prieš ją. Tuo metu ji neturėjo nei telefono, nei raktų, nes kaltinamasis buvo viską paėmęs. Visu tuo laikotarpiu ji krovė kaltinamojo daiktus, kuo daugiau daiktų ji krovė, tuo daugiau kaltinamasis ją mušė – trankė, daužė, stumdė, sugriebdavo ją rankomis, stumdavo ją link balkono, jai pargriuvus, trankydavo ją į grindis. Smurtas vyko balkone, svetainėje, virtuvėje ir koridoriuje. Paskutiniai daiktai, kuriuos ji krovė kaltinamajam buvo marinuotos daržovės stiklainiuose, tada kaltinamasis vieną stiklainį ir sudaužė jai į galvą, visa tai įvyko prieš išsikviečiant pagalbą. Iš pradžių įvykus konfliktui kaltinamasis ją stumdė balkone, paskui ji nukrito, pagrinde smūgius jai sudavė į pečius arba krūtinės srityje, arba į rankas, pagrinde ją stumdė rankomis. Jai iš nosies bėgo kraujas, nes kaltinamasis savo galva jai smūgiavo į nosį, tai įvyko koridoriuje. Kai vyko konfliktas ji bandė prisiskambinti broliui G. S., bet buvo ankstyvas rytas jis nekėlė telefono, tada bandė paskambinti V. J., tačiau ir ji nekėlė, todėl jos balso pašte paliko pranešimą, broliui skambino norėdama, kad padėtų iškraustyti kaltinamąjį. Kai suprato, kad kitokios pagalbos nesulauks, nusprendė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, kai skambino tuo metu kaltinamojo nebuvo, nežino kur jis buvo, tačiau, kai jai perskambino greitosios pagalbos darbuotojai kaltinamasis atėjo į balkoną ir atėmė iš jos telefoną ir pasakė, kad pagalbos jai nereikia, tačiau medikai pareikalavo jai grąžinti telefoną, ką kaltinamasis ir padarė, ji patikslino reikiamus duomenis, tada baigė pokalbį, kaltinamasis dar kartą panaudojo smurtą ir pasišalino iš namų. Tuo metu jai perskambino brolis, kurio ji paprašė atvykti. Konflikto metu buvo supjaustytos ir jos kojos, kurias ji susipjaustė į stiklainio duženas, kurios atsirado, kai kaltinamasis su stiklainiu jai trenkė į galvą. Kokiu būdu jai nuskilo 12 danties kampas ji pasakyti negali, gal, kai kaltinamasis ją trankė į sieną, o gal kai ji jam kando. Kaltinamajam kando gindamasi, kiek atsimena į pirštą. Po viso įvykio su kaltinamuoju bendravimo neinicijavo, tai kaltinamasis jai rašė trumpąsias žinutes, skambindavo, bandydavo taikytis, prašydavo keisti parodymus, taip bandė manipuliuoti.

Išanalizavus nukentėjusiosios parodymus, akivaizdu, jog dėl smurto panaudojimo prieš ją fakto nukentėjusioji buvo nuosekli tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nors nukentėjusiosios parodymuose yra netikslumų dėl konkrečios vietos ir konkrečių veiksmų, kuriuos prieš ją naudojo R. L., tačiau šie netikslumai yra pateisinamas faktorius, kadangi fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo intensyvus ir truko ilgą laiko tarpą, o mušamas asmuo dėl patiriamo psichologinio sukrėtimo, dėl smurto prieš jį, natūraliai neprivalo nuosekliai įsidėmėti visų suduodamų smūgių ir jų detaliai įvardinti. Vis tik, nukentėjusioji nuosekliai paaiškino, kad kaltinamasis trankė jos galvą į balkono grindis bei į svetainės grindis, ją stumdė, mušė rankomis, trenkė iš galvos jai į galvą, trenkė jai stiklainiu į galvą, ko rezultate jai buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Tai, kad nukentėjusioji nuosekliai negali nurodyti visų kaltinamojo naudotų fizinių veiksmų sekos, nešalino R. L. kaltės dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Be to nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jis pastūmė nukentėjusiąją gindamasis nuo jos, tačiau akivaizdu, kad tai būtent nukentėjusioji gynėsi nuo kaltinamojo išreikštos agresijos, dėl ko kaltinamojo veiksmai jokia prasme negali būti vertinami kaip gynyba, nes būtent jis ir buvo smurto iniciatorius.

Liudytoja V. J. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad antras įvykis (kai R. L. smurtavo prieš nukentėjusiąją) buvo rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, kelinta tai buvo valanda taip pat neprisimena, kai jai paskambino R. ir paklausė ar ji namuose ir paprašė jos išeiti į lauką, bet nesakyti G.. Tačiau jai išeinant G. paklausė kas skambino, ji nurodė, kad R. ir kad eina su juo susitikti, jei negrįš, kad eitų jos ieškoti. R. buvo atvažiavęs su mašina ir prašė pažiūrėti kas jo pirštui bei teigė, kad L. įkando, o ji jam pasakė, kad jis vėl sumušė L., bet jis neigė. Ji atsisakė jį vežti į ligoninę ir jis išvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. paaiškino, kad 2022 metų rugpjūčio 11 d. naktį, apie 01:00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, nes nepamena, miegojo su savo sužadėtiniu G. S. namuose, jai paskambino L. buvęs sugyventinis R., kurio pavardės nežino, ir jos paklausė, ar namuose yra G.. Ji jam atsakė, kad taip, yra. Tada jos R. paprašė, kad ji nesakytų, kad jai skambina jisai tai yra, R., ir kad ji išeitų į lauką. Tačiau G. girdėjo jos pokalbį, ir ji šiam pasakė, kad jai skambina R., ir kad jos prašo, kad jam apie tai nesakytų. Tada ji viena išėjo į lauką, maždaug po kelių minučių atvažiavo su mašina. Jis išlipo iš mašinos ir jai parodė, kaip dabar pamena, kad dešinės rankos rodomąjį pirštą, ir jos paklausė, kas gali būti jo pirštui. Pirštas buvo patinęs, matėsi ant piršo kraujo. Ji jo paklausė, tai ką jie vėl susimušė su L.. R. jai atsakė, kad ne, jos net pirštu nelietė. R. jos paprašė, kad ji jį nuvežtų į klinikas, tačiau ji jo nevežė, jam liepė važiuoti į Kaišiadoris, į priėmimo skyrių, tačiau R. pasakė, kad jau buvo, ir kad jam liepė važiuoti į Kauną. Ji jo paklausė, kur yra L.. Ji tada prie R. pradėjo skambinti L., tačiau ji nekėlė ragelio. R. atsakė, kad ji miega išgėrusi. Ji tada dar jam liepė sakyti tiesą, kas ten atsitiko tam pirštui. R. atsakė, kad jam įkando L.. Tai jam pasakė, kad jeigu taip atsitiko, tai tikrai jis mušė L., o ji gynėsi. Tačiau R. gynėsi, kad jos nemušė. Dar jis minėjo, kad ji girta krito balkone ir su antakiu atsitrenkė į palangę. Kadangi ji jo nevežė į klinikas, R. sėdo į mašiną ir išvažiavo, o ji parėjo namo ir G. viską papasakojo. Taip pat, dar tuo metu paskambino ir pati L. G. ir pasakė, kad ją R. sumušė. G. išvažiavo pas L. į namus, ji pati nevažiavo kartu su juo, liko namuose (t. 1, b. l. 191-192). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos V. J. parodymus, ji juos patvirtini ir papildomai paaiškino, kad R. prašė nesakyti G., nes G. sakė R., jeigu nuskriausi sesę, bus blogai, ji galvojo, kad jis bijojo. Lauke su R. užtruko gal 10 minučių, kai grįžo po kurio laiko G. paskambino L.. Į jos skambutį L. neatsiliepė, L. prieš tai jai buvo skambinusi, bet ji negirdėjo, bet, kai jau ji buvo darbe apie 7.00 val., atėjo L. palikta balso žinutė, kurioje girdėjosi, kad R. klausia kam skambini, L. sako V., ir pasigirdo kaip R. muša L.. Dabar jau tos žinutės nebeturi. Kiek jai žinoma L. po įvykio su R. nebendravo, tačiau R. buvo skambinęs jai ir sakęs, kad L. pakeltų ,,ragelį“, nes blogai baigsis, jis padarys taip, kad iš L. atimtų vaiką.

Liudytojas G. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. jam paskambino sesė (L. S.) paskambino paryčiais, gal prieš 04.00 val., ir pasakė, kad jai reikia pagalbos. Suprato, kad įvyko konfliktas su R. L., jam bevažiuojant jį aplenkė pareigūnai, todėl atvažiavus prie sesės namų jau pamatė pareigūnus ir greitosios pagalbos darbuotojus. Atvykęs jis užėjo į sesės namus ir matė, kad ją tvarsto greitosios pagalbos medikai, namuose ant grindų buvo pilna kraujo, stiklainių, visko primėtyta, buvo stiklo šukių, išmėtytų daiktų. Kai jis atvyko R. L. namuose jau nebuvo. Tuo metu su L. S. nebendravo, nes ją išvežė į klinikas, po įvykio jam sesė paaiškino, kad tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo konfliktas, jau iš vakaro. Po įvykio L. S. labai blogai atrodė, jos galvoje buvo guzai, po akimi mėlynė, kaktoje guzas, ilgainiui sužalojimai keitė spalvas. Kaip sesei buvo prakirsta kakta nesigilino, apie patį konfliktą su sese daug nekalbėjo, ji tik papasakojo, kad kaltinamasis jos galvą daužė į sieną, o konfliktas vyko visur virtuvėje, svetainėje, balkone, buvo ir telefonas sulaužytas ir tai, kad ji buvo sumušta, bet nenorėjo labai leistis į detales. Liudytoja A. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žino, jog buvo sumušta jos dukra, vakarą prieš viskam įvykstant 2022 m. rugpjūčio 10 d. vakare apie 21.00 val., ji susiskambino su dukra. Iš pradžių pokalbis buvo apie buities reikalus, bet iš dukros balso suprato, kad kažkas negerai, pradėjo klausinėti, papasakojo, kad tikrai negerai, jautė lyg baimę iš dukros. Bekalbant dukra pasakė, kad grįžo, ir išgirdo R. L. balsą, jis sakė ,,vėl skundiesi“. Tada dukra pasakė, kad viskas negerai ir ji bijo, dar truputį pakalbėjo ir paskutiniai L. žodžiai buvo ,,jeigu jai kažkas atsitiks, žinosit kas kaltas“. Iš šių žodžių suprato, kad kaltas bus R.. Pokalbio metu dukra siūlėsi, kad paprašys, jog kaimynė ją atvežtų pas ją, tačiau ji pati namuose turi ligonį, todėl nesiūlė dukrai atvažiuoti, jei būtų ją mačiusi gyvai, gal būtų pasielgusi kitaip. Ryte pamatė ,,Facebook“ nuotrauką, kurioje matėsi sužalotos L. kojos, jai paskambimo ir paaiškėjo, kad ji klinikose sumušta ir supjaustytom kojom, pasakė, kad ją sumušė R.. Po to sužinojo, kad tai ne pirmas kartas. Pamačiusi kaip dukra atrodo išsigando, po akim mėlynė, antakis prakirstas, mėlynės, kojos supjaustytos, sunkiai kojas statė, nes buvo pjūviai sukabinti. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo smūgiai rankomis, galva. Vienas dalykas labai užstrigo, kad kakta trenkė L. į kaktą, tai žino tik iš dukros pasakojimų, ką ji sakė. Sakė, kad L. mušė visame bute, taip pat nurodė, kad jos galvą daužė į grindis.

Liudytojos V. J. nurodyta aplinkybė, jog ji įvykio naktį buvo gavusi balso žinutę iš nukentėjusiosios, kurioje girdėjosi kaip R. L. muša L. S., betarpiškai patvirtina smurtinius R. L. veiksmus. Liudytoja A. S. savo parodymuose, patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. susiskambino su dukra, ką buvo nurodžiusi ir pati nukentėjusioji, ir paaiškino, kad iš dukros (L. S.) jautė baimę, kaip suprato dėl R. L.. O kaip pati nukentėjusioji nurodė, būtent prieš skambutį mamai, tarp jos ir kaltinamojo jau buvo kilęs žodinis konfliktas, kas pagrįstai galėjo kelti baimę nukentėjusiajai, tuo tarpu jau po įvykio nukentėjusioji liudytojai paaiškino, kad smurtas prieš ją buvo naudojamas įvairias būdais. Liudytojas G. S., aukščiau aptartais parodymais, paaiškino kokį vaizdą pamatė atvykęs į L. S. namus įvykio naktį ir kaip atrodė pati nukentėjusioji tiek įvykio naktį, tiek jau po įvykio, tai yra nukentėjusioji buvo stipriai sužalota galvoje buvo guzai, po akimi mėlynė, kaktoje guzas, ir nors nurodė, kad neklausinėjo nukentėjusios apie padarytus sužalojimus, tačiau žinojo, jog smurtas prieš jo sesę buvo naudojamas visuose namuose.

Nors liudytojai V. J., G. S. ir A. S. tiesiogiai nematė kaip 2022 m. rugpjūčio 11 d. R. L. smurtavo prieš nukentėjusiąją L. S., tačiau šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Tuo tarpu, kaip ir ankstesniame epizode aptarta, nėra jokio teisinio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nėra nustatyta, jog jie turėtų nusistatymą R. L. atžvilgiu, juo labiau visi trys liudytojai, kaip jau minėta, su kaltinamuoju bendravo, ypač liudytoja V. J., be to visi liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei davė priesaiką.

Byloje esančia valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1650/2022(02) patvirtinta, kad L. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, viršugalvyje abiejų momenų srityse, dešinėje kaktos-smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, abiejuose žastuose, kairės alkūnės, dešinės krūties srityse, juosmens dešinėje pusėje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaktos ir dešinės krūties srityse, muštinė žaizda kairio antakio srityje, pjautinės žaizdos dešinės kojos nykščio pagalvės ir kairės kojos IV piršto pagrindo srityse, 12-o danties kampo nuskilimas. Poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, viršugalvyje abiejų momenų srityse, dešinėje kaktos-smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas kaltoje, muštinė žaizda kairio antakio srityje ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės krūties srityje, poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje padaryti šias sritis paveikus bukais daiktais, mažiausiai 12 ( dvylika) trauminių poveikių . Šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, kojomis, trankant galvą į bukus daiktus, kaip nurodė tiriamoji. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastų ir kairės alkūnės išoriniuose ir vidiniuose paviršiuose padarytos bukais daiktais, labiausiai tikėtina sugriebus ir spaudžiant šias sritis plaštakų pirštais. Pjautinės žaizdos paduose (dešinės kojos nykščio pagalvės ir kairės kojos IV piršto pagrindo srityje) padarytos aštriais, pjaunančių savybių daiktais, kuo galėjo būti stiklo šukės, užlipus ant jų, kaip teigia pati tiriamoji. Danties kampas galėjo nuskilti nuo smūgių į galvą staiga netaisyklingai sukandus dantis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 63-66). Siekiant pašalinti bet kokia abejones, gynybos prašymu, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas ir išvadą surašęs specialistas Ž. M. kuris paaiškino, kad palaiko savo išvadą Nr. G1650/2022, duotą šioje baudžiamojoje byloje. Specialistas nurodė, jog nukentėjusiąją apžiūrėjo tiesiogiai 2022 m. rugpjūčio 12 d. 9.35 val., neapsiribojo tik apžiūra, buvo pareikalavęs ir nukentėjusios medicininių dokumentų iš Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių ir atsakė į klausimus, kurie buvo pateikti jam kaip užduotis ir kurie yra nurodyti išvadoje. Visi išvadoje nurodyti sužalojimai tokio pat pobūdžio, negalima pasakyti, kad jie būtų padaryti kažkada anksčiau. Sužalojimų mechanizmą aprašė ne remdamasis nukentėjusiosios pasakojimu, o atsakant į klausimą kokiu būdu galėjo būti padaryti sužalojimai. Sužalojimai yra padaryti kietais bukais daiktais, ką galima konkrečiai pasakyti, bet, kad kuris nors vienas iš sužalojimų padarytas ar atsitrenkus, ar sudavus, to atskirti negalima. Vienkartiniam kritimui ant neriboto paviršiaus sužalojimų visuma yra nebūdinga. Visuma sužalojimų, kad nukentėjusioji nukrito ir taip susižalojo, nebūdinga. Kažkurie sužalojimai galėjo būti padaryti krintant, pvz. juosmens dešinėje pusėje kraujosruva, šlaunies išoriniame paviršiuje kraujosruva, galėtų atsirasti ir nukritus. Visumą sužalojimų vertino, o kiekvieno sužalojimo, kuris padarytas suduodant, kuris padarytas atsitrenkus, nustatyti negalima. Jeigu vertinant kiekvieną sužalojimą galvos srityje atskirai, kažkurie sužalojimai galėjo būti padaryti atsitrenkus, krintant. Kiekvieną sužalojimą vertinti atskirai nėra prasmės, bet pakaušio kairėje pusėje buvusi kraujosruva – ji galėtų susidaryti atsitrenkus, viršugalvyje dešinio momens srityje – atsitrenkus negalėtų susidaryti, taip pat kraujosruva momens užpakalinėje dalyje – nebūdinga griuvimui, priekinėje dalyje momens – negalėtų būti. Griuvimui labiau būdingos kraujosruvos, galinčios susidaryti išoriniuose paviršiuose. Dar kaktoje ties vidurio linija nubrozdinimas – tas galėtų įvairiomis aplinkybėmis susidaryti, tas dešinėje pusėje galėtų susidaryti ir atsitrenkus ir suduodant, akių vokuose kraujosruvos – nebūdingos, kad žmogus galėtų griūdamas taip susižaloti, antakio srityje muštinė žaizda – galėtų atsirasti ir atsitrenkus ir sudavus į šią sritį. Kairės akies vokuose, nosies nugarėlės srityje kraujosruvos – nelabai būdingas sužalojimas griuvimui, dažniausiai būna suduotas smūgis į nosies sritį. Danties nuskėlimas ne nuo tiesioginio smūgio, o bet kurio smūgio, neteisingai dantis sukandus galėjo jis nuskilti. Nustatytas sužalojimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, tai nosies nugarėlėje sužalojimas galėtų susidaryti nuo kažkurio vieno smūgio, kraujosruvos akies abiejuose vokuose į nosį suduodant, kraujosruvos nusileidžia į apatinius vokus. O šiuo atveju abejuose vokuose, vien į nugarėlę vienu smūgiu visų sužalojimų nebūtų galima padaryti, juo labiau, kad yra antakio srityje žaizdos, tai mažiausiai du smūgiai turėtų būti. Du smūgiai – tai antakis, akies vokas ir nosies nugarėlė. Poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės krūties srityse nuo stūmimo nesusidaro, bet suduodant smūgį galima ir pastumti. Sužalojimai įvertinti kaip padaryti kietais bukais daiktais. Kieti buki daiktai yra ir paviršiai, kumštis, koja, kelias, atsitrenkus į sieną, irgi bus kietas bukas daiktas.

Įvertinus specialisto išvadą ir jo paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, neabejotinai yra paneigta gynybos versija, jog visus sužalojimus nukentėjusioji L. S. galėjo pasidaryti pati krisdama, specialistas aiškiai ir nuosekliai paaiškino, kurie sužalojimai buvo padaryti būtent trauminių poveikių rezultate – mušant, o kurie sužalojimai galėjo atsirasti krentant. Be kita ko pati nukentėjusioji neneigė, kad buvo nukritusi, tačiau tai vyko R. L. ją pastūmus, o ne dėl jos girtumo, kurį akcentavo gynyba. Ir nors gynyba teigė, kad specialistas neapžiūrėjo nukentėjusiosios, dėl ko išvada yra netiksli, tačiau ši aplinkybė yra paneigta specialisto teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuose jis paaiškino, kad nesirėmė vien nukentėjusiosios parodymais, tačiau ir ją apžiūrėjo, o be kita ko išsireikalavo medicininių dokumentų iš Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus, tai yra skyriaus, kur po įvykio buvo pristatyta nukentėjusioji pirminės pagalbos suteikimui. Tokiu būdų, specialisto išvada Nr. G1650/2022, nėra kelianti abejonių, priešingai yra išsami ir pagrįsta, atlikta įvertinus duomenų visumą. Taip pat nors teisminio bylos nagrinėjimo metu gynėjas nurodė, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, nes specialisto išvadoje ir kaltinime nebuvo tiksliai nurodyta, kokie smurtiniai veiksmai sukėlė kokius konkrečius padarinius, tačiau tokie teiginiai laikytini tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes specialisto išvadoje buvo vertinama padarytų sužalojimų visuma ir trauminių poveikių mechanizmas. Tokių poveikių detalizavimas, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo smurto naudojimo kontekste, objektyviai būtų neįmanomas, nes kaltinamojo prieš nukentėjusiąją naudoti fiziniai veiksmai truko ilgą laiką, buvo skirtingo intensyvumo ir nukreipti į skirtingas nukentėjusiosios kūno vietas, o jų visuma būtent ir sukėlė specialisto išvada konstatuotus sužalojimus. Kartu ir kaltinimas byloje yra pareikštas dėl sužalojimų visumos, nurodant konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, sukėlusius sužalojimų visumą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji dėl prieš ją naudoto fizinio smurto buvo nuosekli nuo pat to momento, kuomet pas ją atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba, taip pat ji nuo pat pradžių aiškiai nurodė smurtavusį asmenį (t. 1, b. l. 35-38).

Be to nors gynyba teigė, kad nukentėjusioji pati griuvinėjo, dėl ko ir susižalojo, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Pati nukentėjusioji neneigė įvykio metu vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau nesijautė apsvaigusi, alkoholio vartojimas, iš esmės jai tik suteikė drąsos išsikviesti pagalbą. Byloje esantys vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 116), daryti pareigūnų kūno kameromis 2022 m. rugpjūčio 11 d. atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atskleidžia, jog atvykus pareigūnams nukentėjusioji buvo adekvati, vaikščiojo negriuvinėdama net ir būdama sužalotomis kojomis, ir nors nukentėjusiajai dar būnant namuose buvo patikrintas neblaivumas ir nustatyta 2,18 promilių neblaivumas, tačiau ligoninėje jai buvo nustatytas jau tik 1,44 promilių neblaivumas, kas tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji išsikvietus pagalbą dar išgėrė alkoholinio kokteilio, dėl ko įvykio metu buvo nustatytas toks neblaivumo laipsnis. Tačiau, kaip jau minėta, vaizdo įrašas nepatvirtina gynybos iškeltos versijos dėl pačios nukentėjusiosios nekoordinuotų judesių, galėjusių būti priežastimi jai griūti, juo labiau neblaivumo laipsnis taip pat nebuvo toks, kuris leistų spręsti, kad nukentėjusioji būtų buvusi neadekvati.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. patvirtino, kad jo mobiliojo ryšio telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu byloje yra užfiksuotas šio abonentinio telefono numerio ir nukentėjusios L. S. telefoninis pokalbis, vykęs po 2022 m. rugpjūčio 11 d. Aptariamo pokalbio metu nukentėjusioji L. S. priekaištauja kaltinamajam dėl jai padarytų sužalojimų, tuo tarpu kaltinamasis R. L., neginčija nukentėjusiosios nurodomų teiginių, o priešingai nukentėjusiosios net gi atsiprašo, kartu nukentėjusioji pokalbio metu ir nurodo ir keletą sužalojimo vietų <...> L. S.: ir dabar šitą kartą irgi, buvo normalu? Iš kaktos į nosį trenkt? Antakį prakirst irgi buvo normalu? Ir dar paskui kraujus valyt. Valei kraujus lyg niekur nieko ir liepei eit apsipraust, „veidą nusiprausk, pažiūrėk kaip tu atrodai“, tai čia normalu irgi buvo? R. L.: ne viskas čia nenormalu, čia yra tragedija. L. S.: tragedija, tai kam tu tokią tragediją darei? R. L.: nežinau (t. 1, b. l. 119). Taigi, kaip matyti iš šio telefoninio pokalbio kaltinamasis R. L. ne tik neneigia savo kaltės, tačiau iš esmės ją ir pripažįsta. Netikėti šiuo telefoniniu pokalbiu teismas neturi pagrindo, kadangi jį perklausius teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis patvirtino, kad tai jis kalbėjo su nukentėjusiąja, be to, kaip jau nurodyta kaltinamasis patvirtino ir telefono numerio priklausomumą jam. Be kita ko byloje yra ir dar du nukentėjusiosios ir kaltinamojo telefoniniai pokalbiai (t. 1, b. l. 121, 130-133) iš kurių turinio jau matyti, kaip kaltinamasis prašo nukentėjusios keisti savo poziciją dėl patirto smurto prieš ją, tam, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu akivaizdu, kad kaltinamasis savo kaltę iš pradžių pripažino, tikėdamasis švelnesnės nukentėjusiosios reakcijos, tačiau, kai jo norima reakcija nebuvo pasiekta, jis pradėjo prašyti, kad nukentėjusioji pradėtų elgtis, tai yra duotų parodymus, jam palankia linkme. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta nukentėjusioji, dėl smurto prieš ją panaudojimo, buvo nuosekli nuo pat to momento kada išsikvietė pagalbą, be to, nors kaltinamasis vieno telefoninio pokalbio metu nurodė, kad <...> R. L.: kaip tu nesupranti? Gerai, gerai, nekeisk parodymų, tada aš vynioju į ligoninę, išsiimu tą įkandimus, baigs ir tavo bylą, pradės mano bylą. L. S.: tai ką aš žinau, ką tu man siūlai? Gal tave dabar kas sukandžiojo? Kiek laiko praėjo? R. L.: užregistruota, aš jau turiu užregistravęs. L. S.: nu tai gerai, užregistravęs turi tai kam tu sakai vynioji dabar į ligoninę? R. L.: nu ne dabar, ne dabar. Žiūrėk, ar tu negirdi ką aš tau kalbu? L. S.: aš nesuprantu žinok vieno dalyko, kodėl tu man grasini? R. L.: aš negrasinu tau, aš kalbu su tavim. L. S.: „jeigu nebus taip, tai aš padarysiu taip“... R. L.: man pasiūlė taip advokatė, man taip pasakė – būtų lengviausias ir greičiausias kelias, advokatė man taip pasakė, kad nebūtų problemų, ir aš iš širdies, savavališkai, prisiimdamas, aš sumokėsiu už tavo baudą, kurią skirs tau, man sumokėt, aš jos atsisakysiu, man nereikės. Iškart va dabar pasakau, man jos nereikia. Tau aš ją sumokėsiu, kiek aš gausiu tau sumokėt, aš ją sumokėsiu (t. 1, b. l. 121), nukentėjusioji iš tiesų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad buvo įkandusi kaltinamajam į pirštą, tačiau tai darė gindamasi, dėl ko net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, tačiau savo parodymų, net ir kaltinamojo įkalbinėjama, ji nekeitė. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis naudodamasis jam padarytais sužalojimais, kuriuos nukentėjusioji padarė gindamasis, siekė paveikti nukentėjusiąją ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad įvykio vieta yra kaltinime nurodytas butas patvirtina 2022 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. O aplinkybę, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. kaltinamasis R. L. buvo neblaivus, patvirtina tai, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. 05.11 val. po sulaikymo R. L. alkotesteriu Drager Alcotest 7510Nr.ARKB-0336 nustatytas 2,54 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 37).

Aptartų duomenų visumoje, teismas konstatuoja, jog kaltinimai pagal 140 straipsnio 2 dalį dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. pasitvirtino ir R. L. pripažįstamas kaltu dėl smurto naudojimo, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai L. S., o būtent tai, kad kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 11 d. laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 04.20 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinė L. S. atžvilgiu, tai yra du kartus pastūmė į krūtinę, penkis kartus pastūmė į rankas, pastarajai nuo stumdymo nukritus, rankomis suėmė už galvos ir ne mažiau, kaip aštuonis kartus pakaušį trenkė į balkono betonines grindis, po to, savo kakta sudavė vieną smūgį į veidą, kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį antakį, virtuvėje stiklainiu sudavė vien smūgį per galvą ir įspyrė tris kartus į nugarą, taip padarydamas poodines kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, viršugalvio abiejų momenų srityse, dešinėje kaktos – smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, abiejuose žastuose, kairės alkūnės, dešinės krūties srityse, juosmens dešinėje pusėje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaktos ir dešinės krūties srityse, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, 12 – danties kampo nuskilimą, ir sukėlė nukentėjusiajai L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos veiksmus kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė savo veiksmų esmę ir prasmę bei norėjo taip veikti, tokia išvada daroma atsižvelgus į smurtinių veiksmų intensyvumą ir trukmę.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis R. L., veikdamas tiesiogine tyčia padarė du baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nei vieno nusikaltimo padaryme nenustatyta, tuo tarpu dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. veikos nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai yra, kad kaltinamasis šią veiką padarė būdamas neblaivus (t. 2, b. l. 37) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ir anksčiau ir po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų įvykių, buvo teistas, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 6-11). Psichiatrinėje ar priklausomybių ligų įskaitoje, neregistruotas (t. 3, b. l. 39). Nors kaltinamasis dar yra gana jauno amžiaus, tačiau įvertinus teistumų istoriją, spręstina, kad jis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, tuo tarpu įvertinus, kad šioje baudžiamojoje byloje jis pripažįstamas kaltu dėl dviejų, analogiško pobūdžio nusikaltimų įvykdymo, vertintina, kad ir kaltinamojo nusikalstamos nuostatos nėra atsitiktinės, o iš anksto ir nuosekliai susiformavusios. Akcentuotina, kad nors kaltinamasis padarė du nusikaltimus, kurie įstatymo požiūriu yra laikytini nesunkiais, tačiau vis tik šių nusikalstamų veikų pavojingumas yra ypač didelis, nes kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į kito žmogaus sveikatą, kas yra vienas iš valstybės itin saugomų gėrių, o smurtinių veiksmų naudojimas prieš kitą asmenį, gali sukelti net ir negrįžtamas pasekmes. Pažymima, kad kaltinamasis abiem atvejais smurtinius veiksmus naudojo prieš tuometinę savo sugyventinę, jos namuose, tai yra vietoje, kur asmuo turėtų jaustis saugiausiais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą didina ir tai, kad kaip jau minėta kaltinamasis smurtavo prieš savo tuometinę sugyventinę, taip jai sukeldamas ir psichologinį baimės jausmą, jau vien dėl smurtinių veiksmų netikėtumo iš gyvenimo partnerio, o be to smurtas buvo naudojamas net ir esant namuose mažamečiam nukentėjusiosios sūnui. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios būtų kilęs koks nors realų pagrindą turėjęs konfliktas, kuris be kita ko irgi negalėtų pereiti į fizinį kontaktą, todėl šiuo metu spręstina, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, net keletą kartų, skirtingu metu, elgėsi išskirtinai ciniškai, nepaisydamas ne tik visuomenėje vyraujančių moralės normų, tačiau ir sumenkindamas kito žmogaus sveikatą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta keletas galimų bausmių rūšių, iš kurių viena – areštas, kuri šiuo atveju labiausiai atlieptų bausmės tikslus ir yra tinkamiausia įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Taigi, už veiką padarytą 2022 m. liepos 14 d. ir numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei galimos bausmės vidurkis, tai yra 40 parų arešto, už veiką padarytą 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina arešto bausmė, jos dydį, be kita ko įvertinus ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatant didesnį nei galimos bausmės vidurkis, tai yra 70 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis skirtinos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iš dalies sudedamos, prie griežtesnės bausmės už BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. rugpjūčio 11 d. veika) pridedama dalis bausmės skirtinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. liepos 14 d veika), tai yra pridedama 20 parų arešto – pusė paskirtos bausmės, ir skirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis šią veiką padarė iki 2023 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė ir šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiškai subendrinamos ir skiriama 90 parų arešto bausmė ir 36 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą galutinę bausmę įskaitytina bausmė atlikta pagal 2023 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo R. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 5.00 val., iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. 14.37 val., vieną laikinajame sulaikyme praleistą dieną, pakeičiant viena arešto para ir ją įskaitant į paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio taikymas yra teismo diskrecija, tačiau ne pareigas, dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas sprendžia tik įvertinęs visas aplinkybes reikšmingas skirtinos bausmės individualizavimui. Įvertinus įstatymo nuostatas, teismas atideda kaltinamajam R. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą penkiems mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokymusi, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant jam pareigas: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Dėl kitų klausimų

Teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 150,58 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios L. S. gydymą (t. 1, b. l. 83-84). Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 150,58 eurų žala atsirado nusikalstamais kaltinamojo R. L. veiksmais, todėl civilinis ieškinys kaip objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, pilnai tenkintinas, nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.

Civilinį ieškinį, dėl turtinės 44,64 Eur žalos atlyginimo ir neturtinės 4000 Eur žalos atlyginimo, šioje baudžiamojoje byloje pareiškė nukentėjusioji (t. 3, b. l. 130-133). Dėl turtinės žalos nukentėjusioji pateiktame ieškinyje nurodė, kad šią žalą sudaro, jos pirkti medikamentai gydymuisi po fizinių sužalojimų, padarytų kaltinamojo veiksmais ir to rezultate be kita ko išsivysčiusios nemigos (viso 35,65 Eur), taip pat sąskaita už pakeistą namų spyną (8,99 Eur), kurią turėjo pasikeisti dėl kaltinamojo skambučių ir grasinimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje

numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, spręstina, kad tiesiogiai ir neginčytinai įrodytą, kad nukentėjusioji, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė 35,65 Eur žalą, dėl medikamentinio gydymo, o ši žala yra pagrįsta byloje pateiktais dokumentais – pirkimo čekiais, tuo tarpu teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiosios buto durų spynos keitimas yra tiesiogiai susijęs su smurtiniais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių įgyvendinimo jis pripažįstamas kaltu šioje baudžiamojoje byloje, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo, tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiama 35,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

Taip pat, kaip jau minėta, byloje, iki įrodymų tyrimo pradžios, nukentėjusioji L. S. pareiškė civilinį ieškinį, neturtinei 4000 eurų žalai priteisimui iš kaltinamojo R. L.. Neturinės žalos atlyginimo ieškinys grindžiamas dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, patirtu gėdos jausmu dėl jai padarytų sužalojimu, liekamaisiais skausmais po smurto, tuo, kad likęs randas antakyje visada primins apie vykusius įvykius. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iš karto po įvykio jautė stiprius dvasinius išgyvenimus, kurie yra išlikę iki šiol, baimę, šiuo metu jaučia stiprius išgyvenimus, dėl jos mažamečio patirto sukrėtimo, nes jis matė šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo įvykius. Po smurto prieš ją panaudojimo, ji konsultavosi su psichologe, socialiniais darbuotojais, kalbėjo su moterų pagalbos linija, tik šios institucijos ir padėjo jai visiškai nepalūžti. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos pagrįstumo bei dydžio, atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusiąją tiesiogine tyčia buvo padaryti du nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, į tai, kad vienu atveju nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, kitu jau buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu bylos duomenimis konstatuota, jog nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, kurį laiką ant kūno buvo matomos žaizdos, ypač veido srityje, tai yra aplinkiniams ypač matomoje vietoje, kas nukentėjusiajai kėlė diskomfortą ir gėdą, kurį laiką nukentėjusioji buvo nedarbinga. Taip pat kaltinamojo nusikalstamas veikimas, sukėlė ir ilgalaikes pasekmes, tokias kaip nemiga, netikrumo jausmas, nukentėjusiajai teko bendrauti su specialistais dėl atsiradusių dvasinių išgyvenimų ir baimių. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad smurtiniai nusikaltimai šeimose ar asmenų santykiuose artimuose šeiminiams, sukelia ypač neigiamus padarinius nukentėjusiajam asmeniui, kadangi prieš juos smurtauja artimiausi žmonės, iš kurių tikimasi didžiausios pagarbos, supratimo ir rūpestingumo, o priešingi smurtautojų veiksmai, neabejotinai sukelia neigiamus dvasinius išgyvenimus, kas neabejotinai konstatuota ir šios baudžiamosios bylos kontekste. Neabejotina, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, išgąstį, netikrumo jausmą, vis tik nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu pareikštas civilinis ieškinys 4000 eurų sumai, teismo vertinimu, padarytų nusikalstamų veikų kontekste, yra per didelis, juo labiau, kaip ir aukščiau aptarta, situacija, kad būtų galimas visiškas neturtinės žalos atlyginimas, objektyviai yra neįmanoma, kadangi neturtinė žala yra vertinamasis dalykas. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 14 d. pažyma Nr. APD-2024-02923 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų suteikimo nukentėjusiajai L. S., už atstovavimą teisminiame bylos nagrinėjime, šias išlaidas sudaro 1024,49 Eur suma. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju nukentėjusiąją atstovavo advokatas K. G., byloje yra pateikti dokumentai pagrindžiantys susidariusias atstovavimo išlaidas, teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, teisinių paslaugų pastovumą, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo R. L..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro 2022 m. rugpjūčio 11 d. garso įrašu saugomas byloje (t. 1, b. l. 106), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos;

kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais saugomas byloje (t. 1, b. l. 116), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos;

kompaktiniai diskai su L. S. pateiktais vaizdo, garso įrašais, saugomi byloje (t. 1, b. l. 120, 122, 134, 148, 154, 178), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. liepos 14 d. veika) ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. rugpjūčio 11 d. veika) ir skirti jam 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies pridedant, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti su 2023 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta 36 MGL bauda, bausmes visiškai sudedant ir skirti galutinę 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę ir 36 MGL (1800 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal 2023 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo R. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 5.00 val., iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. 14.37 val., vieną laikinajame sulaikyme praleistą dieną, pakeičiant viena arešto para ir ją įskaitant į paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 ir 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokymusi, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant jam pareigas: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš R. L. 35,65 (trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt penkis centrus) turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. L. priteisti 150,58 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų ir penkiasdešimt aštuonis centus) Kauno teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimui.

Iš R. L. valstybei priteisti 1024,49 eurų (tūkstantį dvidešimt keturis eurus ir keturiasdešimt devynis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas susidariusias už nukentėjusiosios atstovavimą.

R. L. išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro 2022 m. rugpjūčio 11 d. garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos;

kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos;

kompaktinį diską su L. S. pateiktais vaizdo, garso įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė