- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-29
- Bylos Nr.
- N-502-649-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Varėnos rajono PK 2006-08-16 nutarimu R. T. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 60 mėnesių – už tai, kad jis 2006-08-12 4 val., vairavo automobilį ir, stabdomas policijos pareigūnų, nestojo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 62 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
R. T. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Varėnos rajono PK nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad neteisingai ištirtos ir įvertintos Kelių eismo pažeidimo aplinkybės, todėl jam nepagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda. Jis nurodė, kad 2006-08-12 apie 4 val. ryto jis važiavo Miškininkų g. susitikti su draugu, kuris bevažiuojant paskambino. Bekalbant išgirdo pašalinius balsus ir suprato, kad prie draugo prikibo kažkokie jaunuoliai. Tuomet jis sustabdė automobilį, iš jo išlipo ir nubėgo į pagalbą. Automobilyje liko du kartu važiavę draugai. Grįžus, nerado automobilio, o draugai pasakė, kad automobilį tralu nusivežė policijos pareigūnai. Jokie pareigūnai jo nestabdė, jis sustojo savo iniciatyva ir paliko automobilį. Tuo metu, kai privažiavo policija, jis automobilio nevairavo ir jame nebuvo. ATPK 130 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tai yra tiesioginis objektas – ta teisinė vertybė, kuri pažeidžiama konkrečia veika. Pagal faktines aplinkybes, jis šio objekto nepažeidęs, todėl jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnį. Tuo atveju, jeigu ir būtų pripažinta, kad jis padarė ATPK 130 straipsnyje numatytą pažeidimą, paskirta griežčiausia nuobauda, atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 60 mėnesių, yra neproporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, jo pavojingumui.
Atsiliepimas
Varėnos rajono PK atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi pakeitė Varėnos rajono PK 2006-08-16 nutarimą, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 40 mėnesių.
Teismas nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 62 punktas reikalauja, kad uniformuoto policijos pareigūno stabdomas, transporto priemonės vairuotojas ją sustabdytų. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos pareigūnui leidus. ATPK 130 straipsnyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. K. parodė, kad važiavo kartu su R. T. . Pastarajam kažkas paskambino, ir šis išbėgo. Liudytojas M. B. parodė, kad tuo metu, kai jis skambino R. T. , prie jo prisikabino du vaikinai ir liepė atiduoti telefoną. Tada atbėgo R. T. ir vaikinai nubėgo. Liudytojas A. Ko. teismo posėdžio metu parodė, kad jis stabdė priešais atvažiuojantį automobilį. Tuo tarpu šis, neprivažiavęs apie 50 metrų, staiga sustojo, o vairuotojas pabėgo.
Teismas, vertindamas liudytojo A. K. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, jų nelaikė objektyviais, nes jie skiriasi nuo paaiškinimo, duoto iš karto po to, kai R. T. išbėgo iš automobilio. Argumentas, kad policijos pareigūnas netiksliai užrašė paaiškinimą, teismo vertinimu, objektyviai nepagrįstas. Liudytojas paaiškinime asmeniškai patvirtino, kad jis surašytas teisingai. Liudytojas yra R. T. draugas, todėl jo parodymai teisme įvertinti kaip noras padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas M. B. automobilyje nevažiavo ir aplinkybių dėl pareigūnų stabdymo nežino, todėl jo parodymus teismas įvertino kaip iš esmės nereikšmingus. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad jis yra R. T. draugas, jo parodymus įvertino kaip suinteresuoto asmens, siekiančio padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nustatė, kad liudytojas A. Ko. iki įvykio R. T. nepažinojo, jokių asmeniškumų jo atžvilgiu neturi. Pats R. T. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti šio liudytojo nešališkumu. Teismo vertinimu, šio liudytojo parodymai nuoseklūs, atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, juos netiesiogiai patvirtina ir kitos teismo nustatytos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu R. T. įtikinamai negalėjo paaiškinti priežasčių, kodėl sugrįžęs ir neradęs automobilio, iš karto nesikreipė į policiją, kodėl reikėjo parvežti draugą (M. B. ) į namus, nors nuo sutartos susitikti vietos namai buvo vos už 200 metrų. Tos aplinkybės, kad išbėgdamas iš automobilio pasiėmė raktelius, kad prie automobilio, jo teigimu, sugrįžo tik po pusvalandžio, nors vaikinai, reikalavę atiduoti telefoną, pamatę jį pabėgo, o automobilyje laukė draugai, patvirtina, kad R. T. paaiškinimai yra tik pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis į policiją atvyko rugpjūčio 13 d. ieškoti savo automobilio ir išsiaiškinti, kodėl ji buvo paimta, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad policijos pareigūnai atvyko patys, pasakė jo motinai, jog jis privalo atvykti į nuovadą.
Policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose, liudytojas A. Ko. teisme aiškiai nurodė, kad buvo įjungti mėlyni švyturėliai ir priešais atvažiuojantis automobilis buvo stabdomas šviesą atspindinčia lazdele. Policijos pareigūnams nekilo abejonių, kad vairavęs automobilį vairuotojas pabėgo (šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojas A. K. ). Aplinkybės, kad policijos pareigūnai stabdė automobilį, fiksuotos kartu su R. T. važiavusių draugų paaiškinimuose (b. l. 15-16), rašytuose iš karto po R. T. pabėgimo. Nors liudytojas A. K. teisminio nagrinėjimo metu keitė paaiškinime fiksuotas aplinkybes, šie vėlesni jo parodymai teismo įvertinti kaip mėginimas priderinti juos prie savo draugo R. T. parodymų.
Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad R. T. veika kvalifikuota tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad skiriant R. T. nuobaudą, buvo įvertinta tai, kad jo administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas konstatavo, kad nutarime nenurodyti motyvai dėl administracinės nuobaudos rūšies ir maksimalios nuobaudos parinkimo. Teismas, atsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, įvertinęs R. T. kaip vairuotoją charakterizuojančią medžiagą, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, maksimalus jos terminas nėra adekvatus padarytam pažeidimui.
III.
R. T. apeliaciniu skundu prašo teismo nutartį pakeisti, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į adekvačią ir alternatyvią piniginę baudą. Apeliantas nurodo, kad ATPK 130 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos. Apeliantui neaišku, kuo remiantis parinkta nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismui buvo pateikti duomenys, kad jis, apeliantas, dirba, gali sumokėti baudą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apelianto vertinimu, piniginė bauda visiškai atitiktų ATPK 20 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos prasmę ir jos paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šio pažeidimo padarymą šios straipsnio dalies sankcija alternatyviai numato baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Apeliantas institucijos nutarimu nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kuris pasireiškė tuo, kad jis 2006-08-12 4 val., Varėnos m., vairavo automobilį ir, stabdomas policijos pareigūnų, nestojo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 62 punkto reikalavimus.
Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nesutinka tik su institucijos nutarime ir teismo nutartume parinkta nuobaudos rūšimi, mano, kad jam skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta nuobauda – bauda.
Parenkant vieną iš sankcijoje numatytų dviejų nuobaudų rūšių, atsižvelgiama į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje: padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vertinama, kuri administracinė nuobauda geriau pasieks administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis). Analizuojant administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo galimybę, nustatoma, ar naudojimosi šia teise tvarka pažeista šiurkščiai arba sistemingai (ATPK 27 straipsnis).
Kolegijos vertinimu, institucija ir pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui, ir pagrįstai parinko būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apibūdinančių apelianto elgesį stabdant jo vairuojamą automobilį ir po to, darytina išvada, kad apeliantas suvokė, kad jo vairuojamas automobilis yra teisėtai stabdomas, suvokė išlipimo iš automobilio ir pasišalinimo pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi pažeidimą padarė tyčine kaltės forma. Tai padarytą pažeidimą įgalina vertinti kaip šiurkštų naudojimosi teise vairuoti transporto priemones tvarkos (Kelių eismo taisyklių 62 punkto) pažeidimą.
Kadangi padarytas šiurkštus naudojimosi teise vairuoti transporto priemones tvarkos pažeidimas, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus apelianto asmenybę, kurią apibūdina duomenys, kad jis, turėdamas nedidelį vairavimo stažą, jau yra ne kartą baustas už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, netgi buvo netekęs teisės vairuoti, nesant duomenų, palankiai apibūdinančių apelianto asmenybę, akivaizdu, kad būtent teisės vairuoti atėmimas, o ne bauda, geriau padės pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus. Teisės vairuoti atėmimas, viena vertus, apsaugos visuomenę nuo naujų apelianto daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kita vertus, darys realų poveikį apelianto elgesiui, patiriami suvaržymai jį auklės gerbti bendro gyvenimo taisykles. Kaip matyti, skiriamos baudos reikiamai neveikia apelianto elgesio, be to, yra duomenų, kad baudų apeliantas nesumoka (b. l. 21, 24).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. T. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.