- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 1S-178-245/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- J. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Diana Vorvul,
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties, kuria patvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. C..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. C. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus, 24 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir 181 straipsnio 1 dalį, galutine 16 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2002 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 2 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 28 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2017 m. sausio 4 d., dieną).Komisija 2017 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtino Komisijos 2017 m. sausio 4 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam J. C..Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nepatvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 4 d. nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. C..Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo padaryta išvada nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietos yra nepagrįsta, todėl skundžiama nutartis naikintina. Pažymima, kad teismas sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį J. C. iš pataisos namų, grindė tik formaliais motyvais. Nors J. C. atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitas jį apibūdinančias aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas atsižvelgė į teigiamą J. C. elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.Skunde pažymima, kad J. C. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų asmenų nužudymą, kurie buvo J. C. bendrininko tėvai, dėl savanaudiškų paskatų, nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas ir įvykdytas. J. C. padarė labai sunkų nusikaltimą būdamas pakankamai subrendęs – 25 metų. Tai rodo, jog J. C. negalioja visuomenėje egzistuojančios moralės normos, jis yra ypač pavojingas visuomenei. Nusikaltimo pasekmės – dviejų žmonių mirtis, labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Todėl, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.Skundo autorė atkreipia dėmesį, kad yra neigiamai charakterizuojanti nuteistąjį aplinkybė – per visą bausmės atlikimo laiką J. C. drausmine tvarka baustas 13 kartų, už įvairaus pobūdžio pažeidimus, tame tarpe ir už narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą, necenzūrinių žodžių vartojimą, žargoną pareigūnų atžvilgiu, už psichinio ar fizinio smurto vartojimą prieš kitus nuteistuosius, atsisakymą atlikti nuobaudą, už mobiliojo ryšio telefoną ar SIM kortelę, atsisakymą tikrintis testu dėl apsvaigimo, azartinių žaidimų kortomis žaidimą ir pan. Per šį laikotarpį skatintas 18 kartų. Nors visos nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jų kiekis ir pobūdis itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis nelinkęs laikytis taisyklių.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad J. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (9 balai) yra ženkliai sumažėjusi, skunde tvirtinama, kad atsižvelgiant į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 10 balų, spręstina, kad šis pokytis yra neženklus.Skunde akcentuojama, jog tyčinių nusikaltimų padarymas dažniausiai rodo, kad asmuo sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės, tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, negalima. Visi nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, elgesys viso bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dalis, visuomenės interesai bei bausmės paskirtis, nesuteikia pagrindo šiuo metu, nuteistojo pavojingumą visuomenei laikyti išnykusiu bei manyti, jog jį paleidus lygtinai, būtų įgyvendintas teisingumo principas, todėl šiuo metu dar negalima spręsti, jog nuteistąjį J. C. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. O klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, svarstydama nuteistojo J. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek apylinkės teismas, vertindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl J. C. lygtinio paleidimo buvo atsižvelgta į tai, jog jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdė ir tebevykdo bausmės atlikimo metu nuteistasis socialinės reabilitacijos planą, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat tinkamai įvertinta, kad J. C. atitinka materialiuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka buvo baustas 13 kartų. Šiuo metu visos nuobaudos negalioja. Už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, gerą elgesį, stropų mokymąsi J. C. buvo 18 kartų paskatintas. Nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, vadybininko specialybę. Pataisos namuose šiuo metu mokosi statybininko-apdailininko specialybės. J. C. dalyvavo privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, taip pat socialinių įgūdžių lavinimo programoje, dailės terapijos užsiėmimuose, lankė paskaitas apie sveika mitybą bei savižudybių prevenciją, atliko gerbuvio darbus. Nuteistasis pateikė pažymą, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, nurodė, kad važiuotų gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Reikšminga tai, kad J. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 9 balų pagal OASys metodiką, kuri lyginant su prieš tai atliktu rizikos vertinimu sumažėjo (buvo nustatyti 10 balų). Be to, po paskutinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, J. C. buvo vieną kartą paskatintas, o neigiamo elgesio požymių per šį laikotarpį nenustatyta, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat tikėtina, kad nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – sunkaus smurtinio nusikaltimo įvykdymas jauname amžiuje, neturės lemiamos įtakos, nes svarbesnė yra jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tokie kaip socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas; geri nuteistojo socialiniai įgūdžiai; gebėjimas planuoti, siekti užsibrėžtų tikslų; gebėjimas atpažinti iškilusių problemų šaltinį bei pasirinkti tinkamas problemų sprendimų strategijas. Aukščiau išvardinto aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus: jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir nuteistasis daro akivaizdžią pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.Taigi apygardos teismas sutinka su Komisijos padarytomis išvadomis taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tai pagrįstai nustatyta ir apylinkės teismo nutartyje.Dėl išdėstytų aplinkybių naikinti skundžiamos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties ir priimti naują sprendimą – nepatvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 4 d. nutarimo, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.