Vilniaus apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Vilmos Vidugirienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje L. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio (1 250 Lt) bauda;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 12 MGL dydžio (1 560 Lt) bauda;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda;

5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – dešimties metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – trisdešimties parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė dešimties metų dviejų mėnesių ir šešiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. vasario 22 d. susitikimų, vykusių Vilniuje, metu veikdamas savo interesais ir siekdamas, kad D. Z., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, už neteisėtą atlygį pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka paveiktų ir papirktų – tiesiogiai pasiūlytų, pažadėtų, susitartų duoti ir duotų didesnės negu 250 MGL vertės kyšį asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, būdamas bylai nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos pirmininku ir pranešėju neteisėtai veiktų nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą, tenkinant jo, L. P., apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) nuosprendžio, kuriuo jam, L. P., buvo paskirta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam, L. P., paskiriant švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę, D. Z. tiesiogiai pasiūlė, susitarė duoti ir įgyvendindamas susitarimą ne vėliau, kaip iki 2017 m. vasario 22 d., D. Z. advokato kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė D. Z. didesnės negu 250 MGL vertės – 20 000 Eur grynųjų pinigų, kyšį, skirtą atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą ir kyšio teisėjui – asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, davimui.

Įtariamasis L. P. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (4 t., b. l. 33-36) parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo paskirta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dėl teismo sprendimo apskundimo kreipėsi į advokatą D. Z.. Kai buvo surašytas apeliacinis skundas, D. Z. paskambino jam ir pakvietė atvykti į savo kontorą, esančią (duomenys neskelbtini). Susitikus prie kontoros, D. Z. pakvietė jį į šalia esančio viešbučio „Congress“ kavinę, kur užsiminė, kad pasidomės, ar yra galimybė papirkti jo bylą nagrinėjančius teisėjus, kad jam nebūtų skirta laisvės atėmimo bausmė. Sutiko, kad D. Z. dėl to pasidomėtų, paklausė, kokio dydžio kyšį turėtų duoti D. Z.. D. Z. atsakė, kad nežino, nes pirmiausia reikia pasidomėti, ar apskritai galima ką nors padaryti. Kažkuriuo metu D. Z. paskambino jam ir paprašė atvykti į Vilniaus apygardos teismą, esantį Vilniuje, Gedmino prospekte, pasišnekėti apie jo bylą. Susitikus D. Z. pasakė, kad yra galimybė papirkti teisėją, kuris nagrinėja jo bylą. Paklausė D. Z., kiek pinigų jis turėtų perduoti, kuriuos, kaip suprato, D. Z. panaudotų, paperkant teisėją. D. Z. įvardijo 20 000 Eur. Sutiko ir pasakė, kad artimiausiu metu D. Z. perduos 20 000 Eur. Turėjo santaupų ir, galimai, dar pasiskolino iš savo uošvio A. P.. Po kurio laiko nuvyko pas D. Z. į kontorą ir perdavė jam 20 000 Eur grynųjų pinigų. Pinigus buvo sudėjęs į du vokus, pinigai buvo įvairiomis kupiūromis. D. Z. paprašė pinigus įdėti į stalo stalčių. Minėtus du vokus įdėjo į stalo stalčių. D. Z. uždarė stalčių, pakvietė jį nueiti į šalia esantį kabinetą, paspaudė ranką ir pasakė „gausi du metus lygtinai“. Vėliau (duomenys neskelbtini) sprendimu jam paskirta bausmė buvo pakeista į dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Dėl savo elgesio gailisi.

D. Z. apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (3 t., b. l. 20-33) parodė, kad gynė L. P. byloje, kurioje jam (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo paskirta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažinojo L. P. apeliacinį skundą nagrinėjusios (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos priminką ir pranešėją K. J., todėl pasiūlė L. P. perduoti K. J. kyšį, kad sušvelnintų jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. L. P. sutiko ir jie susitarė K. J. perduoti 15 000 Eur už sprendimo priėmimą, o jam už tarpininkavimą – 5 000 Eur. Po pinigų perdavimo, (duomenys neskelbtini) susitiko su K. J. ir pasiūlė jam 15 000 Eur už L. P. apeliacinio skundo tenkinimą bei bausmės sušvelninimą. K. J. sutikus, perdavė jam 15 000 Eur kyšį (duomenys neskelbtini). Po pinigų perdavimo, 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu L. P. paskirta bausmė buvo pakeista į dvejų metų laisvės apribojimo bausmę.

D. Z. apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., b. l. 76-81) parodė, kad gynė L. P. byloje, kurioje jam (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo paskirta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pateikė apeliacinį skundą. Pasiūlė L. P. bylą nagrinėjusios (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui K. J. duoti 15 000 Eur kyšį, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Pasakė, kad jam už tarpininkavimą duotų 5 000 Eur. Kai L. P. perdavė jam 20 000 Eur, (duomenys neskelbtini) pasiūlė K. J. 15 000 Eur kyšį už tai, kad L. P. būtų paskirta švelnesnė bausmė. K. J. sutiko, todėl perdavė jam 15 000 Eur kyšį. Po to, K. J. vadovaujamos teisėjų kolegijos nuosprendžiu L. P. paskirta bausmė buvo pakeista į dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2020 m. kovo 13 d. nutarimu (3 t., b. l. 113–153), patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi (3 t., b. l. 155–195), ikiteisminis tyrimas įtariamojo D. Z. atžvilgiu nutrauktas, jam BK 39¹ straipsnyje nurodytomis sąlygomis padėjus atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas.

D. Z. apklausiamas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (3 t., b. l. 208-211) parodė, kad papildo, jog pinigus L. P. perdavė jam jo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) advokato kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kokiomis kupiūromis jam buvo perduoti pinigai, greičiausiai, stambiomis, po 100-200 Eur. Neprisimena, kaip pinigai buvo įpakuoti, greičiausiai, voke. Kyšio davimu buvo siekiama pakeisti pirmosios instancijos nuosprendį ir sumažinti laisvės atėmimo bausmės terminą. Kaip minėjo, sau pasiliko 5 000 Eur, o 15 000 Eur perdavė K. J. (duomenys neskelbtini). L. P. nežinojo, kiek pinigų jis pasiliko sau, o kiek perdavė teisėjui K. J.. Taip pat K. J. nežinojo, kiek pinigų jis gavo iš L. P. ir kiek pasiliko sau.

Įtariamasis K. J. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (2 t., b. l. 157-160) parodė, kad galimų pokalbių su D. Z. metu pastarasis jam nieko nežadėjo, iš jo nieko nereikalavo, pinigų sumų jam neminėjo ir jokio kyšio iš D. Z. negavo. Jo nagrinėtoje byloje dėl L. P. sprendimą priėmė teisėjų kolegija, kurios teisėjai atskirosios nuomonės dėl priimto sprendimo nepareiškė. Teisėjų kolegija nurodė sprendimo motyvus. D. Z. jį apkalba, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl pykčio bei keršto, nes dirbdamas teisėju netenkino jo neteisėtų norų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2022 m. sausio 21 d. nutarimu (1 t., b. l. 14–16) ikiteisminis tyrimas įtariamojo K. J. atžvilgiu nutrauktas jam mirus.

Liudytoja V. D. (R.) apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (2 t., b. l. 122-124) parodė, kad nagrinėjant bylą pagal nuteistojo L. P. ir kitų apeliacinius skundus nepastebėjo nieko neįprasto. Niekas nesikreipė į ją prašydamas L. P. skirti švelnesnę bausmę.

Įtariamasis V. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (2 t., b. l. 130–131) pasinaudojo teise tylėti.

Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), teismo procesinių dokumentų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 1–82) matyti, kad 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi teisėjų kolegijos nariais buvo paskirti teisėjai: K. J. (pirmininkas ir pranešėjas), V. K. ir V. R.. Pirmi posėdžiai vyko 2017 m., vasario 23 ir gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuteistojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei ją padariusius asmenis, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pakeista dvejų metų laisvės apribojimo bausme.

Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (2 t., b. l. 117-120) matyti, kad 2019 m. sausio 21 d. pokalbio tarp D. Z. ir A. K. metu D. Z. paaiškino, kad: „Ten buvo prie (neaiškiai). Kažkada aš tavęs prašiau, kad ten priimtų, bet nepriėmė, kažkas atmetė. Dabar jau prasimušėm šiaip ne taip <...> Narkotikai. Yra K. ir tas P. yra. <...> Tai tas P., ten ir prokuratūra (neaiškiai) gavo skundą. <...> (neaiškiai) buvo gavęs vienuolika su puse... Bet ten numetė <...> iki laisvės apribojimo, nes jis mentų žmogus.“ A. K. pasakius, kad viskas aišku, D. Z. paaiškino, kad vienam iš nuteistųjų, bendradarbiavusiam su policija skyrė vienuolikos su puse metų bausmę, o „<...> Nu, tas atvažiavo, sako man <...> Papjaus <...> Tai davė apeliacinis ir tam, žinai, tą patį.“ Susitarus dėl vėlesnių susitikimų, D. Z. paaiškino: „Nu, kavenski. Čionai nagrinėjo apeliaciniam K..“

BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo L. P. kaltė siekiant, jog D. Z. pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teisėjui K. J. paveiktų jį papirkdamas, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, nulemiant jo apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sprendimą jam, L. P., paskirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, D. Z. tiesiogiai pačiam pasiūlius, susitarus duoti ir davus didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 20 000 Eur grynųjų pinigų, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje esančius įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis L. P. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad, D. Z. pasakius apie galimybę papirkti jo apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos teisėją, siekdamas, jog D. Z. papirktų teisėją tam, kad jam paskirta bausmė būtų sušvelninta, paklausė D. Z., kiek turėtų duoti pinigų, o D. Z. atsakius, sutiko ir po kurio laiko perdavė jam 20 000 Eur grynųjų pinigų. Be kaltinamojo L. P. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia D. Z., apklausto įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis vienodai nurodė su L. P. susitaręs ir iš jo paėmęs 20 000 Eur grynųjų pinigų tam, jog papirkti pažįstamą L. P. apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos teisėją K. J. tam, kad L. P. paskirta bausmė būtų sušvelninta ir sau už tarpininkavimą. Tai atitinka teismo procesinių dokumentų apžiūros duomenis, rodančius, kad teisėjas K. J. buvo L. P. apeliacinį skundą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, ir jog L. P. paskirta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista dvejų metų laisvės apribojimo bausme. Paminėtina ir tai, kad kyšio – 20 000 Eur grynųjų pinigų, vertė viršija 250 MGL dydį (9 415 Eur).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 3 dalį. Iš L. P. pareikšto kaltinimo šalintinos perteklinės aplinkybės.

L. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė (4 t., b. l. 37–40, 41–42), kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, prašė nustatyti mažesnį jam skirtinos baudos dydį ir vienerių ar dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, nes jo turtinė padėtis yra sunki, kadangi šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, beveik negauna pajamų, rūpinasi šešių nepilnamečių vaikų išlaikymu.

Teismas, skirdamas bausmę L. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1–3 dalimis. L. P. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai, kurio pavojingumo laipsnis pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį bei pasireiškimą visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl žemų asmeninių paskatų, siekdamas išvengti jam paskirtos griežtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nusikaltimu žala nepadaryta. L. P. vedęs, turintis šešis nepilnamečius vaikus, profesinio išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 53–56), teistas šešis kartus už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (4 t., b. l. 46–52). Teistumai ir baustumai administracine tvarka L. P. asmenybę apibūdina neigiamai, leidžia spręsti apie jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. L. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. P. už nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Nors L. P. prašė nustatyti mažesnį jam skirtinos baudos dydį, negu siūlo prokuroras, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir neigiamą L. P. asmenybės apibūdinimą, nemato tam pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimo padarymo laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. vasario 22 d.) galiojusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija (2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 897 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis sudarė 37,66 Eur.

L. P. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į L. P. prašymą, tai, kad jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir turi prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, taip pat į jam skirtinos baudos dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, L. P. nustatytinas dvylikos mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, du kompaktiniai diskai su priedu prie veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo ir įtariamojo L. P. apklausos vaizdo įrašu teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 399 MGL dydžio (15 026,34 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 266 MGL dydžio (10 017,56 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, L. P. nustatyti dvylikos mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, du kompaktinius diskus su priedu prie veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo ir įtariamojo L. P. apklausos vaizdo įrašu teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Paskirta bauda per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank" AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, nurodant įmokos kodą 6801.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.