Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-11-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-179-282/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
AN2-179-282/2021
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00092-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Žindulienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komiariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-179-282/2021Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00092-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucijos) 2021 m. birželio 15 d. nutarimu 190 Eur bauda nubaustas už tai, kad jis 2021 m. birželio 4 d. 20.30 val., gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos per garso kolonėles, tuo trikdė, kaimynystėje gyvenančių asmenų ramybę, poilsį, vakaro metu ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. XII-2341 2 straipsnio 28 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu V. L. pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašydamas panaikinti Institucijos 2021 m. birželio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir V. L. skundas netenkintas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. L. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį bei Institucijos 2021 m. birželio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas labai formaliai pažiūrėjo ir vertino byloje esančius įrodymus, nevertino byloje esančių įrodymų visumos.

Žemesnės instancijos teismas

Neneigia, kad jis 2021 m. birželio 4 d. apie 20:30 val. klausėsi muzikos, bet ją leido leistinu garsu, todėl jo leidžiamos muzikos kaimynas, gyvenantis mūriniame name, tikrai negalėjo girdėti, ramybės tikrai nedrumstė. Pastebi, kad dėl muzikos skundžiasi tik vienas kaimynas ir tas kaimynas jį skundžia ne tik dėl leidžiamos muzikos. Teigia, kad jis pareigūnų prašė įsitikinti, ar jo leidžiamos muzikos garsas viršija leistiną garsą, bet pareigūnai to nedarė. Nurodo, kad policijos pareigūnai jam jokio dokumento (protokolo) neįteikė, jis tik pasirašė ant kvito, kad pūtė į alkotesterį. Jokių dokumentų jis iš policijos pareigūnų negavo. Ant administracinio teisės pažeidimo protokolo esantis parašas nėra jo. Tik vėliau jam elektroniniu paštu buvo atsiųstas nutarimas dėl jo nubaudimo, o protokolas taip ir nebuvo atsiųstas.

Teigia, kad teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi vaizdo įrašais, kuriuos pateikė policijos pareigūnai. Pastebi, kad vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, jog atvykus prie vartų policijos pareigūnai būtų girdėję iš jo vasarnamio sklindančią muziką. Vaizdo įrašas prasideda tik tuomet kai pareigūnai jau yra kieme netoli įėjimo į namelį. Be to, iš įrašo matyti, kad jis pareigūnus pasitiko tarpduryje, tai tik patvirtina jo žodžius, kad jis pamatęs atvažiavusius pareigūnus, išėjo jų pasitikti ir tuomet atidarė duris. Nesutinka su teismo išvada, kad, jeigu jis (apeliantas) muzikos klausėsi leistinu garsu ir kaimynai jo leidžiamos muzikos negalėjo girdėti, policijos pareigūnai nebūtų gavę pranešimo apie garsiai sklindančią muziką, kadangi nei vienas kaimynas, taip pat ir pranešėjas, nebūtų galėję įtarti, kad jis klausosi muzikos. Teigia, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad būtent kaimynas A. K., kuris pranešė apie neva garsiai leidžiamą muziką, tai daro nuolat (pvz., gegužės mėnesį tas kaimynas rašė policijai net septynis pareiškimus, o birželį jau antras ar trečias buvo jo pareiškimas). Nurodo, kad aplink gyvena daug kaimynų ir nė vienam iš jų ramybė nebuvo sutrikdyta dėl jo leidžiamos muzikos. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų parodymus: liudytoja M. S. teisme nurodė, kad jo leidžiama muzika jos namuose niekada nesigirdi, kai vaikšto kieme, kartais girdi, kad jis klausosi muzikos, bet ramybės tikrai netrukdo, nes muzika iš jo kiemo sklinda ne per garsiai. Pastebi, kad policijos pareigūnų, jog jie rado sodybą atsekę pagal triukšmo garsą, tačiau policijos pareigūnai šių savo veiksmų nefiksavo vaizdo įrašu ir fiksuoti pradėjo tik tuomet kai beveik priėjo prie namelio durų, kur tarpduryje jų laukė jis (apeliantas). Taip pat nurodo, kad liudytoja V. J. teisme teigė, kad ji per programėlę telefone ir su įjungtu garsu pažiūrėjusi kamerą, ji matė jį betonuojantį takelį, muzikos lauke negirdėjo; liudytojas T. S. teisme teigė, kad jo (apelianto) leidžiama muzika ramybės netrikdo. Pastebi, kad prie bylos T. S. paaiškinimo policijos pareigūnai nepridėjo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad esminis ir vienas iš pagrindinių nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, sudėties objektyviosios pusės požymių yra ne kas kita, o triukšmas, kuris trukdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tai ne bet koks triukšmas, tuo pačiu ir muzikos garsai, o muzikos garsai tam tikro lygio. Šis lygis, kuris gali trikdyti asmenų (ne asmens, tarp kitko, o asmenų, t. y. daugiau negu vieno) ramybę, nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 28 punktų reikalavimais ir, kas susiję su triukšmu vakare (nuo 19 val. iki 22 val.), turi atitikti „vidutinio ilgalaikio A svertiniam garso lygiui“. Šitą įstatymo reikalavimą teismas ignoravo ir nenurodė visiškai jokių įrodymų, kurie bylotų apie tai, kad triukšmo (muzikos garso) lygis prieš atvykstant policijos pareigūnams buvo tokio lygio, kuris viršijo vidutinį ilgalaikio A svertinio garso lygį. Todėl apeliantas laiko, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, kai vertinami visi įrodymai, o ne pavieniai įrodymai byloje. Kaip pagrindinį įrodymą teismas nurodė liudytojo A. K. parodymus, kuriam neva muzikos garsai trikdė ramybę. Bet teismas, visiškai neatsižvelgė į tai, jog liudytojas A. K. yra įtemtuose asmeniniuose santykiuose su juo (apeliantu), nuolat su juo konfliktuoja, todėl pastoviai kerštauja jam be pakankamo pagrindo. Dėl to mano, kad vien tik liudytojo A. K. parodymais ir policijos darbuotojų parodymais remti teismo išvadą, kad jo veikoje yra ANK 488 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis, negalima. Mano, kad turėjo būti išgauti papildomi įrodymai tam, kad susidarytų kategoriškas įsitikinimas, jog jo leidžiamos muzikos garso lygis galėjo trikdyti asmenų ramybę (pvz., garso lygio matavimo duomenys (Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 4, 6 punktai)).

Apeliantas skunde nurodo, kad policijos darbuotojai gali patvirtinti tiktai muzikos buvimo faktą, o ar trikdė leidžiama muzika žmonių ramybę, poilsį ir darbą, policijos darbuotojai patvirtinti negali, nes jie nėra tie asmenys, kurie įrašyti į ANK 488 straipsnio dispoziciją. Be to, policijos darbuotojai yra suinteresuoti bylos baigtimi: jie pažeidimą fiksuoja, baudžia ir liudija teisme, t. y. tos funkcijos prieštarauja viena kitai, nes „niekas negali būti teisėjas savo byloje“. Todėl policijos darbuotojų parodymai turi būti vertintini kritiškai. Kadangi byloje įrodymų nepakanka, todėl policijos darbuotojai, atvykę į įvykio vietą, turėjo nustatyti ir apskaičiuoti jo leidžiamos muzikos garso lygį pagal minėtą Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 4, 6, 28 punktus, bet policijos pareigūnai, kaip ir teismas, ignoravo šio įstatymo reikalavimus. Teigia, kad byloje objektyviais duomenimis nenustačius konkretaus įvykio metu buvusio triukšmo lygio dėl sklindančios muzikos, kuris viršija higienos normoje nurodytus rodiklius, nebuvo galima daryti išvadą, jog buvo pažeistas taisyklėse numatytas draudimas. Dėl to mano, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą Institucija prašo teismo nutartį palikti nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad V. L. apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas V. L. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas V. L. nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, netenkino V. L. skundo, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantas V. L., nors neneigia, kad tiriamo įvykio metu klausėsi muzikos, tačiau teigia, kad muziką leido leistinu garsu, todėl ramybės nedrumstė, ir dėl to jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje. Taigi, skunde apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Skundžiamu Institucijos nutarimu V. L. nubaustas už ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, t. y. už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pagal teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad tiriamo įvykio metu 20.30 val. V. L. klausėsi muzikos ir toks muzikos klausymasis trikdė pareiškėjo A. K. ramybę, todėl dėl triukšmo jis pranešė policijai. Aplinkybę, kad V. L. įvykio metu garsiai klausėsi muzikos, atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams bei apylinkės teisme pripažino ir pats apeliantas, nors skunde apylinkės teismui teigė, kad tą vakarą muzikos iš viso nesiklausė. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir policijos pareigūno M. K. parodymai teisme bei jo nurodytos aplinkybės tarnybiniame pranešime, pareiškėjo A. K. pareiškime nurodytos aplinkybės bei jo parodymai teisme.

V. L. skunduose bei pirmosios instancijos teisme teigė, kad leidžiamos muzikos garsas nebuvo didelis, kad kaimynas jo leidžiamos muzikos negirdėjo, nes jo vasarnamio durys buvo uždarytos. Tokie V. L. aiškinimai yra nepagrįsti.

Nors teisme kaip liudytoja apklausta V. L. draugės dukra V. J. parodė, kad ji apie 19.00-20 val. per programėlę patikrino, ką V. L. veikia ­– jis betonavo takelį, ji muzikos negirdėjo, tačiau tokie liudytojos parodymai nei patvirtina, nei paneigia V. L. parodymų, nes pagal V. J. parodymus, ji V. L. stebėjo 19-20 val., o tiriamas įvykis buvo fiksuotas 20.30 val.

Teisme kaip liudytojai apklausti apelianto kaimynai M. S. ir T. S. parodė, kad girdėdavo V. L. leidžiamą muziką ir kad ta leidžiama muzika jiems netrukdė. Pastebėtina, kad liudytoja M. S. nurodė, kad ji nuo V. L. sodybos gyvena toliau nei A. K., o liudytojas M. S. parodė, kad anksčiau buvo, jog V. L. leidžiama muzika trikdytų ir jį, bet jis nėra kvietęs policijos pareigūnų dėl triukšmo. Tai, kad liudytojai M. S. ir T. S. nesiskundė dėl V. L. leidžiamos muzikos garso, nereiškia, kad tiriamo įvykio metu V. L. muzikos klausėsi negarsiai. Be to, sprendžiant, ar muzika leidžiama garsiai ir ar ji netrikdo ramybės, yra subjektyvus kiekvieno asmens vertinimas. Šiuo atveju liudytojai M. S. ir T. S. buvo pakantesni dėl V. L. veiksmų vakaro metu klausantis muzikos, priešingai nei pareiškėjas A. K..

Pareiškime bei teisme A. K. nurodė, kad V. L. leidžiama muzika sklido garsiai, kad muzika buvo paleista iš namelio, kurio durys praviros. A. K. nurodė, kad jis vakare nori pailsėti, o V. L. po 19 val., kai turi būti ramybės metas, leidžiama muzika jam trukdė, todėl jis, pasipiktinęs tokiais kaimyno V. L. veiksmais, dėl keliamo triukšmo pranešė policijai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. ir apeliantas yra priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu (A. K. ne kartą skundėsi V. L. veiksmais (gegužės mėn. septynis kartus, birželio mėn. – 3 ar 4 kartus), tačiau netikėti A. K. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jis vienodai nurodė įvykio aplinkybes. Be to, A. K. nurodytas aplinkybes patvirtina į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys bei šio policijos pareigūno parodymai teisme. M. K. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, išlipus iš tarnybinio automobilio girdėjosi grojama muzika, kad įėjus į V. L. sodybą matė, kad namelio durys buvo atidarytos, iš namelio sklido muzika, kad artėjant link namelio muzika grojo vis garsiau. Taip pat M. K. parodė, kad jam su kolega būnant įvykio vietoje nekilo abejonių, kad yra pažeista viešoji rimtis. Netikėti liudytojo M. K. parodymais teismas taip pat neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis liudytojas nesutaria su V. L., yra suinteresuotas apkalbėti apeliantą. Be to, liudytojo M. K. parodymus patvirtina byloje esantys policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad V. L. muzikos klausėsi gana garsiai, nes dėl muzikos garso policijos pareigūnai negalėjo susikalbėti su apeliantu, todėl pareikalavo muziką pritildyti arba išjungti, ką V. L. ir padarė – pritildė leidžiamos muzikos garsą.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad įvykio metu V. L. muzikos klausėsi garsiai, taip vakaro metu trikdė kitų asmenų (pareiškėjo A. K.) ramybę ir poilsį.

Nors šio įvykio metu leidžiamos muzikos garsas decibelais nebuvo išmatuotas, tačiau tai nėra pagrindas V. L. atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukti, nes pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Dėl to vien ta aplinkybė, kad nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-606/2021). Šiuo atveju V. L. kaltę garsiai klausantis muzikos patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Be to, iš byloje esančios pažymos apie V. L. baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus net 3 kartus baustas už analogiškus nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. sistemingai daro analogiškus nusižengimus, daroma išvada, kad jis išvadų iš šių baustumų nepadarė, nes vėl vakaro metu garsiai klausėsi muzikos, dėl ko A. K. kreipėsi dėl triukšmavimo į policiją. Tai rodo, kad apeliantas, žinodamas, kad yra ne kartą baustas už triukšmavimą, kad garsiai leidžiama muzika trikdo jo kaimyno A. K. ramybę, jis tyčia vakare garsiai klausėsi muzikos.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai ir argumentuotai įvertino surinktus ir šioje nutartyje aptartus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad V. L. padarė ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl pagrįstai netenkino apelianto skundo ir administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu nenutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad V. L. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda yra per didelė, mažinti šią nuobaudą nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniu skundu V. L. neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracine tvarka nubausto V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Žindulienė