Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-401-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
2A-401-227/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
UAB „Kaunuva“, I. K., UAB „Ūkininko rojus“, Z.Ramoškienės
Trečiasis asmuo
V. J., Smėlynės
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-401-227/2012

Arvydas Jasonas Teism. proc. Nr. 2-08-3-03885-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 45.5; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Kaunuva“, I. K., UAB „Ūkininko rojus“, Z.Ramoškienės firmos „Vidrilė“, trečiojo asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-90-837/2012 pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams UAB „Kaunuva“, I. K., UAB „Ūkininko rojus“, Z.Ramoškienės firmai „Vidrilė“, tretiesiems asmenims Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai, V. J., išvadą teikiančioms institucijoms Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, dėl apmokėjimo už šilumos energiją.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pareiškė ieškinius atsakovams, kuriais prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kaunuva“ 5452,62 Lt skolą ir palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo UAB „Ūkininko rojus“ - 5581,93 Lt skolą ir palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės I. K. - 2656,03 Lt skolą ir palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo Z.Ramoškienės firmos „Vidrilė“ - 2492,85 Lt skolą ir palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Kaunuva“, Z.Ramoškienės firma „Vidrilė“, I. K. yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai, o UAB „Ūkininko rojus“ – V. J. priklausančių, tame pačiame pastate esančių patalpų nuomininkas. Ieškovas pastatui, kuriame yra atsakovų patalpos, tiekia šilumos energiją. Su atsakovais buvo sudarytos atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją sutartys. Šalių santykius reglamentuoja LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Mokesčiai už šilumos energiją buvo priskaičiuoti vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovų atsikirtimai, kad jiems priklausančios patalpos nėra prijungtos prie centralizuotos šilumos sistemos neatitinka tikrovės, ir nėra pagrindas nemokėti susidariusios skolos. Atsakovams buvo nurodyta atstatyti projektinius šildymo prietaisus, nuspręsta 2009/2010 šildymo sezono laikotarpiui nepriskirti suvartoto šilumos kiekio. Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. 03-19 patvirtino šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, pagal kurį šilumos kiekis pastato ar jo dalies šildymui turi būti apskaičiuojamas iš įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį cirkuliacijai ir gautas kiekis išdalijamas pagal plotą (tūrį) visiems vartotojams - gyventojams ir negyvenamųjų patalpų savininkams. Ieškovas 2010-11-23 raštu Nr. 217-4800-2255 informavo atsakovus, kad jų patalpų šildymui sunaudotą šilumos kiekį priskirs laikant, kad šildomas visas šių patalpų plotas/tūris.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Kaunuva“ 4663,03 Lt skolą ir palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 164 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, 43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybei, priteisė iš UAB „Ūkininko rojus“ 5206,68 Lt skolą ir palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 167 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybei, priteisė iš I. K. 2265,15 Lt skolą ir palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybei, priteisė iš Z.Ramoškienės firmos „Vidrilė“ 2367,77 Lt skolą ir palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų - valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovams tiekia šilumos energiją. Iš pateiktų sutarčių ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovų pasirinktas ir įteisintas šildymo būdas yra centrinis šildymas (T 1, b.l. 36-38, 32-33; T 2, b.l. 6-7, 27-28; T 3, b.l. 116-117, 28; T 4, b.l. 5-6, 29, 30) negyvenamose patalpose, esančiose Smėlynės g. 49, Panevėžyje. 2004-10-26 aktu Nr. 217 užfiksuota, kad atsakovų patalpose yra neizoliuoti bendros šildymo sistemos stovai (T 4, b.l. 31). Ieškovas atsakovams 2009-10-12 išsiuntė pasirašyti naujas sutartis dėl šilumos paskirstymo (T 1, b.l. 33; T 2, b.l. 33; T 3, b.l. 31), tačiau atsakovai jų nepasirašė. Ieškovas 2010-11-23 raštu Nr. 217-4800-2255 informavo atsakovus, kad jų patalpų šildymui sunaudotą šilumos kiekį priskirs laikydamas, kad šildomas visas šių patalpų plotas/tūris (T 1, b.l. 45). 2011-01-06 raštu Nr. 217-4800-24 ieškovas paragino atsakovus gera valia apmokėti pateiktas sąskaitas (T 1, b.l. 48). Kadangi energijos pirkimo - pardavimo sutartis atlygintinė, todėl atsakovai turėjo sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d, 6.383 str. 1 d.), tačiau savo prievolės tinkamai nevykdė, už patalpų šildymą paskirstant pagal plotą laikotarpyje nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01 ieškovo suteiktas paslaugas nesumokėjo ieškovui: UAB „Kaunuva“ 5481,71 Lt, I. K. – 2629,20 Lt, UAB „Ūkininko rojus“ – 4102,07 Lt, Z.Ramoškienės firma „Vidrilė“ – 2427,94 Lt (T 5 b.l. 133). Atsakovai po bylos iškėlimo teisme dalį skolos padengė, t.y. UAB „Kaunuva“ sumokėjo 789,59 Lt, I. K. – 390,88 Lt, UAB „Ūkininko rojus“ – 375,25 Lt ir Z.Ramoškienės firma „Vidrilė“ – 125,08 Lt (b.l. 134-137). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-02-20, 2005-10-13 ir 2011-06-14 išrašuose nurodytas atsakovų pasirinktas ir įteisintas šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (T 3, b.l. 180-181), išrašai nenuginčyti. Atsižvelgė į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovo paskaičiavimai pagal šilumos paskirstymo metodą laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01 matematiškai (aritmetiškai) buvo atlikti teisingai ir atitinka šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nuostatas. AB „Panevėžio energija“ taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 labiausiai atitinka daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą (T 5; b.l. 4). Esant nurodytoms aplinkybėms laikė, kad atsakovai privalėjo sumokėti už paslaugas ieškovui, tačiau už patalpų šildymą paskirstant pagal plotą laikotarpyje nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01 ieškovo suteiktas paslaugas nesumokėjo, todėl ieškinys dėl atsakovų skolos ieškovui yra įrodytas. Ieškinį tenkino dalinai dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas iš I. K. ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos iš UAB „Kaunuva“, UAB „Ūkininko rojus“ ir Z.Ramoškienės firmos „Vidrilė“ už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37str., 6.210 str.). Iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, advokato pagalbos išlaidas ieškovui ir išlaidas susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - valstybei (CPK 80, 88, 92, 93, 98 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai, tretysis asmuo V. J., prisidėjusi prie skundo, prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį visiškai atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą priėmė pažeidęs ir netinkamai taikęs procesines ir materialines teisės normas. Nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog atsakovų pasirinktas ir įteisintas šildymo būdas yra centrinis šildymas negyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Atsakovų naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), šildymo prietaisai yra atjungti nuo AB „Panevėžio energija“ centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Atsakovams tapus (duomenys neskelbtini) pastate esančių patalpų savininkais, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, kas patvirtina, jog ieškovas pripažino, kad patalpose nėra šildymo prietaisų, prijungtų prie centralizuotų šildymo tinklų. Atsakovams nežinoma, kada šildymo prietaisai buvo atjungti, nes jie įsigijo patalpas, kai tai buvo atlikta. 1992-1998 metais, kada buvo atjunti prietaisai, šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojantys teisės aktai nenustatė atsijungimo tvarkos, šilumos vartojimas ar nevartojimas buvo grindžiamas sutartimi, tuo tarpu šalys sutarčių nesudarė. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiekėjas turi teisę į neteisėtu atjungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-l55/2005). Atjungus atsakovų patalpose šilumos prietaisus, jose liko neizoliuoti, skleidžiantys šilumą stovai, kurie skirti šilumnešiui paduoti į kitus pastato aukštus. Kad nebūtų daroma žala likusiems vartotojams, 2004-10-26 aktu Nr.217 buvo nustatyti faktiškai likę stovai, paskaičiuota stovų skleidžiamos šilumos galia. Šalys pasirašė individualias šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su nurodytu kiekybiniu šilumos rodikliu (tik už stovus), o ieškovas nuo 2004 metų iki 2010/2011 metų šildymo sezono skaičiavo atsakovams mokėtinas sumas pagal šias sutartis. Kadangi pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, visiškai atsijungti, nepaliekant stovų, nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų atsakovams nėra techninių galimybių, be to atsakovai naudoja karštą vandenį ir yra sudarę sutartis su ieškovu, greičiausiai dėl to viešajame registre informacija apie centralizuotą šildymo sistemą nebuvo pakeista. Mano, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kad ginčo patalpose yra ne centralizuota šildymo sistema, bet likę tik stovai (ką pripažįsta ir ieškovas), neaptarė ir nevertino, tuo pažeidė CPK 185 str. 1 d. nustatytą pareigą. Atsakovai su pareikštu ieškiniu dalyje, kurioje ieškovas reikalavo apmokėti už šilumos energijos tiekimą dėl patalpose esančių stovų, sutiko ir šią dalį geranoriškai sumokėjo. Pagal CK 6.388 str. 1 d. abonentas privalo apmokėti tik už faktiškai suvartojamą energijos kiekį, todėl nesant patalpose šildymo prietaisų reikalavimas apmokėti už šilumos energijos suvartojimą pagal patalpų plotą, laikant, kad yra šildomas visas plotas, yra nepagrįstas. Ieškovas dėl šilumos skaičiavimo ir apmokėjimo aiškios pozicijos neturėjo, kadangi nesikeičiant situacijai iki 2004 metų ieškovas laikė, kad atsakovai yra atsijungę nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir nesišildo, nuo 2004 m. pagal pasirašytas sutartis teikė sąskaitas už stovų teikiamos šilumos galią o 2009 metais informavo pradėsiantis skaičiuoti, skaitydamas, kad šildomas visas plotas, nes bus atliekama šilumos punkto rekonstrukcija, nors ji nebuvo susijusi su atsakovų naudojamomis patalpomis. Ieškovas nepaaiškino, kokią įtaką šilumos apskaičiavimo būdui turi nurodyta rekonstrukcija ir nenurodė teisės aktų, kurių pagrindu buvo nutrauktos 2004-2005 metais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys bei taikomos atsakovų nepasirašytos sutarčių standartinės sąlygos, prieštaraujančios individualiai aptartoms. Ieškovas nuo 2010-2011 m. šildymo sezono pradėjo išrašyti sąskaitas, laikydamas, kad šildomas visas plotas. Teismas pats nesprendė klausimo, ar ieškovo atlikti paskaičiavimai pagal šilumos paskirstymo metodą laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01 matematiškai (aritmetiškai) buvo atlikti teisingai ir atitinka šilumos paskirstymo metodo Nr.4 nuostatas, bet rėmėsi tokia Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išvada. Mano, kad šilumos paskirstymo metodas Nr.4 turi būti taikomas kartu su metodu Nr. 5, todėl skaičiavimas neteisingas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr.4 gali būti taikomas, kai visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos (1 punkto 1.5 papunktis). Tačiau ne visos daugiabučio namo patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos, tokią individualią apskaitą turi Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka, ir vien metodas Nr.4 netaikytinas. Kadangi centralizuotai tiekiama šilumos energija naudojama ne tik butų, bet ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui, todėl net ir atjungus bibliotekai šildymo įrengimus nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengus savo šildymo punktą lieka pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, o bendrojo naudojimo patalpoms suvartota šiluma apskaičiuotina remiantis metodu Nr. 5 ir skirstytina visiems gyvenamojo namo vartotojams proporcingai jiems priklausančių patalpų bendram naudingam plotui. Bendro naudojimo patalpų šildymui tenkanti dalis bibliotekai neapskaičiuojama ir neatimama iš namo suvartotos šilumos, todėl ieškovo pateiktos sąskaitos iš esmės nėra teisingos. Šios aplinkybės, kurių teismas nevertino, turėjo esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šilumos tiekėjas yra teisės aktų įpareigotas taikyti pastato šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Greičiausiai Valstybinei energetikos inspekcijai nebuvo pateikta visa medžiaga, esanti byloje, ar iš ieškovo pareikalauta papildoma informacija, nes išvada neatitinka faktinės situacijos. Ieškovas palūkanas apskaičiavo ne tik už neapmokėtą sumą, bet ir už jau priskaičiuotas palūkanas, kas prieštarauja CK 6.37 str. 4 d., todėl jos priteistos iš atsakovų neteisėtai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, 2012 m. kovo 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų, po 300 Lt iš kiekvieno. Nurodo, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovų įteisintas šildymo būdas yra centrinis šildymas negyvenamosiose patalpose. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys su atsakovais sudarytos patalpoms (duomenys neskelbtini), o ne tik „stovams“, jose aiškiai nurodyti šalių įsipareigojimai vadovautis galiojančiais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais tiekėjo ir vartotojo santykius. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 taikomas, kai šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto (metodo Nr. 4 1.1 punktas). Pagal ši metodą šilumos kiekis pastato ar jo dalies šildymui turi būti apskaičiuojamas iš įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį cirkuliacijai ir gautas kiekis išdalinamas pagal plotą (tūrį) visiems vartotojams (metodo Nr. 4 7 punktas). Kol daugiabučiame name Smėlynės g. 49 Panevėžyje nebuvo įrengtas individualus šilumos punktas, šilumos kiekis apeliantų patalpų šildymui buvo nustatomas pagal faktiškai prijungtų šildymo prietaisų šilumos galią, o po punkto įrengimo - pagal metodą Nr. 4. Šilumos punktas buvo įrengtas dar 2009 metais, tačiau dalinti suvartotą šilumos kiekį pagal metodą Nr. 4 pradėta tik nuo 2010/2011 metų šildymo sezono, prieš tai raginus apeliantus atstatyti projektinius šildymo prietaisus. Apeliantų patalpose yra pastato šildymo sistemos stovai, todėl akivaizdu, jog patalpose yra vartojama šilumos energija. Ginčas kyla tik dėl to, pagal kokį principą turi būti išdalijama suvartota šiluma: pagal instaliuotą galią ar pagal labiausiai atitinkantį daugiabučio namo šildymo sistemą metodą Nr. 4. Reikalavimų pagrįstumui įtakos neturi aplinkybė, kad kai kurie apeliantai patalpas įsigijo jau su atjungtais šildymo prietaisais, kadangi jie galėjo būti atjungti tik teisės aktų nustatyta tvarka. Teisė atjungti patalpų šildymo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo“, ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007). Naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą objektą atsakovas perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų — ir buvusio savininko pareigą atsikaityti už šilumos energijos objektui tiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1311/2002). Nustatytas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo procedūrų pažeidimas laikytinas tęstiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Apeliantai turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą, tačiau to nepadarė ir liko šilumos energijos vartotojais. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos byloje Nr. 3K-3-155/2005, kadangi pastarojoje byloje buvo kilęs ginčas dėl skolos už šilumos energiją suteiktą nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. iki 2003 m. gegužės mėn., priteisimo, joje nebuvo remtasi Šilumos ūkio įstatymu ir su juo susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, priešingai nei pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007. Su atsakovais sudarytos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas nėra nutrauktos iki šiol, tik priskaitymui už suvartotą šilumos energiją vadovaujamasi ne sutartyje nurodyta įrengtąja šildymo sistemos šilumos galia, o toje pačioje sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre užfiksuotu apeliantams priklausančių patalpų bendru (naudingu) plotu. Nepagrįstas teiginys, kad kartu su metodu Nr. 4 turėjo būti taikomas ir metodas Nr. 5, nes šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ir kt.). Skunde minimos Savivaldybės viešosios bibliotekos patalpos yra prijungtos prie centralizuotos šildymo sistemos per atskirą šilumos punktą. Be to, atsakovams skaičiuotos ne palūkanos, o sutartyje numatyti delspinigiai tik nuo laiku nesumokėtos skolos.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad byloje teikė teismui išvadą, atsakė į teismo nurodytus klausimus, laikosi išvadoje išdėstytos pozicijos ir argumentų. Kadangi išvada teismui nėra privaloma, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas keistinas dalyje dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų I. K. atžvilgiu(CPK 326 str.1d.3 p.).

Byloje nustatyta, kad atsakovų pasirinktas ir įteisintas šildymo būdas negyvenamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) yra centrinis šildymas (T 1, b.l. 36-38, 32-33; T 2, b.l. 6-7, 27-28; T 3, b.l. 116-117, 28; T 4, b.l. 5-6, 29, 30) . 2004-10-26 aktu Nr. 217 užfiksuota, kad atsakovų patalpose yra neizoliuoti bendros šildymo sistemos stovai (T 4, b.l. 31). Ieškovas atsakovams 2009-10-12 išsiuntė pasirašyti naujas sutartis dėl šilumos paskirstymo (T 1, b.l. 33; T 2, b.l. 33; T 3, b.l. 31), tačiau atsakovai jų nepasirašė. Ieškovas 2010-11-23 raštu Nr. 217-4800-2255 informavo atsakovus, kad jų patalpų šildymui sunaudotą šilumos kiekį priskirs laikydamas, kad šildomas visas šių patalpų plotas/tūris (T 1, b.l. 45). 2011-01-06 raštu Nr. 217-4800-24 ieškovas paragino atsakovus gera valia apmokėti pateiktas sąskaitas (T 1, b.l. 48). Atsakovai už patalpų šildymą paskirstant pagal plotą laikotarpyje nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01 paslaugas nesumokėjo ieškovui: UAB „Kaunuva“ 5481,71 Lt, I. K. – 2629,20 Lt, UAB „Ūkininko rojus“ – 4102,07 Lt, Z.Ramoškienės firma „Vidrilė“ – 2427,94 Lt (T 5 b.l. 133), bylos nagrinėjimo UAB „Kaunuva“ sumokėjo 789,59 Lt, I. K. – 390,88 Lt, UAB „Ūkininko rojus“ – 375,25 Lt ir Z.Ramoškienės firma „Vidrilė“ – 125,08 Lt (b.l. 134-137).

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, kad jų naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), šildymo prietaisai yra atjungti nuo AB „Panevėžio energija“ centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir tai padaryta dar iki to laiko, kada atsakovai pradėjo valdyti patalpas. Kadangi patalpose likę tik skleidžiantys šilumą stovai, todėl sutinka mokėti pagal jų(stovų) skleidžiamos šilumos galią.

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis name yra centrinis šildymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4str.). Todėl, priešingai apeliantams, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčo patalpose nėra centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų.

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, kad ginčo patalpose šilumos prietaisai atjungti 1992-1998 metais nesant nustatytos atsijungimo tvarkos. Tačiau jie nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tai padarė norminių aktų nustatyta tvarka (CPK 178 str.). Buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 42, Energetikos ministerijos 1991 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 6 patvirtintos Šilumos energijos vartojimo laikinosios taisyklės. Nors jose nėra nuostatų, reglamentuojančių tvarką, kuria vartotojas gali nutraukti šilumos vartojimą, tačiau šilumos vartojimo santykių (sutarties) nutraukimas turėjo būti atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Paskesni norminiai aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997, nustatė specialias atjungimo procedūras, kurių turėjo laikytis buto savininkas daugiabučiame name. Vėlesnis buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos teisinis reglamentavimas nustatytas įstatymų galios aktu (2000 m. CK 6.390 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565, priimto 2003 m. gegužės 20 d., 23, 24, 25 straipsniai). Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje daugiabučio namo savininkų bendrija v. Z. B., Palangos miesto savivaldybė, UAB „ Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, K. S., G. K., A. P., V. B., V. C., T. J. L., B. Z., M. V., N. Z., K. P., V. V. A., bylos Nr. 3K-3-480/2006). Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantai laikėsi specialios šilumos tiekimo įrangos atjungimo procedūros, kurių privalėjo laikytis ir apeliantai neįrodė, jog jie yra teisėtai atsijungę nuo centralizuotai teikiamo šildymo(CPK 178 str.).

Sprendžiant centralizuotai teikiamos šilumos energijos atsijungimo tinkamumo klausimą, vertinamas apeliantų teiginys, grindžiamas 1998-11-03 aktu( t.3, b.l.110), bei kiti su tuo susiję aktai, iš kurių AB „Panevėžio energija“ Abonentų tarnybos komisijos 2004-10-26 Aktas Nr.217. Jame nurodyta, kad UAB „Kaunuva“ , Z.Ramoškienės firmai „Vidrilė“ priklausančiose patalpose nėra šildymo prietaisų, tačiau likę neizoliuoti stovai. Aktas nenuginčytas ir apeliantai sutinka, kad jų patalpose yra likę stovai ir todėl sutinka mokėti už jais skleidžiamą šilumą. Apeliantų minimas 1998-11-03 aktas, kuriame nurodyta, kad šildymo sistema išdrenuota, paduodamas ir grįžtamas ventiliai užplombuoti uždarame stovyje, nesišildys, vertintinas kaip Panevėžio šilumos tinklų atstovo, apžiūrėjusio šilumos punkto bei šilumos tiekimo sistemų įrenginius, rastos padėties abonentų UAB „Kaunuva“ , ind. Juzėno įmonės patalpose , konstatavimas(t.3, b.l.110), o ne kaip įrodymas, patvirtinantis , jog atsakovas UAB „Kaunuva“ įstatymų nustatyta tvarka atsijungė nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Pirma, iš akto turinio matyti, kad tai ne atjungtų šildymo prietaisų priėmimo aktas. Antra, aktą surašė ir pasirašė ne komisija , o tik abonentų tarnybos kontrolierius. Trečia, akte neišskirta ir nenurodyta pas kurį iš tikrintų dviejų abonentą ir kuriose konkrečiose patalpose rasta tokia šilumos sistemos padėtis. Ketvirta, aktas nepaneigia pirmiau minėto 2004-10-26 akte Nr.217 nurodytų duomenų apie neizoliuotus vamzdžius, nes jame visai nėra duomenų apie stovus ir jų izoliuotumą. Penkta, atsakovai pripažįsta, kad stovai yra ir sutinka už juos mokėti. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai, ar asmenys, anksčiau valdę ginčo patalpas, teisėtai atsijungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Net ir nustačius aplinkybę, kad buvę patalpų savininkai, nesilaikydami iki patalpų perleidimo galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos, atjungė patalpų šildymo sistemos įrenginius, patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo procedūrų pažeidimas laikomas tęstiniu. Atsakovai naudodamiesi patalpomis be šildymo sistemos įrangos, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų atlikę teisės aktuose reglamentuotas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūras. To nepadarę atsakovai elgėsi nerūpestingai, liko šilumos energijos vartotojais. Taigi, nesant teisėtą patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą patvirtinančio akto, susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir turint omenyje buvusių objektų savininkų prisiimtų pareigų dėl objekto eksploatacijos perimamumo principą naujiems patalpų savininkams, bei nenuginčitus nekilnojamojo turto registro duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos, yra šilumos energijos vartotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Be to, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovų patalpose yra pastato šildymo sistemos neizoliuoti stovai ir tokiu būdu vartojama šilumos energija. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovams priklausančiose(naudojamose) patalpose nėra jokių šildymo įrenginių. Atsakovai dalinai pripažįsta turintys pareigą mokėti už ieškovo teikiamas paslaugas. Jie iki 2010-12-01 savo prievolę įvykdė pilnai, bylos nagrinėjimo metu už patalpų šildymą laikotarpyje nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01 taip pat dalinai apmokėjo.

Atmestinas apeliantų teiginys, kad jie su ieškovu pasirašė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis tik už stovus, su nurodytu kiekybiniu šilumos rodikliu. 2006-03-30 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu UAB „Ūkininko rojus“, taip pat 2005-02-21 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su Z.Ramoškienės firma „Vidrilė“ sudarytos patalpoms (ne stovams) (duomenys neskelbtini), sutarčių 1p. aiškiai nurodyti šalių įsipareigojimai vadovautis galiojančiais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais tiekėjo ir vartotojo santykius. Su atsakovu UAB „Ūkininko rojus“ sudarytos sutarties 2 p. nurodyti šilumą vartojančių patalpų parametrai ir mokėjimų skaičiavimui reikalingi rodikliai, tame tarpe patalpų bendras (naudingas) plotas, karšto vandens įrenginių, šildymo sistemos šilumos galia, karšto vandens tiekimo sistemos tipas, kurie gali keistis sutinkamai su norminių teisės aktų nuostatomis, šildymui suvartotos šilumos paskirstymas, kuris gali keistis dėl viso pastato ar vartotojo patalpų parametrų pakitimo arba pastato butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkus kitą Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą ar su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą. Su Z.Ramoškienės firma „Vidrilė“ sudarytos sutarties 2 p. nurodyti rodikliai: patalpų bendras plotas, šildymo prietaisų šilumos galia, kurie gali keistis sutinkamai su norminių teisės aktų nuostatomis, šildymui suvartotos šilumos paskirstymas, kuris gali keistis analogiškai kaip nurodyta su UAB „Ūkininko rojus“ sudarytoje sutartyje. Su UAB „Ūkininko rojus“ sudarytos sutarties 5.1 p. numato, kad vartotojo sunaudotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato šilumos punkte įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų užfiksuotą šilumos kiekį, kuris paskirstomas vadovaujantis pastato butų (patalpų) savininku pasirinktu vienu iš komisijos rekomenduojamų ar su ja suderintų pastate sunaudotos šilumos paskirstymo metodų, bei vadovaujantis sutarties 2 p. nurodytais duomenimis (t.1, b.l. 4,5, t.4, b.l. 5,6). 1996-02-01 atsiskaitymo už negyvenamųjų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartimi UAB „Kaunuva“ už patalpas (ne stovus) (duomenys neskelbtini), įsipareigojo sumokėti už suvartotą šilumos energiją šildymui. Šalys sutarties 1p. susitarė, kad vadovaujasi norminiais aktais, reglamentuojančiais tiekėjo ir mokėtojo tarpusavio santykius. Tiekėjas mokesčius paskaičiuoja vadovaujantis galiojančia atsiskaitymo už negyvenamųjų patalpų šildymą ir karštą vandenį Energetikos ministerijos patvirtinta metodika, įvertinęs namo įvadinių šilumos ir karšto vandens skaitiklių, negyvenamųjų patalpų karšto vandens skaitiklių (jei yra) parodymus, patalpų plotą, instaliuotą šilumos vartojimų įrenginių galią ir kitus objektyvius duomenis ir normas (sutarties 2p.) (t.3, b.l. 29). Laikotarpyje nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01 atsakovų UAB „Ūkininko rojus“, Z.Ramoškienės firmos „Vidrilė“, UAB „Kaunuva“ su ieškovu sudarytos sutartys galiojo. Atsakovė I. K. su ieškovu Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo pasirašiusi iki 2012-02-01, tačiau vadovaujantis LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 11 p. pripažintina, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis dėl patalpų šildymo iki tol buvo sudaryta pagal standartines sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamajame name atlikta šilumos punkto rekonstrukcija, panaikintas vienas iš dviejų šilumos punktų, gyvenamosios dalies sistemos prijungtos prie vieno bendro automatizuoto šilumos punkto, bendra tapusios šildymo sistemos prijungimo schema – priklausoma, karštas vanduo ruošiamas individualiame dvilaipsniame šilumos įrenginyje, dėl ko ir pasikeitė šildymui suvartotos šilumos paskirstymas (t.5, b.l.5).

Apeliantai nesutinka mokėti už patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01, nes mokesčiai paskaičiuoti pagal plotą, o ne galią. Mano, kad šilumos paskirstymo metodas Nr.4 turi būti taikomas kartu su metodu Nr. 5, todėl, jų teigimu, skaičiavimas neteisingas. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. numatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Nagrinėjamu atveju paskaičiuojant mokesčius už šilumos tiekimas ieškovas taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, nes kitokio metodo vartotojai nėra pasirinkę ir byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų kreipęsi į komisiją dėl individualaus metodo pasirikimo ir suderinimo. 4 metodas gali būti taikomas, kai šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais; kai per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis; kai per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal karšto vandens apskaitos prietaisų butuose rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas; šilumos bei karšto vandens suvartojimas pastate ir butuose nustatomas sutartimi ar teisės aktais nustatytu laiku; visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos (metodo Nr. 4 1 punktas). Pagal ši metodą šilumos kiekis pastato ar jo dalies šildymui turi būti apskaičiuojamas iš įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį cirkuliacijai ir gautas kiekis išdalinamas pagal plotą (tūrį) visiems vartotojams (metodo Nr. 4 7 punktas). Todėl atmestinas apeliantų teiginys, kad jie moka už bendro naudojimo patalpų šildymą, priešingai nei (duomenys neskelbtini) esanti Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Byloje nustatyta, kad iki individualaus šilumos punkto įrengimo daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) šilumos kiekis apeliantų patalpų šildymui buvo nustatomas pagal faktiškai prijungtų šildymo prietaisų šilumos galią, o po punkto įrengimo - pagal metodą Nr. 4 ir dalinti suvartotą šilumos kiekį pagal metodą Nr. 4 pradėta tik nuo 2010/2011 metų šildymo sezono.

Apeliantai teigia, kad ne visos daugiabučio namo patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos, nes tokią individualią apskaitą turi Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka ir todėl, jų teigimu, nėra visų sąlygų 4 metodo taikymui. Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra šilumos apskaitos mazgas namo įvade, (duomenys neskelbtini) esanti biblioteka turi atskirą šilumos skaitiklį prieš namo apskaitos mazgą (t.5, b.l. 6, t.4. b.l.85). Tačiau daugiabučio namo gyventojams, negyvenamųjų patalpų naudotojams ir bibliotekai šiluma tiekiama iš centralizuotos šildymo sistemos. Metodas Nr. 5 gali būti taikomas kartu su bet kuriuo komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui, kai: dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas; dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis; dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, rodmenis; dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Taikant šį metodą atjungusiems savo butų (patalpų) šildymo įrenginius yra apskaičiuojama šilumos energijos, suvartojamos bendrojo naudojimo patalpose, dalis. Nagrinėjamu atveju, gyvenamajame name teisėtai atjungtų nuo centralizuotos šildymo sistemos patalpų nėra ir nėra kitų patalpų, kurios būtų šildomos kitokiu būdu(elektra, dujomis, kietu kuru). Apeliantų minimos bibliotekos patalpos yra prijungtos prie centralizuotos šildymo sistemos tik per atskirą šilumos puntą. Todėl metodas Nr. 5 negali būti taikomas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kuri nustatė rekomenduojamus taikyti šilumos paskirstymo metodus ir su kuria reikalinga derinti kitokius metodus nei yra numatyti, pateiktą išvadą, bei pagrįstai pripažino, kad AB „Panevėžio energija“ taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 labiausiai (galbūt ir nevisiškai pagal rekomendacijas, kadangi individualią apskaitą turi biblioteka) atitinka daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą, o paskaičiavimai laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-05-01 matematiškai (aritmetiškai) atlikti teisingai ir atitinka šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nuostatas (T 5; b.l. 4). Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių tenkinti apeliacinius skundus ir daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiamu sprendimų, nenustatė.

Apeliantai ginčija priteistus delspinigius(sprendime įvardinti palūkanomis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (6.37 str.). Byloje nustatyta, kad su UAB „Ūkininko rojus“ ir su Z.Ramoškienės firma „Vidrilė“ sudarytose sutartyje numatyta, kad vartotojui laiku neapmokėjus pateiktos sąskaitos už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos jis moka 0,05 proc. dydžio delspinigius (t.1, b.l. 4,5, t.4, b.l. 5,6). Už nesavalaikį atsiskaitymą UAB „Kaunuva“ 1996-02-01 atsiskaitymo už negyvenamųjų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartimi įsipareigojo mokėti po 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (t.3, b.l. 29). Šiems atsakovams ieškovas paskaičiavo mažesnio dydžio delspinigius, negu priklausytų pagal šalių sudarytas sutartis.

Atsakovė I. K. patalpų, kurioms teikiama centralizuotai šilumos energija, savininke tapo 2005 m. Ji nebuvo pasirašiusi su ieškovu Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties iki 2012-02-01. Todėl, vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str.5 d ir LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 11 p., pripažintina, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis dėl patalpų šildymo iki tol su ja buvo sudaryta pagal standartines sąlygas. Šilumos pirkimo -pardavimo sutarčių standartinėse sąlygose nėra reglamentuota vartotojo atsakomybė netinkamai įvykdžius prievolę ir jose nenumatyta pareiga mokėti delspinigius. LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr.124 patvirtinta delspinigių apskaičiavimo tvarka gyventojams. Todėl negali būti taikoma atsakovės I. K. atžvilgiu. Esant šiai aplinkybei pripažintina, kad atsakovei I. K. nepagrįstai paskaičiuoti 89,59 Lt delspinigiai. Dėl to sprendimas šioje dalyje keistinas. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Pakeitus sprendimą I. K. atžvilgiu delspinigių dalyje, atitinkamai keičiamas sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje. Ieškovas reikšdamas ieškinį atsakovei I. K. pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 80 Lt žyminio mokesčio mokėjimui, 600 Lt advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą. Iš dalies patenkinus apeliantų skundą ir pakeitus sprendimą, iš I. K. ieškovo naudai priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos: 77 Lt žyminio mokesčio, 582 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteistinos 23,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Proporcingai patenkintiems bei atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos apeliaciniame teisme (CPK 93 str.4d.). Apeliantė I. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 80 Lt žyminį mokestį, ieškovas prašo iš kiekvieno atsakovo priteisti po 300 Lt advokato pagalbos išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pripažinus, kad sprendimas keistinas tenkinant I. K. skundą 3 proc., iš AB „Panevėžio energija“ atsakovės naudai už apeliacinio skundo padavimą priteistina 2,40 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 291 Lt žyminio mokesčio. Kadangi kitų atsakovų atžvilgiu sprendimas nekeičiamas, esant ieškovo pašymui iš jų priteistina po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kaunuva“, įm. kodas 147625650, 4663,03 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt tris litus, 03 ct) skolą ir delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 164 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, įm. kodas 147248313.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ūkininko rojus“, įm. kodas. 268954290, 5206,68 Lt (penkis tūkstančius du šimtus šešis litus, 68 ct) skolą ir delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 167 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, įm. kodas 147248313.

Priteisti iš atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2566,44 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt šešis litu, 44 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 582 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt du litus) advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, įm. kodas 147248313.

Priteisti iš atsakovo Z.Ramoškienės firmos „Vidrilė“, įm. kodas 148157674, 2367,77 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt septynis litus, 77 ct) skolą ir delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, įm. kodas 147248313.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kaunuva“, įm. kodas 147625650, 43 Lt (keturiasdešimt tris litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ūkininko rojus“, įm. kodas. 268954290, 20 Lt (dvidešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 23,28 Lt (dvidešimt tris litus 28ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo Z.Ramoškienės firmos „Vidrilė“, įm.kodas 148157674, 10 Lt (dešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti iš AB „Panevėžio energija, įm. kodas 147248313, 2,40 Lt (du litus 40 ct) žyminio mokesčio I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš UAB „Kaunuva“, įm. kodas 147625650, UAB „Ūkininko rojus“, įm. kodas. 268954290, Z.Ramoškienės firmos „Vidrilė“, kiekvieno po 300 Lt (tris šimtus litų), o iš I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 291 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną litą) advokato pagalbos išlaidų ieškovui AB „Panevėžio energija, įm. kodas 147248313.

Teisėjai Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėLaimutė Sankauskaitė