Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.47 promilių neblaivumas), malkinėje, kilus žodiniam konfliktui su žmona A. R., sugriebė jai už kairės rankos riešo ir suspaudė bei koja spyrė du smūgius nukentėjusiajai A. R. į pilvą ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su žmona A. R. gyvena 2019 m. rugsėjo 9 d. vienas gėrė degtinę. Jo žmona A. R. supyko ir norėjo atimti iš jo degtinę. Supykęs žmonai sugriebė už rankos ir stipriai suspaudė, galėjo koja spirti du smūgius į pilvą. Nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo prieš savo žmoną. Pasistengs daugiau žmonos nenervinti ir nebegers degtinės. Su žmona susitaikė, jos atsiprašė ir prašė nutraukti bylą.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, surinkti rašytiniai įrodymai.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. R. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 19 val., ji pamatė savo sutuoktinį stoviniuojant malkinės kampe. Jam išėjus nuėjo į malkinę ir ten rado 5 litrų talpos butelį su namine degtine. Paėmusi butelį klausė vyro, kas butelyje, šis atsakė, kad tai ne naminė degtinė (samogonas) ir siekė atimti butelį. Bandant atimti butelį, vyras jai sugriebė už kairės rankos riešo ir stipriai suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą, pastūmęs, parvertė ant žemės ir gulinčiai du kartus spyrė į pilvą, sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1–5).

Pranešime apie įvykį ROIK 0119000485719 nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 19.18 val., gautas A. R. pranešimas telefonu apie tai, kad pranešėjos vyras, būdamas neblaivus, prispardė pranešėją, mušė rankomis, kai pastaroji norėjo atimti alkoholį (b. l. 16–20).

Tikrinimo alkotesteriu „Drager“ šaknelėje (patikrinimo Nr. 7060) užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 19.42 val., V. R. užfiksuotas 2,47 promilių neblaivumas (b. l. 21).

Susitaikymo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, o nukentėjusioji priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir susitaikė su juo (b. l. 57).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismui nekelia abejonių, akistatos protokolas. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jos atžvilgiu sutuoktinis, t. y. kaltinamasis naudojo fizinį smurtą. Veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes sugriebęs nukentėjusiajai už kairės rankos riešo ir jį suspaudęs bei spyręs du smūgius nukentėjusiajai į pilvą, kaltinamasis smurtavo prieš savo žmoną, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie susitaikė, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, tai jis padarė ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, abu prašė bylą nutraukti.

Prokuroras neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis neteistas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, jog ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis V. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, koreguoti kaltinamojo smurtinį elgesį bei jį auklėti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, tikslu keisti jo smurtinį elgesį, kaltinamajam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.