Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. P. patikslintą skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1410-13060 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1410-13060, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą;

2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą.

Nurodo, jog skundžiamu sprendimu atsisakyta jai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji nepatyrė turtinės žalos. Su sprendimu nesutinka, nes dėl kitų asmenų kaltės negali parduoti savo nekilnojamojo turto – buto, dėl to nesumokėjo komunalines paslaugas ir patyrė turtinę žalą.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą dėl T. P. veiksmų, įžeidimo, dėl kurio ji patyrė stresą ir nori prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja nurodė, kad dėl šio asmens veiksmų, kreipėsi į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatytas nusikalstamos veikos padarymas. Atsakovės teigimu, teisė gauti antrinę teisinę pagalba nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Argumentuoja, kad pareiškėja prašyme nereiškė reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, o iš su prašymu pateiktų dokumentų taip pat nebuvo galima spręsti, kad pareiškėjai padaryta turtinė žala, kurios atsiradimas būtų siejamas su galimu pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimu, todėl antrinė teisinė pagalba jai negali būti teikiama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1410-13060, kuriuo atsisakyta S. P. teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).

Nustatyta, kad pareiškėja S. P. 2018 m. liepos 11 d. prašymu Nr. (2.3)KLTP-1-1410 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą dėl įžeidimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 27-31). Prašyme nurodė, kad dėl T. P. veiksmų ji kreipėsi į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jo veiksmai nelaikytini nusikalstamais, o atitinka civilinius teisinius santykius, todėl ji dėl galimai jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1410-13060 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisiniu šio sprendimo pagrindu nurodytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3 punktą (b. l. 17).

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018 m. birželio 28 d. nutarimo matyti, jog pareiškėja dėl T. P. veiksmų kreipėsi į policiją kad jo veiksmai jai sukėlė stresą ir šoką ir kt. (b. l. 38-39). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas 2018 m. birželio 13 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatė, kad padaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra policijos komisariato nutarimą paliko nepakeistą, konstatavusi, kad T. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių ir tai atitinka civilinius teisinius santykius, galimai susijusius su neturtinės žalos padarymu. Prašymu pareiškėja siekė, kad jai būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus ir ją atstovaujant teisme dėl įžeidimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo civilinėje byloje, ginant jos garbę ir orumą. Pareiškėja prašyme nenurodė, kad jai buvo padaryta turtinė žala. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja Tarnybai pateikė duomenis, iš kurių Tarnyba būtų galėjusi spręsti, kad ji prašo suteikti teisinę pagalbą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus administraciniam aktui.

Teismas įvertinęs nustatyta faktines ir teisines aplinkybes sprendžia jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1410-13060 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais jį panaikinti. Tarnybos sprendimas nepanaikintas, todėl atmestinas išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos S. P. patikslintą skundą dėl atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1410-13060 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.