Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-10 · Administracinė byla Nr. I-3001-624/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
I-3001-624/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01043-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
UAB „Neilas“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3001-624/2013(Proceso Nr. 3-61-3-01043-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Neilas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Neilas“ skunde prašo teismo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013-03-08 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1798 ir leisti padengti nepriemoką pagal jos prašymą. Nurodo, kad atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo ir neišdėstė mokestinės nepriemokos prašomam laikotarpiui, kadangi nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Tačiau toks teigimas yra klaidingas, kadangi įmonė vien tik prekių turi už 783 352.42 Lt ir kiekvieną mėnesį gauna piniginių lėšų už patalpų nuomą apie 60 000 Lt, o mėnesinės išlaidos bankams, lizingo bendrovėms ir kitos išlaidos sudaro iki 50 000 Lt. Todėl įmonė yra pajėgi mažinti savo įsiskolinimą 6086.95 Lt per mėnesį. Įmonė yra pasiryžusi mažinti skolą po 6086.95 Lt kas mėnesį, jei bus pasiektas susitarimas. Tai yra naudinga abiems pusėms, kadangi įmonė toliau vykdys veiklą, o atsakovė gaus pinigines lėšas (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2013-01-24 gavo UAB „Neilas“ prašymą dėl 36 521.701 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir nuo jo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo termino išdėstymo dalimis pagal grafiką iki 2013 m. liepos mėn. Išnagrinėjus pareiškėjos prašymą bei pateiktus dokumentus, buvo priimtas sprendimas prašymo netenkinti ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo neišdėstyti. Pareiškėjos verslo planas yra abstraktaus pobūdžio, neinformatyvus, akcentuojantis tik prekybinių pajamų sumažėjimą ir mokėtinas sumas bei įsipareigojimus. Toks pareiškėjo nurodytas finansinės perspektyvos pagrindimas negali būti laikomas pakankamu argumentu įsipareigojimams užtikrinti (b. l. 23-24).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja UAB „Neilas“ 2013-01-18 su prašymu (VMI prie FM gautu 2013-01-24) kreipėsi į VMI prie FM dėl 36 521.70 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis per 6 mėnesius (b. l. 44). UAB „Neilas“ 2013-02-20 su prašymu (VMI prie FM gautu 2013-02-25) kreipėsi į VMI prie FM išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 45-46). VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamentas 2013-03-06 VMI prie FM pateikė išvadą dėl UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje siūlė prašymo netenkinti ir neišdėstyti UAB „Neilas“ 36 514 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą per 6 mėnesius (b. l. 6-8). VMI prie FM 2013-03-08 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-1798 nusprendė netenkinti prašymo ir neišdėstyti UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumos (b. l. 5).

Ginčas byloje kilo dėl VMI prie FM 2013-03-08 sprendimo, kuriuo nuspręsta neišdėstyti mokestinės nepriemokos per 6 mėnesių laikotarpį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčui aktualios Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 str. ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo esmę ir tvarką.

MAĮ 88 str. 1 d. nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo: įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tačiau viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-2202/2006, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010 ir kt.).

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja vykdo elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninę prekybą, taip pat nuomoja 3800 m² lizingo būdu išsiperkamas patalpas (b. l. 45-46). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, bendrovė VMI prie FM pateikė 2013-02-20 verslo planą, atsiskaitymų žiniaraščius, kasos knygas, sąskaitų išrašus, ilgalaikio turto žiniaraščius, 2012-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą (b. l. 47-81). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per 2012 metus įmonė turėjo 131 246 Lt nuostolių (b. l. 79), iš balanso matyti, kad bendrovė turi turto už 3 256 053 Lt, iš kurio trumpalaikis turtas sudaro 1 791 536 Lt, ilgalaikis – 1 464 517 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 627 634 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 886 492 Lt (b. l. 80-81). Pareiškėja 2013-02-20 rašte VMI prie FM nurodė, kad VSDFV Kauno skyriui 2013-01-31 nėra skolinga, tačiau turi įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir AB „Citadele“, iš viso 1 364 020.10 Lt (b. l. 45-46). VMI prie FM, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi 2013-03-06 išvada dėl UAB „Neilas“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje įvertinti įmonės finansiniai dokumentai, o finansinei analizei atlikti panaudoti 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. bendrovės finansinės rizikos bei likvidumo koeficientai, taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, finansinės rizikos bei likvidumo koeficientai, įmonių, vykdančių veiklą – elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba. Išvadoje nustatyta, kad: pareiškėjos per vienerius metus gautinos sumos sudaro 307 352 Lt, o mokėtinos sumos per vienerius metus – 1 886 492 Lt; bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai yra 1.16 karto didesni kaip pusė turto vertės; bendrovės atžvilgiu antstolis vykdo išieškojimą 323 940.95 Lt (b. l. 29-31).

Taigi, kaip pagrįstai išvadoje pažymėjo atsakovė, pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas per prašomą laikotarpį: pareiškėja, kurios apyvarta kelerius metus mažėja, nuostoliai auga, verslo plane nepateikė jokių argumentų, kaip šią padėtį galėtų pakeisti, juo labiau, kad šiai dienai ji yra iš esmės nemoki. Pareiškėjos skundo argumentas, kad ji vien tik prekių turi už 783 352.42 Lt, negali būti pagrindu panaikinti atsakovės sprendimą, kadangi jos mokėtinos sumos per vienerius metus sudaro 1 886 492 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-12 nutartyje administracinėje byloje A444-1501/2010 nurodė, kad mokesčių mokėtojas, prašydamas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, turi pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą laikotarpį. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė ir neįvykdė įstatymuose nurodytų sąlygų nepriemokai išdėstyti, nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių realias atsiskaitymo galimybes per pareiškėjos prašomą laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Neilas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas