Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-03 · Civilinė byla Nr. eB2-1284-567/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-03
Bylos Nr.
eB2-1284-567/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00152-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
Z. S.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. eB2-1284-567/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00152-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Alfa Flora“, atstovaujamai bankroto administratoriaus O. D., dėl 2021 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Z. S.pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2021 m. lapkričio 24 d. BUAB „Alfa Flora“ kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendė atmesti BUAB „Alfa Flora“ ieškinį dalyje dėl 17 783,18 Eur skolos priteisimo iš atsakovo Z. S. Sprendimas įsiteisėjo 2021m. balandžio 1 d., tačiau BUAB „Alfa flora“ geranoriškai neatlygino Z. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. balandžio 13 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. 2021 m. balandžio 13 d. BUAB „Alfa Flora“ nemokumo administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas patikslinti BUAB „Alfa Flora“ kreditorių sąrašą, padidinat Z. S. kreditorinį reikalavimą išnagrinėtoje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutarė prašymo netenkinti. 2021 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „Alfa Flora“ už 4 000 Eur perleido S. S. reikalavimo teisę į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu iš V. K. priteistą 140 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 140 000 Eur nuo ieškinio priėmimo bankroto byloje 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2021 m. spalio 5 d. Z. S. pateikė prašymą BUAB „Alfa Flora“ nemokumo administratoriui, prašydamas atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas arba proporcingą dalį iš gautų 4 000 Eur piniginių lėšų už 2021 m. rugsėjo 29 d. parduotą reikalavimo teisę į V. K. 2021 m. lapkričio 24 d. įvyko BUAB „Alfa flora“ kreditorių susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta 4 000 Eur lėšas, gautas perleidus reikalavimo teisę į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu iš V. K. priteistą 140 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo bankroto byloje 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstyti taip: 3 852 Eur nemokumo administratoriaus atlyginimui, 148 Eur – Z. S. patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas, todėl ginčo BUAB „Alfa flora“ kreditorių susirinkimas yra neteisėtas ir nesąžiningas, nes pagal jį būtų apmokėtas tik įmonės nemokumo administratoriaus atlyginimas. Išnagrinėtoje byloje Z. S. ne kartą nurodė, kad ieškinys jam pareikštas nepagrįstai, tačiau nemokumo administratorius, neperėmęs visų dokumentų iš įmonės vadovo, vis tiek nuo 2018 m. iki 2021 m. laikėsi nepagrįstos pozicijos ir didino bylinėjimosi išlaidas. 4 000 Eur suma turėtų būti paskirstyta proporcingai tiek nemokumo administratoriaus atlyginimui, tiek Z. S. patirtoms bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Z. S. BUAB „Alfa Flora“ kreditorių susirinkimuose turi tik nedidelį balsavimo teisę (3,40 %), todėl skundžiamas nutarimas priimtas išimtinai stambiausių kreditorių iniciatyva.

Atsiliepimas

2. Atsakovės BUAB „Alfa Flora“ nemokumo administratorius O. D. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. įmonės kreditorių susirinkime taip pat nutarta kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl BUAB „Alfa Flora“ veiklos pabaigos priėmimo, nes atlikti visi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Teisės aktai nenumato administravimo išlaidų skirstymo proporcingumo. Nemokumo administratoriaus atlyginimas patvirtintas 3 852 Eur sumai. Nemokumo administratorius yra ir pelno siekiantis subjektas. Įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimams buvo sugriežtinti reikalavimai nemokumo administratoriams. Pagrindinis iš jų yra procesų administravimo trukmė. Kuo ilgesnė proceso administravimo trukmė, tuo prastesni tampa administratoriaus kvalifikaciniai balai (reitingai). Mažėjant reitingams, naujus bankrutuojančių įmonių procesus gauna asmenys, kurie sugeba greitai ir operatyviai pabaigti bankroto procedūras. Vadinasi, valstybė yra perkėlusi riziką užbaigti bankroto procedūras nemokumo administratoriui. Kadangi nebuvo patvirtintos kitos išlaidos bankroto procesui organizuoti, nemokumo administratorius prisiėmė riziką ir kreditoriams kreditorių susirinkimo balsavimo biuleteniuose nurodė, kad iš šios sumos bus padengtos BUAB „Alfa Flora“ dokumentacijos (23 popierinės dėžės) archyvavimo ir transportavimo paslaugos. Dokumentacijos archyvavimo ir transportavimo paslaugų kaina 600 Eur, iš jų archyvavimo paslaugos kaina 453,47 Eur, dokumentacijos transportavimo iš nemokumo administratoriaus darbo vietos Klaipėdoje į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrių paslaugos kaina 150 Eur (vidutinė kaina nustatyta vežėjų telefoninės apklausos būdu). BUAB „Alfa Flora“ kreditoriai nemokumo administratoriaus nesąžiningumo neįžvelgė ir beveik vienbalsiai sutiko priimti ginčo nutarimą (už balsavo 96,60 %). Įmonių nemokumo procese, tenkinant kreditorių reikalavimus, prioritetas teikiamas darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, todėl pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei analogiją turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų paskirstymo, t. y. prioritetas turėtų būtų teikiamas nemokumo administratoriaus darbo užmokesčiui. Nemokumo administratorius, prieš šaukdamas kreditorių susirinkimą, konsultavosi su Nemokumo administratorių rūmų nariais, ir buvo prieita prie vieningos išvados, kad pirmiausia turėtų būti apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, susijusios su nemokumo administratoriaus atlygiu, kaip darbo užmokesčio analogija. Reikalavimo teisė į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu iš V. K. priteistą 140 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo bankroto byloje 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 2021 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo už 4 000 Eur perleista S. S., kuri yra Z. S. sutuoktinė. Daugiau nei 140 000 Eur reikalavimo įsigijimas už 4 000 Eur yra pakankama turtinė nauda. Akivaizdu, kad ginčo nutarimas yra teisėtas, todėl skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnis, 94 straipsnis, 155 straipsnis; Įmonių bankroto įstatymo 35–36 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Alfa Flora“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi, kreditorių sąrašas patvirtintas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2016 m. rugsėjo 16 d., t. y. esminės bankroto procedūros buvo atliktos, galiojant Įmonių bankroto įstatymui. 2020 m. kovo 10 d. nutartimi teismas nutarė atstatydinti bankroto administratorių A. B. iš UAB „Alfa flora“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskirti UAB „Alfa flora“ bankroto administratoriumi O. D. 2021 m. balandžio 1 d. įsiteisėjo 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas pripažinti UAB „Alfa Flora“ bankrotą tyčiniu, priteisti iš atsakovo V. K. 140 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo bankroto byloje 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Alfa Flora“ naudai, atmesti ieškinį atsakovui Z. S. ir priteisti iš BUAB „Alfa Flora“ administravimo išlaidų 3 667,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo Z. S. naudai. Pareiškėjas, ginčydamas 2021 m. lapkričio 24 d. vykusio įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą, įrodinėja, kad įmonės lėšos buvo neteisingai paskirstytos, didžiąją dalį jų skiriant nemokumo administratoriaus atlyginimui, patvirtintam 2021 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime.

5. Teismas pažymi, kad BUAB „Alfa Flora“ kreditoriai pirmą kartą administravimo išlaidų sąmatą 3 500 Eur (plius mokesčiai) sumai buvo patvirtinę dar pirmajame įmonės kreditorių susirinkime 2016 m. liepos 29 d., kai įmonės nemokumo administratoriumi dar buvo A. B., kuris buvo atstatydintas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p. nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).

6. Vadinasi, klausimas dėl bankrutavusios įmonės lėšų paskirstymo, turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 str. prie išimčių, kurioms taikomas Įmonių bankroto įstatymas, priskirtas atlygis nemokumo administratoriui kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka. Kadangi ginčo nutarimas priimtas 2021 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkime, ginčui taip pat aktualios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos, susijusios su kreditorių susirinkimo teisėtumu, nes Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustato išimčių Įmonių bankroto įstatymo taikymui procedūriniams klausimams, susijusiems su kreditorių susirinkimų organizavimu, nutarimų priėmimu ir pan.

7. Nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu nuo 2020 m. sausio 1 d. išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatyme ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo (dabar Juridinių asmenų nemokumo įstatymo), kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

8. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimas kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintos reikalavimo sumos. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui.

9. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl 2021 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų, nes kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorių dauguma (69,62 % nuo visos patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos), skundžiamam nutarimui pritarė dauguma susirinkime dalyvavusių kreditorių (96,60 %). Darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas priimtas, nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarkos.

10. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

11. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte.

12. Kreditorių finansinių reikalavimų, pareikštų bankroto procese, tenkinimo tvarka ir eiliškumas reguliuojami Įmonių bankroto įstatymo 34–35 straipsnių normų, kurios yra viešosios teisės normos, todėl vertintinos kaip teises siaurinančios (ribojančios) ir negali būti aiškinamos plečiamai. Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje nurodyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įmonės turtą. Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; 3 dalyje nustatyta, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų; 4 dalyje nustatyta, kad trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

13. Teismas pažymi, kad nurodytos Įmonių bankroto įstatymo normos detaliai reguliuoja įmokų paskirstymo kreditoriams procedūrą, kreditorių eilės yra iš dalies išskirtos pagal teisinių santykių, iš kurių atsirado kreditorių reikalavimo teisės, rūšį ir pobūdį, o kreditoriai išskiriami į dvi kategorijas – kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami ne eilės tvarka (įkeitimu, hipoteka užtikrintų reikalavimų, finansinio užstato turėtojai) bei kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami eilės tvarka (pirma, antra, trečia) ir etapais (pirmu, antru). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įmonių bankroto įstatymo 34–35 straipsnių ir 36 straipsnio tarpusavyje neprieštarauja, nes jos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Net hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį, nes hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020).

14. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog tiek nemokumo administratoriaus atlyginimas, tiek Z. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos iš įmonės administravimui skirtų lėšų, nereiškia, kad, esant nepakankamai sukauptų lėšų, administratoriaus atlyginimas ir kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę, atsiradusią po bankroto bylos įmonei iškėlimo, turėtų būti apmokamas proporcingai. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidų nustatymo tvarką atlieka kreditorių susirinkimas, tačiau įstatymas nereglamentuoja, kaip kreditorių susirinkimas jam suteiktą teisę įgyvendina, kokia tvarka turi būti tenkinamos administravimo lėšos, ir kaip turėtų elgtis bankroto proceso dalyviai, jei baigus bankroto procedūras, lieka nepatenkintų bankroto administravimo išlaidų. Kadangi įstatymas nedetalizuoja kreditorių kompetencijos, spendžiant dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo, išlaidų paskirstymo, tai patvirtina, jog tokio pobūdžio sprendimus priima kreditorių dauguma savo nuožiūra, nepažeidžiant bankroto proceso tikslų ir suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016).

15. Teismų praktikoje nurodoma, kad kiekvienas asmuo, turintis reikalavimo teisę kitam asmeniui, kylančią iš prievolinių teisinių santykių, laikytinas kreditoriumi. Asmenys, turintys reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, kuris tenkintinas iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų, laikytinas įmonės kreditoriumi, kuris turi teisę į savo reikalavimo įgyvendinimą ir patenkinimą. Toks reikalavimas atsiranda jau pradėjus bankroto procesą. Todėl tokie kreditoriai turi būti skiriami nuo bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto proceso pradžios. Būtent dėl negalėjimo atsiskaityti su šiais kreditoriais, pradedamas bankroto procesas ir šių kreditorių reikalavimai tenkinami specialia įstatyme nustatyta tvarka. Todėl kreditoriai, kurių reikalavimai kyla pradėjus bankroto procesą, laikytini „naujaisiais kreditoriais“. Tačiau tokių „naujųjų kreditorių“ reikalavimo įgyvendinimas yra specifinis, kadangi kita prievolinio santykio šalis – bankrutuojantis asmuo, kurio veiklai, reikalavimų vykdymui taikomas specialus teisinis režimas (bankrotas). Todėl specifinis yra ir tokių kreditorių reikalavimo teisės tenkinimas – jis tenkinamas iš kreditorių susirinkimo nustatytų bankroto proceso administravimo lėšų. Tokių bankrutuojančios įmonės kreditorių teisinės gynybos priemonės, siekiant įgyvendinti savo reikalavimo teisę į skolininką (bankrutuojančią įmonę), yra ribotos, joms taikomos bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos. Kadangi šių kreditorių, kaip ir kitų kreditorių reikalavimai, tenkinami iš bankrutuojančios įmonės turto (lėšų), išregistravus bankrutavusią įmonę, nebelieka subjekto, kuriam galėtų būti reiškiamas reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020).

16. Teismas pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalį administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.

Žemesnės instancijos teismas

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse buvo detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė).

18. Teismas pažymi, kad 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusių Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimų, kurių pagrindu ir buvo priimtas Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415 dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo, nebeliko teismo nutarčių, kuriais yra išsprendžiamas ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, apskundimo galimybė apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, tiek teismas įgijo pareigą griežtai laikytis poįstatyminiu teisės aktu nustatytų rekomenduojamų administravimo išlaidų dydžių, tiesiogiai susijusių su administravimo subjektų teikiamų asmenų lūkesčiais gauti teisingą atlyginimą už atliktą darbą.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Alfa Flora“ kreditoriai pirmą kartą administravimo išlaidų sąmatą 3 500 Eur (plius mokesčiai) sumai, išskyrus administratoriaus atlyginimą, buvo patvirtinę pirmajame įmonės kreditorių susirinkime 2016 m. liepos 29 d., kai įmonės nemokumo administratoriumi buvo A. B., kuris buvo atstatydintas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi. 2021 m. rugpjūčio 20 d. įmonės kreditorių susirinkime patvirtinta 7 519,76 administravimo išlaidų sąmata, iš jos 3 852 Eur skiriant administratoriaus O. D. atlyginimui ir Z. S. 3 667,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1, 11 punktais BUAB „Alfa Flora“ laikoma maža įmone, todėl tokios įmonės bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių nuostatas dydis galėtų siekti 25 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA), iš kurių minimalus administratoriaus atlyginimas negalėtų būti mažesnis nei 6 MMA. Administratoriaus atlyginimo patvirtinimo metu 1 MMA sudarė 642 Eur, todėl patvirtintas minimalus administratoriaus atlyginimas neviršija nurodytose taisyklėse nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio. Realiai 2021 m. rugpjūčio 20 d. įmonės kreditorių susirinkime patvirtintas atlyginimas administratoriui yra mažesnis nei 3 852 Eur, nes byloje nekilo ginčo, jog iš nurodytos sumos dalis bus skirta ne administratoriaus atlyginimui, o kitoms administravimo išlaidoms apmokėti, t. y. įmonės dokumentacijos (23 popierinės dėžės) archyvavimo ir transportavimo paslaugoms.

20. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčijo 2021 m. rugpjūčio 20 d. įmonės kreditorių susirinkime patvirtinto nemokumo administratoriaus atlyginimo. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės kreditoriai būtų reiškę pretenzijas dėl nemokumo administratoriaus veiklos, netinkamai suteiktų paslaugų, todėl jis įgijo teisę į visą jam kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtintą atlyginimą ir jo išmokėjimą, nes pareiškėjas neįrodė, kad už ginčo nutarimą balsavo suinteresuoti ar šališki kreditoriai.

21. Teismas pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalį administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Vadinasi, įstatymas nenumato, kad nemokumo administratoriui išmokėtinas atlyginimas turėtų būti paskaičiuotas proporcingai, t. y. atsižvelgiant į kitas administravimo išlaidų sumas.

22. Teismas pažymi, kad nemokumo administratorius yra verslą vykdantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas, o kitų administravimo išlaidų egzistavimas nepaneigia nemokumo administratoriaus teisės į atlyginimą už atliktą darbą.

23. Teismo vertinimu, BUAB „Alfa Flora“ nemokumo administratorius teisę į teisės aktuose nustatytą minimalų atlyginimą iš esmės įgijo nuo 2020 m. kovo 10 d. nutarties priėmimo (administratorių pakeitimo), t. y. dar iki atsirandant prievolei atlyginti Z. S. bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. balandžio 1 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta patenkinti BUAB „Alfa Flora“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus O. D., ieškinį iš dalies: 1) pripažinti UAB „Alfa Flora“ bankrotą tyčiniu; 2) priteisti iš atsakovo V. K. 140 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (140 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo bankroto byloje 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Alfa Flora“ naudai. Atmesti ieškinį likusioje dalyje atsakovui V. K.; 3) atmesti ieškinį atsakovei Lenkijos Respublikos įmonei „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia; 4) atmesti ieškinį atsakovui Z. S.; 5) priteisti iš ieškovės BUAB „Alfa Flora“ administravimo išlaidų 3 667,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo Z. S. naudai. 2021 m. rugsėjo 29 d. tarp BUAB „Alfa flora“ ir S. S. (Z. S. sutuoktinės) buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią BUAB „Alfa flora“ perleido S. S. reikalavimo teises į skolininką V. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu priteistą iš atsakovo V. K. 140 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (140 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo bankroto byloje 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Alfa Flora“ naudai. Pareiškėjas neįrodė, kad įmonės nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių gauti daugiau lėšų, iš kurių būtų galima apmokėti visas administravimo išlaidas, įskaitant prie jų priskirtas Z. S. bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad administravimo išlaidos paskirstytos neproporcingai, pažeidžiant Z. S. teises ir teisėtus interesus.

24. Teismas pažymi, kad situacija, kai iš bankroto proceso administravimo išlaidoms skirtų lėšų nebegalima patenkinti kreditoriaus reikalavimo, atsiradusio po bankroto bylos iškėlimo, nereiškia, kad toks reikalavimas pasibaigia. Teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).

25. Teismas sprendžia, kad BUAB „Alfa Flora“ kreditorių susirinkimas ginčo nutarimu tinkamai įgyvendino susidariusių administravimo išlaidų paskirstymo procedūrą. Kreditorių teisė yra spręsti esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės lėšų paskirstymu konkrečioms administravimo išlaidoms, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju jie turėjo teisę priimti ginčo nutarimą, tapusį privalomu visiems kreditoriams. Pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo nutarimas dėl bankrutavusios įmonės lėšų paskirstymo administravimo išlaidoms apmokėti yra neproporcingas, nesąžiningas ir neteisėtas. Nenustačius ginčijamo nutarimo neteisėtumo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareiškėjo skundą dėl BUAB „Alfa Flora“ 2021 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmeta. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnis; Įmonių bankroto įstatymo 23–24 straipsniai, 34–36 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo Z. S. skundą dėl BUAB „Alfa Flora“ 2021 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Išsiųsti nutarties kopijas EPP būdu: pareiškėjui Z. S., atsakovės BUAB „Alfa Flora“ bankroto administratoriui O. D.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė