- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1128-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Gudžiūnienė Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- L. L.
- Ieškovas
- UAB ,,Litesko“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovei D. N.
atsakovui L. L.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
UAB ,,Litesko“ atstovaujamo filialo „Palangos šiluma“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo UAB ,,Litesko“ atstovaujamo filialo „Palangos šiluma“ ieškinys atsakovui L. L. dėl skolos už sunaudotą šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Litesko“ atstovaujamas filialo „Palangos šiluma“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir patikslinęs reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo L. L. 383,13 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ieškovas tiekia šilumos energiją ir prižiūri šildymo ir karšto vandens sistemas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangos m., kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui L. L.. Atsakovui priklausančiame bute ieškovas atliko šildymo sistemų rekonstrukcija, po kurios teisės aktų nustatyta tvarka buto šildymo sistemos įrenginiai atjungti nuo pastato šildymo sistemos įrenginių, todėl ieškovas į atsakovo butą šilumos energijos, skirtos buto šildymui, netiekia. Tačiau atsakovas yra pastato adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrasavininkis ir privalėjo mokėti šilumos tiekėjui už jam tenkančią bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotos šilumos energijos dalį. Atsakovui, teisės aktų nustatyta tvarka neatsijungus buto karšto vandens sistemos nuo pastato karšto vandens sistemos įrenginių kiekvieną mėnesį yra priskiriamas karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) suvartotos šilumos kiekis už kurį jis privalo apmokėti šilumos tiekėjui. Atsakovas kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemų bendraturtis, proporcingai savo daliai taip pat privalėjo apmokėti ieškovui ir už pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, tačiau mokėjimų neatliko.
Atsiliepimas
Atsakovas L. L. atsiliepimu prašė atmesti ieškinio dalį dėl cirkuliacinio mokesčio apmokėjimo kaip nepagrįstą; nesutiko su ieškovo reikalavimu apmokėti delspinigius ir teismo išlaidas.
Nurodė, kad į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, pertvarkius pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą nebuvo tiekiamas nei karštas vanduo nei šiluma. 2000m. buvo atliktas pilnas kapitalinis remontas ir pertvarkyta buto šildymo ir karšto vandens sistema, t.y. įrengtas elektrinis šildymas, pastatytas karšto vandens tūrinis elektrinis šildytuvas, elektrinis šildytuvas („gyvatukas“). Tai buvo padaryta pagal tuo metu galiojančią karšto vandens sistemų ir įrenginių atjungimo tvarką. Po rekonstrukcijos liko tik įvadas, kuris įmontuotas iš kaimyno buto pusės, o ne iš daugiabučio namo rūsyje įrengtos šildymo sistemos, o atsakovo bute yra likęs tik stovas, kuriame nėra kašto vandens cirkuliacijos, už kurią ieškovas prašė mokėti. Karštas vanduo atsakovo bute nebuvo tiekiamas nuo karšto vandens bei šildymo sistemos rekonstrukcijos dienos ir tai patvirtino karšto vandens skaitliuko parodymai. Analogiškas ginčas jau buvo nagrinėtas Ukmergės rajono apylinkės teisme ir 2007 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas (civ. bylos Nr. 2-463-781/2007). Neatisižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovas toliau siuntė sąskaitas atsakovui įtraukdamas mokestį dėl šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui. Atsakovas 2008 metais kreipėsi į ieškovą dėl nepagrįstų sąskaitų, tačiau gavo atsakymą, jog iš sąskaitų atimta tik teismo nepriteista suma, o ateityje ir toliau bus siunčiamos sąskaitos įtraukiant karšto vandens cirkuliacijos mokestį. Siekdamas išvengti galimų nesusipratimų, atsakovas sumokėjo už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šios sistemos aptarnavimą, atmetus cirkuliacinį mokestį - viso 572,26 Lt už laikotarpį nuo 2008-06-30 iki 2009-05-31. Delspinigių atsakovas nemokėjo, kadangi ieškovas nesivadovavo nei teismo sprendimu, nei prašymais siųsti teisingas sąskaitas tuo pažeisdamas atsakovo kaip vartotojo teises reikalaudamas mokėti už paslaugas, kurių jis negauna. Be to, ieškovas nereagavo į atsakovo prašymus pateikti teisingai apskaičiuotas sąskaitas, kurias jis būtų apmokėjęs.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinys atmestas. Iš ieškovo UAB „Litesko“, „Palangos šiluma“ filialo, valstybės naudai priteistos 6,15 Lt pašto išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis – abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas vartotojų teisės prasme. Aiškinant vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti taikoma contra proferentem – sutarties aiškinimo vartotojo naudai – taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 d.; 6.383 str. 4 d., 6.384 str. – 6.388 str., 6.390 str.). Teismo vertinimu galimybę atsijungti nuo bendros pastato karšto vandens sistemos, atsisakyti šios paslaugos teikimo numatė tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-01-12 įsakymu Nr. 20 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios įpareigojo naujo ar rekonstruoto objekto savininką pateikti tiekėjui (šilumos įmonei arba įgaliotai įmonei) Energetikos valstybinės inspekcijos išduotą nustatytos formos pažymą, kad sumontuoti, rekonstruoti arba atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus. Įvertinęs bylos medžiagą,teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad laikydamasis nustatytos tvarkos atsijungė nuo bendros pastato karšto vandens sistemos, nes bylos duomenys patvirtino, jog buto karšto vandens tiekimo įrenginiai iki šiol prijungti prie pastato bendros karšto vandens sistemos, tačiau sumontuoto karšto vandens skaitiklio rodmenys yra 0. Įvertinęs atsakovo pateiktas pažymas apie skolas, teismas padarė išvadą, jog į atsakovo butą karštas vanduo faktiškai nebuvo ir nėra tiekiamas. Teismas sprendė, kad net pripažinus, jog atsakovas nėra teisėtai atsijungęs nuo karšto vandens sistemos įrenginių, ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau jis negali reikalauti apmokėti už paslaugą, kurios nesuteikė ir kuri atsakovo, atsijungusio nuo karšto vandens sistemos, jau nebuvo vartojama. Įvertinęs aplinkybę, jog ginčas byloje kilo tik dėl cirkuliacijos mokesčio, taikomo už karšto vandens temperatūros palaikymą daugiabučio namo karšto vandens sistemoje, teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į cirkuliacijos mokesčio esmę ir paskirtį, bei į tai, kad atsakovas nesinaudojo ieškovo teikiamu karštu vandeniu, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl šio mokesčio priteisimo iš atsakovo. Nurodytais argumentais ieškinys buvo atmestas, jo valstybės naudai pritesitos 6,15 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB ,,Litesko“ atstovaujamas filialo ,,Palangos šiluma“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 383,13 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 131,00 Lt žyminį mokestį.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas padarė išvadas kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamai aiškino ir taikė šilumos ūkį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiabučio namo, adresu Vanagupės 13, Palangoje suvartotos šilumos energijos kiekis paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d nutartimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kuria nustatomi šilumos kiekio cirkuliacijos normatyvai šildymo metu bei nešildymo metu (Šilumos įstatymo 12 str. 2 d.). Metodikos 6.1 ir 6.2 punktuose nurodoma, jog bendras name suvartotos šilumos energijos kiekis cirkuliacijai išdalinamas visiems butams, įvertinant butuose įrengtą karšto vandens cirkuliacijos sistemą. Tai reiškia, jog vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karšto vandens palaikymui visiškai nepriklauso nuo vartotojo per ataskaitinį laikotarpį suvartoto karšto vandens kiekio. Teismas nustatęs aplinkybę, jog atsakovo karšto vandens įrenginiai nėra atjungti nuo bendros daugiabučio namo karšto vandens sistemos, šią aplinkybę priimdamas skundžiamą sprendimą ignoravo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovas jam priklausančius karšto vandens įrenginius atjungė pagal Šilumos ir tiekimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 nustatytą tvarką ir nepateikė teismui šilumos įrenginių atjungimo techninių sąlygų (6 p.) bei šilumos tiekėjui nepateikė Valstybinės energetikos inspekcijos išduotos nustatytos formos pažymos, kad atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus (14.4 p.). Teismas neįvertino aplinkybės, jog vien tai, kad atsakovo bute karšto vandens skaitliukas rodo nulį, negali turėti jokios įtakos šilumos energijos skirtos karšto vandens temperatūros palaikimui (cirkuliacijai) skaičiavimui, nes jokie teisės aktai nenumato galimybės vartotojui kuris nustatyta tvarka nėra atsijungęs nuo bendros karšto vandens tiekimo sistemos nemokėti nustatyto mokesčio. Priešingai pagal Metodiką Nr. 4 pateiktas šilumos energijos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) ir pateiktas šilumos energijos kiekis geriamojo šalto vandens pašildymui (karštam vandeniui) yra atskirti ir vienas nuo kito nepriklauso. Teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad įvadas neveikia ir karšto vandens cirkuliacija nevyksta. Byloje pateiktas Daugiabučio namo prižiūrėtojo 2009 m. rugpjūčio 7 d. Šilumos įrenginių apžiūros aktas Nr. 1 patvirtina, jog atsakovas gali bet kada pradėti vartoti centralizuotai tiekiamą karštą vandenį, todėl teismo išvada, kad atsakovui neatjungusiam karšto vandens įrenginių nuo bendros Daugiabučio namo karšto vandens sistemos neturi būti priskiriamas suvartotas šilumos energijos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), nepagrįsta ir pažeidžia kitų daugiabučio namo vartotojų interesus bei juos diskriminuoja, kadangi atsakovui sudaromos išskirtinės sąlygos nemokėti už suvartotą šilumos energijos kiekį skirtą karšto vandens temperatūros palaikymui. Nurodytais argumentais prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują spredimą kuriuo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo teisinius argumentus sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus reglamentuojančius šilumos ūkį bei šilumos tiekimą daugiabučio namo gyventojams (cirkuliacinio mokesčio), netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas visiškai ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Netenkindamas ieškovų ieškinio pirmos instancijos teismas rėmėsi tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir jam taikoma contra proferentem – sutarties aiškinimo vartotojo naudai – taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Taip pat konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad laikydamasis nustatytos tvarkos atsijungė nuo bendros pastato karšto vandens sistemos, nes bylos duomenys patvirtino, jog buto karšto vandens tiekimo įrenginiai iki šiol prijungti prie pastato bendros karšto vandens sistemos, tačiau sumontuoto karšto vandens skaitiklio rodmenys yra 0, bei nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, jog karštas vanduo į atsakovo butą faktiškai nėra tiekiamas. Teismo vertinimu, nustačius, jog paslauga nėra realiai teikiama ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą, tačiau negali reikalauti mokesčio už realiai neteikiamą paslaugą. Nustatęs, jog ginčas byloje kilo dėl mokėtino cirkuliacijos mokesčio, teismas atsižvelgęs į cirkuliacijos mokesčio esmę ir paskirtį, bei į tai, kad atsakovas nesinaudojo ieškovo teikiamu karštu vandeniu, sprendė, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl šio mokesčio priteisimo iš atsakovo. Su pirmos instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.
Byloje nustatyta, kad UAB ,,Litesko“ filialas ,,Palangos šiluma“ veikianti UAB ,,Litesko“ vardu tiekia šilumos energiją ir prižiūri šildymo ir karšto vandens sistemas pastate esančiame Vanagupės g. 13. Nurodytame name, atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Vanagupės 13-421, Palangoje (b.l. 9). Atsakovas savo bute 2000 metais atliko pastato bei šildymo sistemų rekonstrukciją po kurios, kaip teigia neturi pareigos mokėti už butui tiekiamo karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) suvartotos šilumos kiekį, nes rekonstrukcija atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų.
Atsakovo buto rekonstrukcijos metu galiojusios Ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 buvo patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, nustatė specialią tvarką, kurios laikantis atsakovas turėjo atsijungti nuo bendros namo energijos tiekimo visam namui sistemos. Taisyklių 5 punkte pateikiamas pastato šilumos įrenginio apibrėžimas, tai techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, kaupti, transformuoti ir (ar) transportuoti į butų ir kitų patalpų šildymo, vėdinimo, technologijos ir karšto vandens įrenginius. Nurodytų taisyklių IV skirsnio 6 punkte nustatyta, kad naujai projektuojamo ar rekonstruojamo objekto arba objekto buto (patalpos) tiekimo ir vartojimo įrenginiams prijungti prie šilumos tinklų arba atjungti nuo jų objekto savininkas arba objekto buto (patalpos) savininkas privalo iš tiekėjo (šilumos įmonės) gauti šilumos įrenginių prijungimo ar atjungimo technines sąlygas. To paties skirsnio 9 punkte nurodyta, kad objekto savininkas arba jo įgaliota įmonė (tiekėjas arba vartotojas), pageidaujantis atjungti tiekimo ir vartojimo įrenginius nuo šilumos tinklų arba rekonstruoti šiuos įrenginius (sumažinti arba padidinti šių įrenginių įrengtąją šilumos galią, keisti jų prijungimo schemą ir panašiai), jeigu tuo pažeidžia kitų objektų (kurių šilumos įrenginiai prijungti prie objekto įrenginių) savininkų (tiekėjų arba vartotojų) interesus ar teises, arba objekto butų (patalpų) savininkas arba jo įgaliota įmonė (vartotojas), pageidaujantis atjungti vartojimo įrenginius nuo objekto tiekimo įrenginių arba rekonstruoti šiuos įrenginius (sumažinti arba padidinti šių įrenginių įrengtąją šilumos galią, keisti jų prijungimo schemą ir panašiai), jeigu tuo pažeidžia objekto savininko (tiekėjo arba vartotojo) arba objekto kitų butų (patalpų) savininkų (vartotojų) interesus ar teises, privalo įvykdyti norminiuose aktuose (4.1, 4.2, 4.13, 4.14, 4.15, 4.19, 4.20) nurodytus reikalavimus ir gauti iš tiekėjo (šilumos įmonės arba įgaliotos įmonės) šilumos atjungimo technines sąlygas. Nurodytų taisyklių V skirsnio 14.4 punktas nustatė, kad naujo arba rekonstruoto objekto šilumos įrenginiai prijungiami prie šilumos tinklų arba laikomi atjungtais, kada jų savininkas (tiekėjas arba vartotojas) pateikia tiekėjui (šilumos įmonei arba įgaliotai įmonei) Energetikos valstybinės inspekcijos išduotą nustatytos formos pažymą, kad sumontuoti, rekonstruoti arba atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus. Nurodytą teisės aktą pakeitusios Ūkio ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (2008 m. guodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija, teisės aktas neteko galios 2010-11-12) redakcija, iš esmės nustatė analogišką atsijungimo nuo objekto tiekimo įrenginių tvarką (250-264 p.).
Kaip seka iš bylos duomenų, atsakovas teismui pateikė atliktos rekonstrukcijos dokumentus patalpų 4-63, 4-64 perplanavimo (sujungimo) Vanagupės g. 13 Palangoje, planą, aiškinamąjį raštą, paraišką projektavimo sąlygoms gauti, 1999 m, guodžio 20 d. sutartį Nr. 54-99, Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštą apie projekto derinimą, bei rekonstrukcijos schemą (b.l. 45-51).
Taigi, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų gavęs iš šilumos tiekėjo atjungimo technines sąlygas bei pateikęs tiekėjui Energetikos valstybinės inspekcijos išduotą nustatytos formos pažymą, kad sumontuoti, rekonstruoti arba atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas neįrodė (CPK 177 str., 178 str.), jog rekonstrukcijos metu pagal teisės aktų reikalavimus atsijungė nuo bendros namo šilumos ir vandens (karšto ir šalto) tiekimo sistemos ir konstatuoja, kad pareiga kaip daugiabučio bendrasavininkiui mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją), jam po buto rekonstrukcijos išliko, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovo, kaip vartotojo atžilgiu Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra proferentem – sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklę, nes teisės aktai nenumato vienašališko atsijungimo nuo bendro namo šilumos ir vandens (karšto ir šalto) tiekimo sistemos (CK 6.390 str. 1 d.).
Kaip jau minėta atsakovas nuosavybės teise valdo butą daugiabutyje Vanagupės g. 13-421, Palangoje. Atsakovo nuosavybės teise valdomo buto šilumos ir vandens (karšto ir šalto) tiekimo sistemos nuo bendros namo šilumos ir vandens (karšto ir šalto) tiekimo sistemos, teisės aktų nustatyta tvarka, neatjungtos nuo bendros namo šilumos ir vandens (karšto ir šalto) tiekimo sistemos.
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo namo šildymui naudojama Valstybinės kainų ir Energetikos ministerijos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtintos karšto vandens kainų nustatymo metodikos, šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Nurodyto metodo 6 punktas nustato vartotojui priskiriamos šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) ir nepaskirsto šilumos kiekio karšto vandens palaikymui. Remiantis metodika bendras name suvartotos šilumos kiekis cirkuliacijai paskirstomas visiems butams, įvertinant juose įrengtą karšto vandens cirkuliaciją.
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis nustato, kad Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Netenkindamas ieškinio, pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad atsakovo bute įrengtas šilumos apskaitos prietaisas rodė 0, todėl sprendė, kad pagrindo mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) atsakovas neturi pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas neatižvelgė į tai, kad byloje pateiktas 2009 m. rugpjūčio 7 d. šilumos įrenginių apžiūros aktas Nr. 1 (b.l. 32), įrodo (CPK 177 str., 178 str.) ne tik aplinkybę, jog apskaitos prietaisas rodo 0, tačiau įrodo ir tai, kad DNSB ,,Pajūrio rugelis“ administratoriui kartu su ieškovo atstovais patikrinus atsakovo buto šilumos įrenginių būklę, turinčių tiesioginę įtaką pastato karšto vandens sistemų darbui ir apmokėjimui už paslaugas buvo nustatyta, jog buto karšto vandens tiekimo įrenginiai prijungti prie pastato bendros karšto vandens tiekimo sistemos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovui kaip daugiabučio bendrasavininkiui teko pareiga apmokėti jam tenkančią proporcingą mokesčių dalį už tiekiamo karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) (CK 4.76 str., 4.82 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, fizinis asmuo - vartotojas, besinaudojantis bendraisiais namo šildymo įrenginiais, norėdamas atsijungti nuo jų turėjo tai padaryti remdamasis teisės aktų reikalavimais, tačiau po rekonstrukcijos teisės aktuose nustatytos atsijungimo procedūros nebaigė ir be teisinio pagrindo vienašališkai atsisakė mokėti už teikiamas paslaugas, tuo pažeisdamas šilumą teikiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiui namui teiktą šilumos energiją bei mokesčius už energijos kiekį suvartojamą atsakovo nuosavybės teise valdomo buto karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai).
Nurodytais argumentais ieškovo UAB ,,Litesko“ filialo ,,Palangos šiluma“ apeliacinis skundas tenkintinas ir ieškovo naudai iš atsakovo L. L. priteistina 383,13 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 131 Lt žyminio mokesčio.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p. iš atsakovo L. L. valstybės naudai priteistinos 6,95 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendė:
Ieškovo UAB ,,Litesko“ atstovaujamo filialo ,,Palangos šiluma“ apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB ,,Litesko“ atstovaujamo filialo ,,Palangos šiluma“ įmonės kodas 1085913 ieškinį atsakovui L. L. a/k (duomenys neskelbtini) patenkinti. Priteisti iš atsakovo L. L. a/k (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB ,,Litesko“ atstovaujamo filialo ,,Palangos šiluma“ įmonės kodas 1085913 naudai 383,13 Lt skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 131 Lt žyminio mokesčio, o valsybės naudai 6,95 Lt susijusius su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.