- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 1S-2159-245/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01172-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2015 m. rugsėjo 23 d. priimtą nutarimą Nr. 1478 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas 2013-09-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. (dvi veikos) galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 64¹ str. pagrindu bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2012-02-06 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2013-11-13, bausmės pabaiga – 2016-09-12.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1478 nutarė nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro tikimybę, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistąjį paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Šalies argumentai
A. G. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad prokurorės pateiktas skundas yra nepakankamai motyvuotas ir nekonkretus. Teismas, palaikydamas prokurorės poziciją, nebuvo pakankamai nešališkas. Nuteistojo teigimu, už praeityje padarytus nusikaltimus jis jau buvo nubaustas, todėl dar kartą už tai bausti negalima. Bausmės atlikimo metu A. G. buvo skirtos trys nuobaudos, nes jis atsisakė gyventi jam skirtame būryje, tačiau tai jis padarė, nes administracija neužtikrino jo saugumo būryje. Taigi nuobaudas nuteistasis gavo gelbėdamas savo sveikatą. A. G. teigimu, prokurorė remiasi tik statistiniais duomenimis, o Komisijos nariai kasdien su juo dirba, jį pažįsta ir žino jo asmenybės savybes, todėl Komisijos nutarimą reikėtų patvirtinti, nes jis reikšmingesnis nei prokuroro pozicija.
Motyvuojamoji dalis
A. G. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą bei skundo argumentus, daro išvadą, kad nuteistasis A. G. neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, kurias nustačius galima nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam A. G. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (98 balai pagal OASys), kuri yra artima aukštai rizikai. Taip pat nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu, piktnaudžiavimas narkotikais ir bendravimas su bloga kompanija. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, privalo stengtis keisti savo elgesį bei mąstymą, siekdamas sumažinti kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui. Tačiau reikšmingos pataisos pažangos apygardos teismas nenustatė. Nors A. G. pripažįsta, kad turi problemų vartojant svaigiuosius gėrimus bei narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau jokių veiksmų siekiant šalinti šią priklausomybę nesiima. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau nė viena iš jų nebuvo skirta narkotikų ar alkoholio vartojimo prevencijai, šių medžiagų žalos žmogaus organizmui bei aplinkiniams nustatymui ir pan. Taigi nuteistojo suvokimas apie šių medžiagų vartojimo žalą yra paviršutiniškas. Be to, A. G. nevengia žaisti azartinių žaidimų, būdamas laisvėje, lankydavosi kazino. Nuteistojo požiūris į gyvenimą iš esmės yra lengvabūdiškas. A. G. yra baigęs tik septynias klases, darbinės patirties praktiškai neturi, yra trumpai dirbęs keliose skirtingose darbovietėse, darbus keisdavo dėl mažareikšmės priežasties – jam tiesiog atsibosdavo dirbti. Taigi nors nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, išėjęs į laisvę jis norėtų legaliai dirbti, tačiau atsakingo požiūrio į atliekamą darbą A. G. stinga. Pažymėtina, jog būdamas laisvėje nuteistasis gyveno su tėvais, tad jam nereikėjo rūpintis buitimi, uždirbamą atlygį galėjo skirti savo asmeninėms reikmėms tenkinti, tačiau nepaisant to, vis tiek susidurdavo su finansiniais sunkumais, negebėdavo planuoti savo finansų, per daug išlaidavo. Tačiau savęs vertinimo anketoje A. G. pinigų valdymą, susidorojimą su skolomis neįvardija kaip problemą. Tai rodo, jog nuteistasis dar negeba atpažinti turimų problemų ir jų efektyviai spręsti. Ši išvada neprasilenkia ir su socialinio tyrimo išvados rengėjų pastebėtomis aplinkybėmis, t. y. kad A. G. ne visada priima teisingus sprendimus, pasirenkami problemų sprendimų būdai nelogiški.
Nors skunde nuteistasis nesutinka su jam pataisos namų administracijos skirtomis trimis nuobaudomis dėl atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje, tačiau aukštesnysis teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo galimybę, neanalizuoja nuobaudų skyrimo aplinkybių. Šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jų pobūdis patvirtina, kad nuteistasis turėjo adaptavimosi pataisos įstaigoje problemų, negebėjo priimti nustatytų taisyklių ir jų laikytis. Apygardos teismas teigiamai vertina A. G. siekį įgyti specialybę, tačiau Profesinio rengimo centre jis pradėjo mokytis tik 2015 m. mokslo metais, todėl apie jo pasiryžimą įgyti pasirinktą statybininko-apdailininko specialybę spręsti dar anksti, juolab, kad byloje esanti medžiaga nuteistąjį charakterizuoja kaip greitai metantį pradėtus darbus dėl nuobodumo.
Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą, tinkamai įvertino A. G. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai nepadarė išvados, reikiamos lygtinio paleidimo taikymui. A. G. taisymosi pažanga nėra tokia didelė, kad būtų galima tikėtis, jog laisvėje jis rinksis socialiai priimtinas veiklas bei laisvalaikio leidimo būdus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.