Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-05 · Administracinė byla Nr. I-1323-342/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
I-1323-342/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00760-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
N.V.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šilutės skyriaus
Trečiasis asmuo
R.K.
Advokatai
Kristina Pralgauskaitė, Saulius Tamošaitis
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1323-342/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00760-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjai N.V., jos atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šilutės skyriaus, atstovei Indrei Nausėdienei,

trečiojo suinteresuoto asmens R.K. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

2014 m. lapkričio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N.V. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šilutės skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R.K. dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N.V. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 4-11, 105) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius) 2014-04-30 įsakymo Nr. 17V-(14.17.2.)-742 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo piliečiui R.K. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone“ dalį, kuria nuspręsta trečiajam suinteresuotam asmeniui parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog nuo 2003 metų ji nuomavo 5,77 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. N-109, esantį (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone. Pabrėžia, jog 2010-02-09 su atsakovu pasirašė ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį. Teigia, jog dar 2009 metais kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo, tačiau žodžiu buvo paaiškinta, kad žemės sklypas yra regioninio parko teritorijoje, todėl nebus parduodamas. Pažymi, jog 2014-05-22 iš Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės gavo pranešimą dėl valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymo trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip sužinojo apie skundžiamo akto priėmimą. Mano, jog nuo 2009 metų atsakovas žinojo, jog ji siekia įsigyti (pirkti) nuomojamą valstybinį žemės sklypą, tačiau neatliko jokių veiksmų pareiškėjos teisei realizuoti. Pareiškėjos nuomone, ji atitinka visas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas teisei į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, t.y. turi profesinius įgūdžius ir kompetenciją. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 28 punktą ji įgijo pirmenybės teisę į naudojamą žemės sklypą prieš asmenis, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos ne natūra, suteikiant lygiavertį turėtam žemės sklypą, nežiūrint į tai, kad piliečiai, kurių turėta žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, yra aukštesnėje eilėje, negu žemės naudotojai.

Pareiškėja teigia turinti teisę nustatyta tvarka įsigyti valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemę, t.y. nuomojamą 5,77 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, jog atsakovui priėmus ginčijamą sprendimą buvo pažeisti jos teisėti interesai. Mano, jog atsakovas atsisakęs priimti jos prašymą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimui, neįvertino pareiškėjos pirmumo teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą, pažeidė jos teises, todėl prašo panaikinti skundžiamo įsakymo dalį, kadangi ji prieštarauja teisės aktams, pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius atsiliepimu (b.l. 53-56) nesutinka su pareiškėjos skundu. Nurodo, jog pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, žemė parduodama asmenims laikantis įstatyme nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Pabrėžia, jog pagrindas sudaryti pretendentų įsigyti žemės eilę yra asmens prašymai. Akcentuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriuje nėra nei vieno pareiškėjos rašyto prašymo pirkti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Šilutės rajone. Teigia, jog laikantis teisės aktų reikalavimų buvo pranešta informacija apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą, terminą, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui ir kita informacija. Pabrėžia, jog pareiškėja iki 2011-08-24 galėjo teikti prašymą pirkti naudojamą valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemėtvarkos skyriui, tačiau to nepadarė, todėl skundžiamu sprendimu pareiškėjos interesai nebuvo pažeisti.

Atsakovo atstovė Indrė Nausėdienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nėra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje ir pareiškėjai ši aplinkybė turėjo būti žinoma.

Tretysis suinteresuotas asmuo R.K. atsiliepimu (b.l. 73-76) nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, jog pareiškėja nebuvo pateikusi prašymo žemėtvarkos skyriui dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo, įstatymų nustatyta tvarka neskundė atsakovo veiksmų dėl atsisakymo tenkinti prašymą, todėl neturėjo būti įtraukta į žemės reformos žemėtvarkos projektą. Akcentuoja, jog pareiškėja, kaip žemės sklypo nuomininkė, atskirai neturėjo būti informuota apie galimybę nusipirkti žemės sklypą. Pabrėžia, jog skundžiamu įsakymu nuomos teisės nebuvo panaikintos, jos įregistruotos viešame registre, todėl pareiškėjos teisės nepažeistos.

Trečiojo suinteresuoto asmens R.K. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis teismo posėdžio metu prašo atmesti pareiškėjos skundą, kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjai žemės sklypas buvo išnuomotas ilgalaikei nuomai, todėl ji remdamasis viešojo registro duomenimis turėjo žinoti, jog sklypas nėra regioninio parko teritorijoje. Akcentavo, jog pareiškėja prašymo žemės pirkimui nepateikė, neskundė atsakovo veiksmų dėl prašymo nepriėmimo, dėl pretendentų eiliškumo sudarymo, neskundė pačio žemėtvarkinio projekto patvirtinimo, todėl net ir patenkinus jos skundą, ji neįgytų teisių į žemės sklypą.

Tretysis suinteresuotas asmuo R.K. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo esmė – Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2014-04-30 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-742 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo piliečiui R.K. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone“ dalies, kuria nuspręsta trečiajam suinteresuotam asmeniui R.K. parduoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir juo patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 7 dalyje (2010-06-18 įstatymo Nr. XI-914 redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01, žemėtvarkos projekto rengimo metu) nustatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, o žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę, įgyvendinami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Įgyvendinant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 7 dalies reikalavimus Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 buvo patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika). Iš Metodikos nuostatų matyti, kad žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio procesas, susidedantis iš atitinkamų etapų (darbų stadijų): parengiamųjų darbų; žemės sklypų projektavimo darbų; žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo; žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje; paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimo (Metodikos 13 punktas). Atitinkamu žemėtvarkos projektu yra suprojektuojama konkreti teritorija, kurios ribose (apimtyje) asmenims (pretendentams), atitinkantiems konkretaus žemėtvarkos rengimo sąlygas, gali atsirasti subjektinė teisė – įsigyti (pirkti) nuosavybėn laisvą valstybinės žemės sklypą, identifikuotą individualiais požymiais (Metodikos 9; 28-31 punktai). Iš to kas pasakyta matyti, kad žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra vientisas procesas, kurio rezultate asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos, įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, identifikuotą individualiais požymiais. Pagal Metodikos nuostatas asmeniui teisinės prielaidos bei sąlygos, minėtai jo subjektinei teisei realizuoti, pradedamos įgyvendinti jį įtraukus į atitinkamų pretendentų sąrašą, kurį tvirtina atitinkamo žemėtvarkos skyriaus vedėjas, o baigiamos - patvirtinus žemėtvarkos projektą. Šio proceso metu ir yra individualizuojama asmens subjektinė teisė į konkretų individualiais požymiais identifikuotą žemės sklypą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1072/2014).

Žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai pagal Žemės reformos įstatymo 10 punkte nustatytą eiliškumą, įgyvendinami Metodikos VII skirsnio nustatyta tvarka. Šiuo etapu užsibaigia žemėtvarkos projekto įgyvendinimas. Žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų pirkimas yra atskiras etapas subjektinei asmens teisei – įsigyti (pirkti) nuosavybėn laisvą valstybinės žemės sklypą, realizuoti, kurį reglamentuoja aukščiau paminėtos Taisyklės. Asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą turi pateikti Taisyklių 9 punkte išvardintus dokumentus (Taisyklių 10 punktas), tarp kurių nurodytas ir prašymas pirkti žemės sklypą (9.3 punktas).

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad siekiant įgyvendinti asmens subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypą, būtina atitikti tam tikras aukščiau nurodytas sąlygas, inter alia pateikti prašymą atitinkamam žemėtvarkos skyriui (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnis).

Nors pareiškėja teismui ginčija atsakovo įsakymą, kuriuo nuspręsta trečiajam suinteresuotam asmeniui parduoti žemės sklypą, tačiau iš pareiškėjos skundo argumentų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl jos subjektinės teisės pirkti valstybinį žemės sklypą. Pareiškėjos pagrindiniai skundo argumentai: 1) atsakovas neinformavo jos, jog ginčo žemės sklypas yra laisva valstybinė žemė, kurią galima pirkti; 2) atsakovas atsisakė priimti prašymus pirkti valstybinę žemę, argumentuodamas, jog žemės sklypas yra regioninio parko teritorijoje; 3) pareiškėja, nuomavo ginčo sklypą, todėl buvo įgijusi pirmenybės teisę prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį pirkti žemės sklypą.

Bylos rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėja N.V. nuo 2003 metų nuomavo valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kasmet mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį (b.l. 17-25). 2009 m. spalio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6113-(1.3) (b.l. 32) pareiškėjai 5 metų laikotarpiui, be teisės subnuomoti, išnuomotas žemės ūkio paskirčiai skirtas žemės sklypas - 5,77 ha, (duomenys neskelbtini) (įsakymo 2 priedas, b.l. 34). Minėto įsakymo 1 punktu Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas įpareigotas teikti duomeninis apie žemės sklypus, esančius Šilutės rajone, valstybės įmonės Registro centro Klaipėdos filialo Šilutės skyriui šių žemės sklypų įregistravimui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu. 2010 m. vasario 9 d. tarp pareiškėjos ir atsakovo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 88-2010-14 (b.l. 26-27), pagal kurią išnuomotas 5,77 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir byloje pateiktas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b.l. 36-37) patvirtina, jog su pareiškėja nuo 2010-02-09 iki 2015-02-09 sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Prie specialių naudojimo sąlygų nenurodyta, jog žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Ištrauka iš Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonos ribų plano, (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-07 nutarimas Nr. 1312, b.l.130) patvirtina, jog žemės sklypas, Šilininkų kaime (pažymėtas raudona spalva) nepatenka į regioninio parko teritoriją.

Pagal bylos medžiagą Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 4-1654-(1.3) (b.l. 60-61) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos plotą, ribas, nustatė laisvos valstybinės žemės plotus, į kuriuos pateko ginčo sklypas, (duomenys neskelbtini). (b.l. 62-66). 2009 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-5809-(1.3) (b.l. 57-59) patvirtintas suvestinis asmenų, kurie pateikė prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Šilutės rajone sąrašas, kuriame nenurodyta nei pareiškėja, nei tretysis suinteresuotas asmuo. 2013 m. liepos 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1598 (116-120) patvirtino pretendentų, kurie pateikė prašymus įteisinti asmeninio ūkio žemės naudojimą, atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus, pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, taip pat suformuoti žemės sklypus nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašą, pagal kurį 79 punktu nurodytas tretysis suinteresuotas asmuo, kaip esantis 15 eiliškumo grupėje, ir 2011-06-22 pateikęs prašymą įsigyti 50 ha ploto žemės sklypą. 2013 m. gruodžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-2544 (b.l. 106-107) patvirtino pretendentų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, suprojektuotus žemės sklypus sąrašą, pagal kurio 6 punktą tretysis suinteresuotas asmuo R.K., būdamas 15 eiliškumo grupėje, pasirinko 5,95 ha žemės sklypą, plane pažymėtą 0004/722 (b.l. 112). Pareiškėja nebuvo įtraukta į minėtus sąrašus. Įgyvendinant trečiojo suinteresuotojo asmens 2011-06-22 prašymą įsigyti valstybinę žemę, priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo nuspręsta parduoti R.K. du žemės ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone pagal pirkimo-pardavimo sutarčių projektus. Iš šių nurodytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui ginčo žemę nuspręsta parduoti pagal jo pateiktą prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą, o duomenų, jog pareiškėja buvo pateikusi tokį prašymą, byloje nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje neginčijamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos plano rengimo, patvirtinimo procesas ar susiję administraciniai aktai.

Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas lemia, jog pradinė vada tolimesniems veiksmams valstybinės žemės įsigijimui privačion nuosavybėn yra asmens prašymas. Pareiškėja argumentuoja, jog ji nuo 2003 metų nuomavusi žemės sklypą, ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais pirkti ginčo žemės sklypą, tačiau atsakovas tokių prašymų nepriėmė. Tokie pareiškėjos teiginiai nepagrįsti bylos medžiagoje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja ne kartą susidūrusi su žemėtvarkos skyriaus darbuotojais, žinojo tvarką prašymo pateikimui. Pareiškėja pati teigia kasmet važiuodavusi į Šilutės žemėtvarkos skyrių ((duomenys neskelbtini) seniūnijoje esantį žemėtvarkininką) dėl žemės sklypo nuomos pratęsimo. Teismo posėdžio metu ji paaiškinusi, jog būdama ūkininke, gretimai esančioje (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, teikė prašymą įsigyti 27 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstyme, minėtą žemės sklypą nusipirko. Akivaizdu, jog pareiškėjai buvo žinoma prašymo įsigyti žemės sklypą pateikimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašymu liudytojais apklausti V.B. ir K.K. nepaaiškino teismui naujų aplinkybių dėl prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui. Tačiau net ir darant prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai galėjo pareiškėją suklaidinti dėl žemės sklypo priskyrimo regioninio parko teritorijai ir tuo pagrindu atsisakyti registruoti prašymą pirkti žemės sklypą, pareiškėja turėjo teisę paštu siųsti tokį prašymą atsakovui, į kurį įstatymų nustatyta tvarka turėjo būti atsakyta. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka skundė atsakovo veiksmus dėl atsisakymo priimti (registruoti) prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nuo 2003 metų kasmet pratęsdama žemės sklypo sutartis ir nuo 2009 metų sudariusi ilgalaikę žemės nuomos sutartį, kuri įregistruota viešajame registre, galėjo žinoti, jog žemės sklypas nėra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje.

Neginčijamai nustačius, jog pareiškėja nebuvo pateikusi prašymo įsigyti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Šilutės r., akivaizdu, jog nei žemėtvarkos projekto autorius, nei Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva nuspręsti už pareiškėją, kokį žemės sklypą ir kokiu būdu ji nori valdyti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartyje Nr. A552-1165/2013, pasisakydamas, jog nesant pateikto pareiškėjo prašymo, neišreikšta jo valia, todėl atsakovas neturi pagrindo už pareiškėją nuspręsti dėl pareiškėjos subjektinės teisės įsigyti žemės sklypą.

Metodikos (2008-08-07 nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2012-01-01, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo metu) numatė, jog žemėtvarkos skyrius parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo (21 punktas) ir jame nurodoma vietos spaudoje, apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje bei seniūnijos, kurioje numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įsakymo išleidimo dienos paskelbti šios Metodikos 22 ir 23.1 punktuose nurodytą informaciją ir kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą. Minėtose informacijos pateikimo vietose turėjo būti pateikta informacija apie teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, plotą ir ribas; laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotą; valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planų kopijose naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinių sąrašą su jame nurodytais jų plotais; žemėtvarkos projekto rengimo pradžios datą; žemėtvarkos projekto parengimo terminą; apie terminą, ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo Metodikos 23.2.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui. Taip pat nurodoma informacija apie žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus pavadinimą, adresą ir telefoną. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog aukščiau paminėta informacija, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, buvo paskelbta vietiniame laikraštyje (b.l. 67-68).

Metodikos 27 punktas aiškiai įvardijo asmenis, kuriuos privalo informuoti žemėtvarkos skyrius, t.y.: 1) tuos pretendentus, kurie yra pateikę tik išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, bet nepateikę prašymų, kuriuose būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė (kaimo vietovė), kurioje pageidaujama, kad būtų suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, apie prašymo pateikimo būtinumą, taip pat ir tuos pretendentus, kurių prašymuose nurodyta ne visa informacija, reikalinga žemės sklypo projektavimo eiliškumui nustatyti; 2) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pageidaujančius pirkti asmenis apie jų prašymų netenkinimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projektų autorių parengtos informacijos pagal Metodikos 20.10 punkte nustatytą tvarką gavimo, jog tos seniūnijos, kurios teritorijoje pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas, bent vienoje kadastro vietovėje nelieka laisvos valstybinės žemės. Akivaizdu, jog pareiškėja pagal šį teisinį reguliavimą nepateko į asmenų, kuriems būtina raštiškai pranešti informaciją, ratą. Be to, kaip jau minėta, ji nebuvo pateikusi prašymo įsigyti žemės sklypą. Tokiu būdu atmetamas, kaip nepagrįstas, pareiškėjos argumentas, jog ji turėjo pirmenybės teisę prieš tretįjį suinteresuotą asmenį įsigyti žemės sklypą.

Pagrįstas trečiojo suinteresuotojo asmens atstovo advokato Sauliaus Tamošaičio argumentas, jog pareiškėja nepateikdama pirminio dokumento – prašymo įsigyti valstybinės žemės sklypą, net ir nuginčijus skundžiamą aktą, neįgytų teisės į ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja neveikimu – prašymo nepateikimu, pati užkirto kelią įsigyti žemės sklypą. Ginčijamu sprendimu nuspręsta valstybinės žemės sklypą parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal parengtą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektą (b.l. 49-50). Pareiškėja neginčija nei sutarties projekto turinio ar skundžiamu įsakymu patvirtintos žemės sklypo vertės, todėl teisėjų kolegija dėl įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo šia apimtimi nepasisako.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-742 pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, minėto akto forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, akto turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo argumentas papildomai spręsti dėl pareiškėjos skundo pateikimo teismui termino atmetamas kaip nepagrįstas, nes teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi (b.l. 2-3) klausimą dėl termino skundui paduoti išsprendė ir terminą atnaujino.

Pareiškėjos atstovė teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (b.l.131), kuriame nurodyta, jog pareiškėja atstovei sumokėjo 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti iš atsakovo. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos prašymo teisė į bylinėjimosi išlaidas neįgyjama, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, kaip nepagrįstas.

2014 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l. 2-3) buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas skundžiamo įsakymo galiojimas iki įsiteisės teismo sprendimas. Minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė pakeista 2014 m. spalio 15 d. teismo nutartimi (b.l. 124-125). Taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2014-04-30 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-742 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo piliečiui R.K. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone“ dalies dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., galiojimas iki įsiteisės teismo sprendimas. Vadovaudamasi ABTĮ 71 straipsniu, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos 2014 m. spalio 15 d. teismo nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos N.V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2014 m. spalio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nurytimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto dalies sustabdymą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasDalia Gumuliauskienė