Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (skundą pateikęs asmuo) prašymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Printela“ dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodo, kad dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Printela“ netinkamai atlikto pirkimo (padarytų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų) pareiškėjai neteisėtai išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento ir tai, jog LVPA, atlikdama pareiškėjos vykdomų pirkimų išankstinę ir (arba) paskesnę priežiūrą, neužfiksavo teisės aktų pažeidimo, neturi lemti situacijos, jog pareiškėja dėl to turi išvengti atsakomybės dėl padarytų pirkimų pažeidimų grąžinti neteisėtai gautas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto lėšas. LVPA nenumatyta funkcija tvirtinti ar aprobuoti pareiškėjos priimamus sprendimus taip, kad po tokio tvirtinimo ar aprobavimo savaime būtų pašalinta pareiškėjos atsakomybė sugrąžinti neteisėtai gautas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų išlaidas, paaiškėjus, jog pareiškėjos sprendimai buvo priimti pažeidžiant pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2019 konstatavo, jog atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pažeidimo apibrėžimą, 98 straipsnyje numatytą finansinių koregavimų mechanizmą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14) pateiktą aiškinimą, darytina išvada, kad valstybei pareiga atlikti finansinį koregavimą kyla visais atvejais, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, dėl kurio dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui, nepriklausomai nuo to, su kokio ūkio subjekto veiksmais susijęs teisės aktų pažeidimas. Nustatant finansinio koregavimo dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, svarbą ir finansinį poveikį. Tuo tarpu projekto vykdytojo kaltė pagal aptartą teisinį reglamentavimą negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi būti susigrąžinamos projekto vykdytojui išmokėtos lėšos. Taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sąrašą. Pažymi, kad pažeidimo sąvoka yra apibrėžta kone identiškai tiek ankščiau LVAT nutartyje cituojamame 2007–2013 m. finansinio laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimui Reglamente Nr. 1083/2006, tiek 2014–2020 m. finansavimo periodo, kuriame buvo finansuotas pareiškėjos projektas, Reglamente Nr. 1303/2013.

Mano, kad, atsižvelgiant į LVAT praktiką, nustatant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto pažeidimą, pareiškėjos kaltė negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi būti susigrąžinamos pareiškėjai išmokėtos lėšos, taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sąrašą.

Akcentuoja, kad LVPA tenka pareiga užkirsti kelią pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti bei susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas (Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnio 2 dalis, 143 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Pažymi, kad pažeidimo tyrimo metu LVPA vertino duomenis, kurie buvo svarbūs patvirtinant arba paneigiant aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui, kuris buvo priimtas išnagrinėjus visą su įtariamu pažeidimu susijusią informaciją ir, kuris, LVPA įsitikinimu, atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, t. y. LVPA sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas LVPA sprendime buvo adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendime buvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo LVPA rėmėsi priimdamas sprendimą. Mano, kad priimtas sprendimas visiškai atitiko LVAT praktiką, jog sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (LVAT 2008 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad KDP buvo nurodyta, kad perkami lanksčios pakuotės gamybos linijos, įskaitant spausdinimą, laminavimą ir supjaustymą (1 kompleksas) darbai, tiekėjams dėl konkurso sąlygų ir pasiūlymo formos pasiūlyta kreiptis nurodytu elektroniniu paštu. Kvietimas dalyvauti pirkime (KPD) buvo paskelbtas svetainėje www.esinvesticijos.lt nustatyta tvarka, adresuotas nenustatytam asmenų skaičiui. Visgi paskelbtos informacijos turinys akivaizdžiai nebuvo pakankamas, kad parengti pasiūlymą. Norėdami gauti pasiūlymui rengti būtiną informaciją galimi tiekėjai turėjo kreiptis nurodytu elektroniniu paštu. Taigi toks KDP paskelbimo būdas neatitiko Taisyklių 459 p. reikalavimų. Be to, atsakovė LAGK teisingai nurodė, kad tai buvo potencialius tiekėjus atgrasantis paskelbimo būdas, nes reikėjo atlikti papildomus veiksmus – kreiptis į pareiškėją. Vien jau kreipimasis leistų identifikuoti save kaip besidomintį pirkimu. Pati aplinkybė, kad perkantysis asmuo identifikuoja besidominčiuosius pirkimu galėjo būti priimta kaip ženklas, kad ji nesiekia realiai gauti naudingiausio pasiūlymo, o tiesiog formaliai skelbia apie pirkimą. Tuo tarpu pareiškėja nepagrindė būtinybės taikyti tokį pirkimo dokumentų išviešinimo būdą, nes nei pažeidimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kodėl negalėjo dokumentų paskelbti savo interneto svetainėje.

Šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjai pagrįstai LVPA sprendimu buvo paskyrusi finansinę korekciją, t. y. ar LAGK išvada, jog skiriant finansinę korekciją nebuvo atsižvelgta į eilę aplinkybių, kurios turėjo ją skiriant būti įvertintos, yra pagrįsta.

Bet koks teisinis reguliavimas, kuris reguliuoja ekonominio poveikio priemonių, sankcijų skyrimo (baudimo) teisinius santykius, turi būti aiškinamas žvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) formuojamą doktriną. Šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai yra neatsiejami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Konstitucinis Teismas nuosekliai konstatuoja, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, <...> turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Be to, pareiga viešojo administravimo subjektams savo veikloje vadovautis proporcingumo principu įtvirtinta ir VAĮ. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 punkte buvo įtvirtinta, jog proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tikslus. Tai suponuoja, kad atsakovas nustatydamas finansinio poveikio priemonių dydį turi paisyti proporcingumo principo sąlygojamų imperatyvų (žr. pavyzdžiui, LVAT 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-729-415/2017).

Šioje byloje svarbu nustatyti, ar nustatyto teisės pažeidimo kontekste buvo pagrindo skirti/taikyti finansinę korekciją ir ar pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga.

Šios bylos atveju pareiškėja skelbimo būdą derino su atsakove. LVPA to neneigė bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka, taip pat neneigia ir teismui pateiktame skunde. LVPA 2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. sausio 29 d. raštas neteikė pastabų dėl pirkimo dokumentų, pirkimo organizavimo, skelbimo būdas derintas su LVPA. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas paaiškinimuose LVPA ir skunde LAGK taip pat pažymėjo, jog ji, kaip ne perkančioji organizacija, turėjo teisę pateikti kvietimą dalyvauti pirkime vienam tiekėjui ir sudaryti su juo pirkimo sutartį, kadangi prekes, paslaugas ar darbus dėl meninių ar techninių priežasčių gali tiekti, teikti ar atlikti tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, turintis išimtines teises gaminti (tiekti) šias prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus (Taisyklių 461.2 p.). Skunde nurodytas projektu įsigyjamos įrangos unikalumas ir teikti papildomi duomenys, kad iš esmės nebuvo ir nėra rinkoje kitų tokios įrangos teikėjų. Šis aspektas taip pat svarbus tinkamai motyvuojant finansinės korekcijos taikymą ir jos dydžio parinkimą. Taip pat LVPA patikrino projekto įgyvendinimo dokumentus, pripažino išlaidas pagal vykdytą projektą tinkamomis ir apmokėjo. Taigi laikytina, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekė elgtis teisėtai visų projekto veiklų laikotarpiu. Ji neturėjo pagrindo abejoti LVPA specialistų kompetencija ir sutikimu dėl skelbimo tinkamumo. Taisyklėse numatyta, kad institucijos, planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimą, vertindamos paraiškas finansuoti projektą ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, turi užtikrinti, kad bus laikomasi šių principų: aiškios atsakomybės, nešališkumo ir skaidrumo principai (5.2 p.), profesionalumo ir efektyvumo (5.3 p.). Viešojo administravimo įstatyme taip pat numatyta, kad viešojo administravimo subjektai laikosi viešojo administravimo bendrųjų principų (3 str. ) ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, tame tarpe - metodinės pagalbos teikimo principo (VAĮ 30 str. 1 d. 5 p.), kuris reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Šis principas netaikomas tik ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų. Jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos (VAĮ 32 str. 2 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga dėl klaidingos konsultacijos pasekmių netaikoma, jeigu yra bent viena iš VAĮ 32 str. 3 dalyje sąlygų, kurios aptariamu atveju taip pat nebuvo įvertintos. Bendrosios poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo taisyklės numatytos VAĮ 37 str. Taip pat aptariamame kontekste pažymėtina, kad nurodyti principai sudaro asmens teisės į gerą administravimą, įtvirtintą ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d., turinį. Gero administravimo principo turinį yra atskleidęs ir Lietuvos vyriausiasis teismas savo jurisprudencijoje. Šios bylos kontekste LVPA, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai projekto priežiūros laikotarpiu, todėl išreiškus sutikimą dėl skelbimo tinkamumo sukėlė ir aiškų, nedviprasmišką lūkestį, kad pareiškėja tokiu būdu elgsis teisėtai. Atmestinas LVPA argumentas, kad vien tik pats projekto vykdytojas visais atvejais atsako už pirkimų pažeidimus. LVPA, be kitų funkcijų, pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.5 punktu pavesta atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka. Taigi LVPA, pritardama konkretiems su pirkimais susijusiems veiksmams, turi elgtis pakankamai rūpestingai, o jos atliekami veiksmai sąlygoja tam tikrą projekto vykdytojų elgseną ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes, be kita ko ir atsakomybę už priimtus sprendimus (VAĮ 3 str. 1 p.). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Skundžiamame LVPA sprendime šis aspektas taip pat neaptartas.

Teismas pažymi, kad šioje byloje aktualus LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, pateiktas teisės aiškinimas, kadangi panašios bylos turi būti sprendžiamos vienodai, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir teisinį tikrumą. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nurodė, kad esant formaliam Taisyklių pažeidimui spręstina, ar taikytina projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija. Atkreiptas dėmesys į 2013 m. Gairių 1.3 punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką aiškinant „pažeidimo“ sąvoką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktu „pažeidimo“ sąvoka apima Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą, kurį lemia ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį turi nustatyti atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tai kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą byloje Wroclaw - Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju (C- 406/14), 471, 47–78 p.). Taigi, šioje byloje turi būti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimą finansinį poveikį, koks pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas (Taisyklių 315 p.).

Dėl to darytina išvada, kad iš esmės pagrįstai LAGK nurodė, jog taikant finansinę korekciją LVPA privalėjo įvertinti ir motyvuotai pagrįsti, ar pažeidimas buvo esminis, svarbus Projekto vykdymui ir ar sukėlė finansinių nuostolių, tačiau skundžiamame LVPA sprendime apie šiuos kriterijus nėra pasisakyta. Šia prasme (finansinės korekcijos proporcingumo) LVPA sprendimas pagrįstai panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ (2019 m. birželio 13 d. akto redakcija) 8 straipsnio reikalavimų. Kitoks aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų teisinio aiškumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principams. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjai finansinė korekcija dėl netinkamo pirkimo skelbimo paskirta nemotyvuotai ir skundžiamas LAGK sprendimas yra priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. LVPA privalėjo įvertinti ne tik pareiškėjos padarytą pažeidimą, bet ir aplinkybes, lėmusias šio pažeidimo padarymą, taip pat ar pažeidimas buvo esminis, svarbus Projekto vykdymui ir ar sukėlė nuostolių, atsižvelgti į LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur taip pat numatyta, jog taikant finansines korekcijas turi būti kiekvienu atveju individualiai įvertinta pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo jos nurodytų argumentų pagrindu ir naikinti skundžiamo LAGK sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti atsakovės VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ prašymą.

Palikti nepakeistą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21R-515(AG-132/07-2020).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.