Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-04-04 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį, 8 MGL bauda, turintis teistumą, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. kaltinamas tuo, kad mušdamas ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2016 m. vasario 29 d., apie 10.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilių girtumo laipsnis), buvusios sutuoktinės D. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su D. D. metu, paėmė virtuvėje ant stalo buvusį nešiojamą kompiuterį ir planšetę ir numetė juos ant grindų, taip panaudodamas psichologinį smurtą prieš D. D., po ko, smurtaudamas, tyčia abiem rankomis sugriebė D. D. už šalikėlio, buvusio ant kaklo ir traukdamas už jo, pargriovė D. D. ant grindų. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. D., tyčia koja mažiausiai penkis kartus spyrė ant grindų gulinčiai D. D. į dešinį šoną ir į dešinės kojos blauzdą. Po to, A. D. abiem rankomis suėmęs D. D. už plaukų pakėlė ją nuo grindų ir kartą tyčia spyrė jai į veidą, padarydamas nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje ir nuskeldamas du priekinius dantis. Tokiais smurtiniais veiksmais A. D. buvusiai sutuoktinei D. D. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. vasario 29 d. jis buvo pas draugą. Jam paskambino buvusi sutuoktinė ir paprašė ateiti pas ją pasikalbėti dėl buto, bendro jų vaiko, todėl jis ir nuėjo pas D. D.. Buvo išgėręs, todėl visko neprisimena. Pamena, kad jie su buvusia sutuoktine susiginčijo, vėliau susistumdė. Neneigia galėjęs jai įspirti, pargriauti, tačiau tiksliai nepamena, nes buvo išgėręs.

Nukentėjusioji D. D. apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2016 m. vasario 29 d., jos bute, susitiko su buvusiu vyru pasikalbėti apie vaiką, butą. Kalbėjosi sėdėdami virtuvėje. Pradėjo vienas kitam priekaištauti dėl abiejų dabartinių draugų, tuomet A. D. numetė nuo stalo nešiojamą kompiuterį ir planšetę, sugriebė jai už šalikėlio, parvertė ant žemės, spyrė vieną kartą, kitą, pakėlė nuo žemės, sudavė į kaktą, nubrozdino ją. Viskas įvyko labai greitai. Ji paprašė, kad jis išeitų ir iškvietė policiją. Padarytą žalą A. D. jai atlygino, ji pretenzijų jam neturi.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, bylos aplinkybės aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, proceso dalyviai sutinka dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka

Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016 m. vasario 29 d., apie 10 val., jam paskambino buvusi sutuoktinė D. D. ir paprašė, kad jis ateitų pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasikalbėti. Jis buvo gerokai išgėręs, bet buvo netoli jos buto, pas draugą, todėl nuėjo. D. D. taip pat buvo išgėrusi, vaiko namuose nebuvo, kadangi jis buvo mokykloje. Nuėję į virtuvę jie pradėjo kalbėtis, D. D. pradėjo įžeidinėti jo draugę, su kuria jis šiuo metu gyvena. Jis supyko, todėl numetė nuo stalo nešiojamą kompiuterį ir planšetę. D. D. pradėjo jį raminti, kad jis taip nesielgtų, pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis dar labiau užpyko ir paėmė jai už šalikėlio, pargriovė ją ant grindų, kiek kartų jai gulinčiai įspyrė ir kur pataikė nepamena. Ji prašė, kad jis liautųsi. Jis norėdamas padėti jai atsistoti, patraukė už plaukų ir netyčia nutraukė auksinę grandinėlę. Ar spyrė jai į veidą ir, ar nuskėlė dantis, nepamena. Dėl padaryto gailisi, ketina atlyginti žalą (57–58 b. l.).

Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su buvusiu vyru A. D. yra išsituokusi jau apie metus laiko. 2016 m. vasario 29 d., apie 11 val., A. D. buvo atėjęs į jos namus pasiklabėti. Jis buvo išgėręs. Jie bendravo virtuvėje. Susiginčijus, A. D. nuo stalo numetė nešiojamą kompiuterį ir planšetę. Jai paklausus ką šis darantis, A. D. sugriebė jai už šalikėlio ir pargriovęs ją ant žemės, ėmė spardyti. Spyrė į dešinį šoną, dešinės kojos blauzdą. Vėliau už plaukų pakėlė ją nuo grindų ir spyrė į kaktos sritį, dėl ko ji patyrė skausmą (25 b. l.).

2016 m. vasario 29 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (10–16 b. l.). Nuotraukose matyti, nukentėjusiosios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų plytelių gulintys nešiojamas kompiuteris „ASUS“, plančetinis kompiuteris „HUAWEI“, stiklo šukės, geltono metalo spalvos grandinėlė, auskarai.

2016 m. vasario 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo fiksuotos įvykio aplinkybės: D. D. paaiškino, kad buvęs sutuoktinis A. D. konflikto metu numetė ant grindų nešiojamą kompiuterį, kumščiu trenkė jai į veidą, spardė kojomis (17–19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo ir nukentusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (17-19 b. l.), apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (10-16 b. l.), kaltinamajam nustatytas 1,91 prom. girtumo laipsnis (21 b. l.). Kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sutuoktinei, su kuria kartu negyvena, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Ištyrus kaltinamojo A. D. asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka 2015 m. gruodžio 2 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (neblaivus sukėlė eismo įvykį, pasitraukė iš jo, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė automobilio dokumentų); 2015 m. lapkričio 19 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d., pagal ATPK 128 straipsnio 2 d (41-43 b. l.); Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį, (neblaivus grasino užmušti D. D., įžeidė ją) (32-36 b. l.). Sodros duomenimis, nuo 2010-11-17 dirba (duomenys neskelbtini) (44 b. l.). Priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, esant recidyvistui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9,13 punktai), neišnykus teistumui. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis ).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 61 straipsnių 1,2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam paskiriant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytą 1 metų laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant jį toliau dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis), taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant šį įpareigojimą per 1 metus (BK 72² straipsnis).

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2016-02-29 15.21 val. (50 b. l.) iki 2016-03-01 11.25 val. (60 b. l.) (BPK 140 straipsnis). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam A. D. 2016 m. kovo 1 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (62-63 b. l.). Ši kardomoji priemonė paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 23,16 eurų priteisimo iš kaltinamojo, kadangi nagrinėjamoje byloje gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu 2 dalimi. Minėtos straipsnio nuostatos numato, jog bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl jų priteisimas iš kaltinamojo, kuriam gynėjas užtikrintas privalomai, būtų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį toliau dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį toliau dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu C papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-02-29 (15.21 val.) iki 2016-03-01 (11.25 val.) (dvi dienas), dvi sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, A. D. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.