Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-31-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-04
Bylos Nr.
T-31-337/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Nuteistasis
U. T.
Kategorijos
Byla Nr. T-31-337-2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.15 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo U. T. (U. T.) prašymą dėl bausmių subendrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu U. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 292 str. 3 d. ir jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas U. T. sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 13 d. Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 14 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vokietijos Federacinės Respublikos A. P. Veideno žemės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015-09-15, U. T. buvo nuteistas dėl versliško nelegalaus užsieniečių įvežimo, jam skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams. Į bausmės laiką įskaičiuotas jo įkalinimo nuo 2015-01-20 laikas.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nuteistojo U. T. prašymas, kuriuo prašoma nekeičiant bausmės subendrinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu ir pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Veideno žemės Aukščiausio teismo nutartį paskirtas bausmes ir įskaityti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Veideno žemės Aukščiausio teismo nutartį visiškai atliktos bausmės laiką. Prašyme nurodoma, jog Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, taip kaip reikalauja nacionalinė teisė bei tarptautiniai susitarimai dėl baudžiamųjų bylų ir nuosprendžių tarpusavio pripažinimo, nesubendrino minimo nuosprendžio su 2015 m. rugsėjo 15 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Veideno žemės Aukščiausiojo teismo nuosprendžio, kuria nuteistajam skirta keturių metų laisvės atėmimo bausmė ir neįskaitė visiškai atliktos bausmės laiko pagal minimą teismo nutartį į jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką. Pažymima, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir Vokietijos Federacinės Respublikos A. P. Veideno žemės teismo nuosprendžiu U. T. buvo nuteistas už tą pačią tęstinę veiką, kuri turėjo būti nagrinėjama vieno teismo, vienoje valstybėje ir jo atžvilgiu turėjo būti priimtas vienas nuosprendis. Nurodoma, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1, 9 dalimis.

Atsiliepimas

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Roberto Diksos atsiliepimas į nuteistojo U. T. prašymą. Atsiliepime detaliai cituojami BK 63 bei 64 straipsnių nuostatos ir pažymima, kad priešingai nei teigiama prašyme, BK 63 ir 64 str. nenumato bausmių bendrinimo tuo atveju, kai viena iš bausmių yra paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu. Teigiama, kad pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme, būtų tuomet, jei nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetetinga institucija kreiptųsi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymas Nr. – 1322) ( toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Tačiau šiuo atveju, tokių duomenų byloje nėra, todėl nesant suderintos Vokietijos Federacijos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu nėra pagrindo ir į 2017-02-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos A. P. Veideno žemės teismo 2015-07-22 nuosprendį atliktos bausmės laiką. Be to, atsiliepime nurodoma, kad į Įstatymo numatytą reikalavimą, jog Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos ES Valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės tik tuo atveju, jeigu nuteistasis yra LR pilietis. Taip pat nurodoma, kad Vokietijos Federacijos A. P. Veideno žemės teismo nuosprendžio pripažinimas ir vykdymas pagal Įstatymą apskritai negalimas, nes bausmės atlikimo laikas jau yra suėjęs, o bausmė įvykdyta. Akcentuojama, kad priešingai nei teigiama skunde, U. T. aptariamais nuosprendžiais yra nuteistas už skirtingas nusikalstamas veikas. Veikos yra tik panašaus pobūdžio.

Nuteistojo gynėjas advokatas R. B. atsiliepimu U. T. prašymui pritarė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikoje bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama taisykles reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos. Šių nuostatų pagrindu teismai skiria subendrintas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą nuteistiems asmenims. Šių nuostatų taikymas, nagrinėju atveju, kai viena iš nurodomų bausmių yra paskirta kitos valstybės teismo nuosprendžiu, yra įmanomas tik tada, jei Lietuva kitos valstybės prašymu perima bausmės vykdymą ( Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“). Būtent tokiu atveju yra leistina užsienyje paskirtos bausmės konversija (pakeitimas). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos atsakinga institucija nėra pateikusi prašymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Vokietijos Federacinės Respublikos A. P. Veideno žemės teismo 2015-07-22 priimto nuosprendžio U. T. atžvilgiu pripažinimo siekiant jį vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal joje numatytus įstatymus. Taigi, minimas užsienio valstybės nuosprendis, priimtas U. T. atžvilgiu, nebuvo adaptuotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir juo paskirta bei jau atlikta bausmė negali būti bendrinama su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu U. T. paskirta bausme.

Prašyme teigiama, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu bei Vokietijos Federacinės Respublikos A. P. Veideno žemės teismo 2015-07-22 nuosprendžiu U. T. buvo nuteistas už tą pačią tęstinę veiką, kurią jis vykdė Lietuvoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Teismas nesutinka su tokiu nuteistojo padarytų veikų vertinimu. Nors teiginiai dėl tęstinės veikos yra betarpiškai susiję su nuosprendžių vertinimu ir tai nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas, tačiau kartu konstatuotina, kad minimais nuosprendžiais U. T. buvo nuteistas už skirtingomis aplinkybėmis, laiku bei vietose (valstybėse) padarytas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 362 str.,

nutaria:

Nuteistojo U. T. (U. T.) prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Vanagas