- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2YT-4068-1136/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02053-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Irmantas Tumas
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja A. B. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. Ž. po sutuoktinio H. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.
2. Nurodė ir paaiškino, kad pareiškėjos tėvai A. Ž. ir H. Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartimi 1975 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjos tėvai įsigijo ½ dalį statinių (duomenys neskelbtini). 1994 m. kovo 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi jie įsigijo 269/600 dalis 0,06 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusius civilinius įstatymus turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Nekilnojamasis turtas buvo registruotas tik pareiškėjos motinos A. Ž. vardu, todėl ji manė esanti vienintelė savininkė. Dėl šios priežasties po A. Ž. sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo H. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo.
3. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. Ž., kuri testamentu pareiškėjai paliko visą savo turtą. Kai pareiškėja kreipėsi į notarę, sužinojo, kad jai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes ½ motinos valdyto nekilnojamojo turto priklausė H. Ž., o dėl jo palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodė, kad jos motina A. Ž. savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiniu valdymu. A. Ž. namo dalyje su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyveno nuo būsto įsigijimo 1975 m. iki savo mirties. Po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) A. Ž. būstą išlaikė, prižiūrėjo. Pareiškėjos teigimu, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų galima konstatuoti, kad A. Ž. tapo viso jos vardu registruoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), savininke (½ dalį įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir ½ dalį – paveldėjimu). Tokiu atveju notarė galėtų išduoti pareiškėjai A. B. paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepime nurodė, kad neturi pretenzijų dėl tėvo H. Ž. turto dalies ir palikimo atsisako sesers A. B. naudai.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi savarankiško teisinio suinteresuotumo dėl pareiškimo dalyko, todėl prašė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo H. Ž. palikimo perėjimą valstybei, nurodo neprieštarausiantis pareiškimo tenkinimui, jei visapusiškai išnagrinėjus įrodymus bus įsitikinta, jog pareiškėjos mama A. Ž. priėmė pareiškime nurodytą palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. pareiškimas tenkintinas.
9. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama A. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo H. Ž. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti motinos A. Ž. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
10. Palikėjas H. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo laiku pagal tuo metu galiojusį 1964 m. civilinį kodeksą (toliau – ir 1964 m. CK) buvo laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimui priimti buvo nustatytas specialus 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas (1964 m. CK 568 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan. (1964 m. CK 587 str.). Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.
11. Byloje nustatyta, kad A. Ž. buvo palikėjo H. Ž. sutuoktinė, o pareiškėja A. B. yra jų dukra. Pareiškėjai siekiant paveldėti motinos testamentu paliktą turtą reikalinga nustatyti juridinį faktą, kad A. Ž. priėmė H. Ž. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pirmos eilės įpėdinis G. Ž. atsiliepime nurodė palikimo atsisakantis sesers A. B. naudai. Po abiejų pareiškėjos tėvų mirties liko jų santuokos metu įgytas turtas – ½ dalis statinių (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo tuo pačiu adresu. Panevėžio miesto 8-ojo notaro biuro pažymoje nurodoma, kad teismui nustačius juridinį faktą, A. B. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. Ž. turtą.
12. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad motinos testamentu jai paliktą turtą tėvai įgijo santuokos metu (pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys). Po tėvo H. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė A. Ž. turtą toliau valdė, prižiūrėjo (įsirengė vandens tiekimo, nuotekų šalinimo sistemas, komunalinių paslaugų sutartys sudarytos jos vardu) iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).
13. Teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos motina A. Ž. po sutuoktinio H. Ž. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Duomenų apie tai, kad pareiškėjos motina būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra, todėl ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. aptartu būdu priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą (CPK 185 straipsnis).
14. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusio H. Ž. palikimo sudėties.
15. Iš pareiškėjos priteistinos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio, H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuoni eurai 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.