Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtas pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, civilinėje byloje Nr. 2-223-267/2011 pagal ieškovės L. V. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei "Prie ežero" dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su juridinio asmens veiklos tyrimu.

Atskiruoju skundu ginčijama nutartis, kuria teismas pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo paliko nenagrinėtą.

Šiaulių apygardos teisme 2009 m. gruodžio 21 d. gautas ieškovės L. V. ieškinys atsakovui Lietuvos ir Vokietijos UAB „Prie ežero“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Nurodė, kad bendrovės direktorius nevykdo teisės aktuose nustatytų bendrovės direktoriaus pareigų, kadangi gyvena Vokietijoje, bendrovėje būna retai ir nereguliariai, piktnaudžiauja užimamomis pareigomis, jo vadovaujama bendrovė nebevykdo pagrindinės veiklos – apgyvendinimo paslaugų teikimo; viešbutis „Prie ežero“ tvarkomas neūkiškai, ir bendrovė dirba nuostolingai, laiku nesušaukiami visuotiniai akcininkų susirinkimai. Be to, bendrovė nevykdo įsipareigojimų tretiesiems asmenims, direktorius sudarinėja sandorius su atsakovu nepranešdamas kitiems įmonės valdymo organams, pažeisdamas CK 2.87 str. įtvirtintas juridinio asmens valdymo organo pareigas. Bendrovės vadovas netinkamai naudoja įmonės lėšas atlikdamas pirkimus, kurie, ieškovės manymu, bendrovei nėra būtini ir reikalingi. Ieškovė nurodė, kad direktorius siekia parduoti vienintelį akcininko turtą – viešbučio pastatus. L. Vaicekauskienė, būdama įmonės akcininke, mano, kad jos ekonominiai interesai yra pažeidinėjami, o įmonės veikla žlugdoma. Neturėdama galimybės nuolat kontroliuoti bendrovės ir jos vadovo veiklą, ieškovė dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių abejoja direktoriaus veiklos tinkamumu, todėl mano, kad turėtų būti pradėtas šios bendrovės veiklos tyrimas.

2011 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos teisme gauti šalių atstovų prašymai pratęsti terminą ekspertų sąrašui pateikti iki 2011 m. gegužės 18 d. Tenkindamas pareikštus prašymus teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi pratęsė šalims terminą ekspertų sąrašui pateikti iki 2011 m. gegužės 18 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo buvo paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 12 p. pagrindu, kuris numato galimybę palikti pareiškimą nenagrinėtu kitais CPK ir CK numatytais atvejais. Tačiau nei CPK, nei CK nenumato, kad tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą ginčo šalys nepateikia siūlomų ekspertų sąrašo, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Todėl ieškovės pareiškimą teismas paliko nenagrinėtą be pagrindo.Situacija, kai pareiškėjas nesumoka teismo nurodytos sumos į specialiąją sąskaitą, tiek savo turiniu, tiek sukeliamomis pasekmėmis iš esmės skiriasi nuo situacijos, kai šalys nepateikia ekspertų sąrašo, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo taikyti analogijos su CK 2.129 str. 2 d.Ieškovės nuomone, negavęs ekspertų sąrašo per nustatytą terminą, teismas turėjo savo iniciatyva imtis priemonių ir išsiaiškinti tolimesnius šalių ketinimus tęsti šią bylą ir tik gavęs šalių poziciją ir išsiaiškinęs konkrečias sąrašo nepateikimo priežastis teismas galėjo spręsti tolimesnį šios bylos likimą. Bet kokiu atveju, ekspertus tokioje situacijoje teismas turėjo skirti savo iniciatyva.Šalys yra priėmusios principinį sprendimą šioje byloje sudaryti taikos sutartį, yra aptarusios ir suderinusios taikos sutarties tekstą ir laukia faktinių aplinkybių, kurios, šalių susitarimu, leistų abiem šalims tokią sutartį pasirašyti. Ekspertų sąrašo sudarinėjimas ir su tuo susijusios išlaidos užkirstų kelią įgyvendinti bylos išnagrinėjimo mažiausiomis sąnaudomis principą. Aktyvūs abiejų šalių veiksmai, siekiant sukurti visas prielaidas taikos sutarčiai sudaryti, negali būti vertinami kaip šalių veiksmai prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo paliko nenagrinėtą po to, kai šalys per teismo nustatytą terminą nesusitarė dėl konkrečių ekspertų, kurie atliks atsakovo veiklos tyrimą, paskyrimo.

Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai pagal juos sudarančių sąlygų atsiradimo momentą skirstomi į egzistavusius bylos iškėlimo metu ir atsiradusius po teisėtai iškeltos bylos. Nors ieškinio palikimas nenagrinėto ir neužkerta kelio ieškovui pakartotinai paduoti tapatų ieškinį, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį bylos užbaigimo nepriimant teismo sprendimo būdą, nesuteikia teismui įgaliojimų nutartimi ieškinį palikti nenagrinėtą nesant įstatyme nurodyto konkretaus pagrindo. t. y. įstatymuose nustatytas ieškinio palikimo nenagrinėtu sąrašas yra baigtinis. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai yra įtvirtinti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose bei kitose CPK ir CK normose (CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Kolegija pažymi, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas nesudaro savarankiško pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, o tik nukreipia į kitas CPK bei CK normas, kuriose gali būti įtvirtinti savarankiški ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai. Tai reiškia, kad teismas neturi teisės ieškinį palikti nenagrinėtą tokiu pagrindu, kuris neįtvirtintas CPK ar CK.

Sprendžiant, ar ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pagrįstai paliktas nenagrinėtas, reikia atsižvelgti į tokių bylų ypatumus. Ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo siekiama nustatyti, ar juridinio asmens organai veikė tinkamai ir teisėtai. Ekspertizė yra privaloma tokiose bylose. Bylos baigtį iš esmės lemia ekspertų pateiktos ataskaitos ir rekomendacijos, kurias turi įvertinti teismas. CK 2.127 straipsnis nustato ekspertų paskyrimo ypatumus. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį teismas, prieš skirdamas ekspertus byloje, turi pasiūlyti šalims susitarti dėl konkrečių ekspertų skyrimo. Šalims susitarus, skiriami jų bendrai pasirinkti ekspertai, o nesusitarus, teismas ekspertus paskiria iš šalių pateikto ekspertų sąrašo. Įstatymas nesuteikia teismui teisės civiliniame ginče savo nuožiūra pasirinkti ekspertus, kurių šalys nesiūlė. Taigi ginčo privatinis pobūdis ir jo specifika nulemia, jog teismas gali paskirti ekspertus iš šalių pateikto ekspertų sąrašo. Materialiosios teisės konkrečios normos, reglamentuojančios bylų dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nagrinėjimo ypatumus, t. y. įstatymo normos nesuteikia teismui teisės palikti ieškinį nenagrinėtą tuomet, jeigu šalys nepasiūlo savo ekspertų. Tokiu atveju teismas turėtų skirti papildomą terminą šalims ekspertų kandidatūroms pasiūlyti, esant pagrindui, taikyti procesinio pobūdžio sankcijas, nevykdant teismo įpareigojimų (CPK 95 str.). Remiantis CK 2.129 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali palikti nenagrinėtą, jeigu pareiškėjas nesumoka į teismo depozitinę sąskaitą sumos už ekspertų darbo apmokėjimą. Tačiau, kaip minėta, teismui nesuteikta teisė pagal įstatymą ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, jog šalys neįvykdė teismo nurodymų per nustatytą terminą ir nepasiūlė ekspertų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja dar 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi priėmė ieškovės L. V. ieškinį atsakovui UAB "Prie ežero" (t. 1, b.l. 1). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskyrė atsakovo veiklos tyrimą ir nustatė šalims terminą susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo. Šalių prašymu teismas buvo pratęsęs šį terminą iki 2011 m. gegužės 18 d. Šalims nepateikus ekspertų sąrašo, teismas neturėjo teisės ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Kaip minėta, ši proceso teisės norma negali sudaryti savarankiško pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. CK 2.127 straipsnyje, kuriame reglamentuojami ekspertų paskyrimo juridinio asmens veiklos tyrimo byloje ypatumai, nenumatyta galimybė ieškinį palikti nenagrinėtą tuomet, jeigu šalys neįvykdo teismo nurodymų ir per nustatytą terminą nepateikia ekspertų kandidatūrų. Situacija, įtvirtinta CK 2.129 straipsnio 2 dalyje, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu šalys nesumoka ekspertams už darbą į teismo specialiąją sąskaitą nurodytos sumos, negali būti prilyginta situacijai, kai sprendžiamas ekspertų skyrimo klausimas ir negali sukelti tokių pat teisinių padarinių.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto ir dėl to nepagrįstai užbaigė bylą nepriimant sprendimo. Nutartis dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kolegija paaiškina, jog teismas šiuo konkrečiu atveju turi dar kartą nustatyti terminą šalims pateikti ekspertų sąrašą, o jo nepateikus, spręsti klausimą dėl procesinių sankcijų šalims taikymo CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti.