Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-389-945/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
e2S-389-945/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09091-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas
G. L.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-389-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09091-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15971-429/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei G. L. (M. L. procesinių teisių perėmėjai), trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. L. (kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos procesinių teisių perėmėja yra G. L.) 2 209,36 Eur skolą, 80,43 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė tiekia šilumos energiją. Rašytinės sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo atsakovė nėra sudariusi, tačiau šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Už laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. kovo 9 d. ieškovės parduotą šilumos energiją yra susidariusi 2 209,36 Eur skola.

Atsiliepimas

2. Atsakovė M. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas bei nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), okupacijos metu buvo nacionalizuotas ir priklausė Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto valdyba 1998 m. spalio 6 d. sprendimu jai grąžino iki nacionalizacijos jos tėvui priklausiusį namą (išskyrus butą Nr. 9), tačiau ji negalėjo nutraukti nuomos sutarčių su butų nuomininkais ir privalėjo sudaryti su savivaldybe patalpų nuomos sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnį, komunalinius mokesčius turėjo mokėti nuomininkai. Ginčo butą nuomojosi A. K., kuris ir turėjo mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją. Savivaldybė ginčo butą perdavė 2011 m. kovo 9 d. Ieškovės reikalaujama priteisti skola susidarė iki 2011 m. kovo 9 d. Šiuo laikotarpiu ginčo buto faktinė valdytoja buvo Kauno miesto savivaldybė, kuri ir turėjo užtikrinti prievolių ieškovei vykdymą.

Šalies argumentai

3. 2019 m. gruodžio 11 d. teismui buvo pateiktas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovės 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą atsakovei G. L.. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į tai, kad byloje buvo teiktas atsiliepimas į ieškinį, atsakovės atstovas dalyvavo trijuose posėdžiuose, todėl sprendė, kad šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteistas 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas, atsakovės prašymą atmesti. Skunde nurodoma, kad ieškovė pareiškė ieškinį pagal viešai prieinamus oficialius Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos atsakovė buvo nurodyta ginčo buto savininke, ginčo buto nuomos sutarties faktas nebuvo išviešintas. Ieškinys buvo atsiimtas tik pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui metų paaiškėjus informacijai, kad prievolę mokėti už šilumos energiją skolos susidarymo laikotarpiu buvo perėmę kiti asmenys, kas ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma ieškinio teikimo teismui metu. Ieškovė elgėsi tinkamai ir rūpestingai, ieškinio pareiškimas nėra niekaip susijęs su netinkamu ieškovės elgesiu, dėl ko jai neturi kilti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, kai byla baigiama nutartimi ieškinį palikti nenagrinėtą, t. y. nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Ieškovė, kvestionuodama jai nustatytą pareigą kompensuoti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad ieškinio pareiškimas nėra niekaip susijęs su netinkamu ieškovės elgesiu, dėl ko ieškovei neturi kilti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

8. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y., ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl skolos už laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. kovo 9 d. ginčo butui patiektą šilumos energiją pareiškė šio buto savininkei, pradinei atsakovei M. L., nesant tarp šalių sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties. Kaip matyti iš ieškovės 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo turinio ir ieškovės atskirojo skundo argumentų, ieškovės sprendimą atsiimti ieškinį nulėmė atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį ir trečiojo asmens pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė ginčo butą nuomojo trečiajam asmeniui, o ši butą subnuomojo ir prievolę mokėti už ginčo bute suvartotą šilumos energiją ginčo laikotarpiu buvo perėmę kiti asmenys. Taigi ieškinio atsiėmimas buvo sąlygotas ne atsakovės ieškinio pripažinimo ar to, kad atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimus, bet paaiškėję duomenys apie tai, kad ne atsakovė buvo atsakinga už mokesčių už šilumos energiją mokėjimą prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu.

10. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant klausimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, reikšminga tampa ta aplinkybė, ar ieškovė tokią informaciją žinojo ir/ar galėjo žinoti dar prieš kreipdamasi į teismą. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad ji to negalėjo žinoti, nes ginčo buto nuomos faktas nebuvo išviešintas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tokį ieškovės teiginį vertina kaip nepagrįstą.

11. Pati ieškovė su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija, iš kurio matyti, kad ginčo butui anksčiau buvo registruota žyma apie įpareigojimą savininkei M. L. nenutraukti nuomos sutarčių su Kauno miesto savivaldybe ir neiškeldinti nuomininkų, žymos išregistravimo pagrindas – 2011 m. kovo 9 d. Priėmimo – perdavimo aktas Nr. S-1241. Ieškovė pateikė ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą už akių byloje Nr. 2-00168-52/2009, kuriame minima ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. Gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name (jo dalyje, bute) nuomos sutartis Nr. 159, M. L. 2011 m. balandžio 11 d. ieškovei pateiktas prašymas ir kartu su juo patektas 2011 m. kovo 9 d. Priėmimo – perdavimo aktas Nr. S-1241. Šis dokumentas leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovei turėjo būti žinoma, jog M. L. buvo sudariusi ginčo buto nuomos sutartį su Kauno miesto savivaldybe ir butas M. L. buvo faktiškai perduotas (t. y. perduotas vadyti) tik 2011 m. kovo 9 d., t. y. būtent dieną, iki kurios susidarė prašoma priteisti skola.

12. Dar prieš kreipimąsi į teismą disponuodama tokia informacija, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, ieškovė galėjo ir turėjo išsiaiškinti (pasitikslinti), kas buvo faktinis ieškovės tiekiamos šilumos energijos ginčo butui vartotojas, turintis prievolę už ją atsiskaityti, tačiau duomenų, kad ieškovė kreipėsi į pradinę atsakovė M. L. ir/ar buvusią ginčo buto nuomininkę Kauno miesto savivaldybę, siekdama išsiaiškinti šią aplinkybę, byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui būtų reiškusi kokias nors pretenzijas M. L. dėl neatsiskaitymo už ginčo butui tiektą šilumos energiją ginčo laikotarpiu. Kaip matyti iš ieškovės 2019 m. gegužės 31 d. M. L. pateiktos sąskaitos, jokios informacijos apie neapmokėtą skolą už ginčo buto šildymą joje nėra. Neabejotina, kad, tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pareiškusi pretenziją M. L. dėl skolos už buto šildymą ginčo laikotarpiu apmokėjimo ar šią skolą būtų nurodžiusi bent pateikiamose apmokėti sąskaitose už ginčo buto šildymą, ieškovė dar iki kreipimosi į teismą būtų sužinojusi (gavusi) visą tą informaciją, kuri ir nulėmė ieškovės sprendimą atsiimti pareikštą ieškinį, nes nėra jokio pagrindo manyti, jog M. L. ar trečiasis asmuo buvo suinteresuoti (turėjo pagrindą) slėpti šią informaciją nuo ieškovės. Nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad pareikšdama ieškinį pradinei atsakovei (ginčo buto savininkei) M. L. ieškovė elgėsi tinkamai ir rūpestingai, nes nežinojo ir negalėjo žinoti informacijos apie ginčo buto nuomą, ir sudaro pagrindą konstatuoti, jog būtent ieškovei tenka kaltė (atsakomybė) dėl pradėto teisminio proceso ir jo užbaigimo nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, jai atsiėmus ieškinį.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad gindamasi nuo ieškovės pareikšto ieškinio pradinė atsakovė M. L. 2019 m. birželio 27 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V. M., kuriam už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 500 Eur. Vykdydama savo procesinę pareigą atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį (neabejotina, parengtą advokato), advokatas dalyvavo trijuose šioje byloje vykusiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Duomenų, kad bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimui (ar padidėjimui) įtakos turėjo pačios atsakovės netinkamas procesinių pareigų vykdymas, byloje nėra. Taigi pradinės atsakovės M. L. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti susidarymo priežastis yra ieškovės inicijuotas procesas, kuris pačios ieškovės valia (atsiėmus ieškinį) užbaigtas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovės šioje byloje turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovė (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

14. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas