Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-508-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-12
Bylos Nr.
1A-302-508-2013
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01105-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
K. Ž.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-302-508-2013

Teisėjas: V. Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01105-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 12 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 18 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirai iš R. J. pagrobė jam priklausantį bendros 220 Lt vertės turtą, t. y. 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-C3520“ su 20 litų vertės SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, civilinio ieškinio byloje nėra, nukentėjusysis jam atleido ir prašė teismo neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės. Be to, nurodo, kad yra vedęs, augina tris mažametes dukras, dėl paskirtosios laisvės atėmimo bausmės negali įsidarbinti, pragyvena iš socialinės pašalpos, su šeima gyvena nuomojamame bute, sutuoktinė per jo laisvės atėmimo bausmės laiką viena negalės išlaikyti šeimos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo K. Ž. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. Ž., atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau septynis kartus teistas, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus vos vienam mėnesiui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, anksčiau baustas administracine tvarka, nedirbantis. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. Ž. paskyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kaip matyti iš bausmės skyrimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios bausmės dydį, atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, ką pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, tai yra, kad nuteistasis yra vedęs, augina tris mažametes dukras, dėl paskirtosios laisvės atėmimo bausmės negali įsidarbinti, pragyvena iš socialinės pašalpos, su šeima gyvena nuomojamame bute, sutuoktinė per jo laisvės atėmimo bausmės laiką viena negalės išlaikyti šeimos, minėtos teismo išvados nepaneigia ir nesudaro absoliutaus pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, vertindama kitą nuteistojo K. Ž. apeliacinio skundo argumentą, susijusį su BK 75 str. nuostatų jo atžvilgiu taikymu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo normos nuteistojo atžvilgiu netaikė pagrįstai.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) viena ar kelios baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2012). K. Ž. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas - jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau nuteistojo asmenybė, pavojingumas, padarytos veikos pobūdis nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis K. Ž. anksčiau net septynis kartus teistas, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo polinkį nusikalsti, ignoruoti jam taikomas poveikio priemones, o taip pat ir visuomenėje priimtas elgesio normas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Teisėjų kolegija, vertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam K. Ž. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Dmitrijus KorsakovasArūnas Paštuolis