Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-15 · Administracinė byla Nr. I-4388-168/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
I-4388-168/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. S. 2013-11-27 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), dėl netinkamų kalinimo sąlygų už kiekvieną kalinimo mėnesį 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013-04-11 iki 2013-11-30 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą. Nurodė, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–11).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iš N. S. asmens įskaitos kortelės kopijos matyti, kad: 2013-04-16 vakare, 2013-05-20 ryte, 2013-05-25 vakare, 2013-06-09 vakare, 2013-07-03, 2013-07-19, 2013-09-03, 2013-10-10 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, t. y. teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto vienam kameroje laikomam asmeniui. Taip pat laikotarpiu nuo 2013-08-27 iki 2013-09-03, nuo 2013-10-08 iki 2013-10-10, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-13 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.

Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Atsakovas stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl pačių Lukiškių TI-K laikomų asmenų elgesio kameras tenka nuolat remontuoti. Nurodė, kad N. S. skundžiamas laikotarpis yra neilgas, dalis kalinimo atitiko nustatytus reikalavimus, tam tikru laikotarpiu jo nebuvo Lukiškių TI-K. Pabrėžė, kad nukrypimas nuo įprastinių laikymo sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo pasekmių, dėl kurių jam gali būti atlyginama žala.

Atsakovės nuomone, nėra žalos padarymo fakto – būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad N. S. (b. l. 5–6) 2013-04-16 atvyko į Lukiškių TI–K ir tam tikrais laikotarpiais iki 2013-11-30 buvo laikomas nuo dviejų iki keturių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,60 kv. m iki 7,99 kv. m. Tai patvirtina ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (bylos Nr. 1020-13) nurodyti duomenys (b. l. 12–13).

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2013-04-11 iki 2013-11-30 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant minimalų kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą. Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013-04-16 iki 2013-11-30 buvo laikomas Lukiškių TI-K, todėl vertintinas šis laikotarpis.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010, higienos norma). Šios higienos normos 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).

Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-04-16 iki 2013-11-30 206 dienas, 2 rytus ir 1 vakarą buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų 3,6 kv. m kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą ir tik 5 dienas, 1 rytą bei 2 vakarus buvo laikomas nepažeidžiant šio reikalavimo.

Sutiktina su atsakovu, kad nevertintini laikotarpiai, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, t. y. laikotarpiu nuo 2013-08-27 iki 2013-09-03, nuo 2013-10-08 iki 2013-10-10, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-13.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas turi skirti ypatingą dėmesį klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai. Šie nurodyti nepatogumai neabejotinai susiję su nustatytu minimalaus ploto reikalavimo pažeidimu. Jokių kitų nusiskundimų pareiškėjas nenurodė. Taigi, iš esmės jis kitų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K neįvardijo ir dėl jų nesiskundė.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).

Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Be to, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti vadovaujamasi ne bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi paminėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-04 nutartis Nr. A-143-2844-12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas 206 dienas, 2 rytus ir 1 vakarą buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl jų pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.

Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog gyvenimas kamerose, neatitinkančiose ploto reikalavimų, sukėlė pareiškėjui neigiamus sveikatos sutrikimus, tačiau pripažįsta, kad nepriimtinų kalinimo sąlygų trukmė buvo pakankamai ilga.

Teismas atkreipia dėmesį, kad, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2011-06-26 nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui (įtariamajam) N. S. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams nuo 2013-04-11. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-06-07 nutartimi suėmimo terminas įtariamajam N. S. nuo 2013-06-11 buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, kurią (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2013-06-26 nutartimi paliko galioti.

Iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-09-19 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės – laisvės atėmimo – vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir nuteistasis įpareigojamas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės vykdymą N. S. įskaitytas laikas, išbūtas laikinai sulaikius ir suėmus nuo 2013-04-09 iki 2013-04-11. Be to, minėtame nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjas šio teismo 2005-12-12 nuosprendžiu buvo nubaustas 3 MGL dydžio bauda.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 284 str. 1 d., ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 253 str. 1 d., ir skirta 1 (vienų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinęs, iš dalies sudėjęs bausmes ir skyrė subendrintą galutinę bausmę, nustatė laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį (aštuonis mėnesius) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės 2013-09-19 nuosprendžiu N. S. paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę N. S. paskyrė laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Teismas, vadovaudamasis BK 75 str., bausmės vykdymą N. S. atidėjo 3 (trejiems) metams ir įpareigojo nuteistąjį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Teismas šio nuosprendžio įžanginėje dalyje nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2005-12-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. nubaustas 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta; (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-09-19 nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 1 (vienų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, teistumas išnykęs.

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2014-03-06 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199-2 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė: pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9 100 Lt) bauda; pagal BK 199-2 straipsnio 1 dalį – 65 MGL (8 450 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL (9 100 Lt) bauda. Teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitė laiką nuo 2013-03-21 iki 2013-03-22, išbūtą skyrus laikiną suėmimą, ir laiką nuo 2013-04-11 iki 2014-03-06, išbūtą skyrus suėmimą. Vieną suėmimo dieną prilygino 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, konstatavo, kad N. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs. Kardomąją priemonę suėmimą panaikino ir N. S. teismo salėje paleido. Teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė, kad pareiškėjas neteistas.

Įvertinus anksčiau aprašytus nuosprendžius, matyti, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo teistas realia laisvės atėmimo bausme, jam tik laikotarpiu nuo 2013-04-11 iki 2014-03-06 buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2014-03-06 nuosprendžiu panaikinta. Taigi, pareiškėjas pirmą kartą Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad jis Lukiškių TI-K patyrė pradinio prisitaikymo prie prastų kalinimo sąlygų laikotarpį, kuris neišvengiamai sukelia tam tikrus psichinius ir fizinius sunkumus. Be to, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo neturtinės žalos dydžio, atkreipia dėmesį, kad jis į teismą kreipėsi, kai dar buvo laikomas Lukiškių TI-K.

Teismas, atsižvelgdamas į laikotarpio, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į pažeidimo mąstą, jo trukmę (206 dienas, 2 rytus ir 1 vakarą), teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-112-2013, 2014-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-379-2014), į šalies ekonominę padėtį (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje ginčui aktualiu laikotarpiu 2 253 Lt), į tai, kad jis pirmą kartą buvo laikomas suėmime Lukiškių TI-K, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kad pareiškėjui priteistų už kiekvieną kalinimo mėnesį 15 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

N. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti N. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Sušinskienė