Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Veslavos Ruskan ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Arminui Bartkaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Donorystė“ skundą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 09 06 įsakymo Nr. A1-231 „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašas“ pakeitimo ir dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 02 19 įsakymo Nr. A1-58 „Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 metams perduotų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų neįgaliųjų socialinės integracijos programoms vykdyti paskirstymas“ panaikinimo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo iš naujo vertinti pateiktas paraiškas pagal pataisytą „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašą“, dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, atsakovai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pakeisti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 09 06 įsakymą Nr. A1-231 „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašas“, sudarant visoms neįgaliųjų organizacijoms lygias galimybes ir teises, o būtent:

išbraukti 10.2 ir 10.6 ir 17 punktus, t.y. sudaryti visiems pareiškėjams vienodas sąlygas;taisyti 40.2.3. punktą, kad Projektų vertinimo ir atrankos komisija pati atliktų projektų kokybės vertinimo rezultatų analizę;taisyti 41. punktą, prirašant „teikia jį tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui“, o 41.1 ir 41.2 punktus išbraukti, t.y. neleisti Neįgaliųjų reikalų tarybai dalyvauti skirstant biudžeto lėšas;taisyti 42. punktą, t.y. sukonkretinti, kokia informacija, susijusi su projektų paraiškų vertinimu privalo būti pateikta;taisyti 43 punktą, t.y. įpareigoti Neįgaliųjų reikalų departamentą apie paraiškų vertinimo rezultatus informuoti visus pareiškėjus.

panaikinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 02 19 įsakymą Nr. A1-58 „Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 metams perduotų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų neįgaliųjų socialinės integracijos programoms vykdyti paskirstymas“ .įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iš naujo vertinti pateiktas paraiškas pagal pataisytą „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašą“;įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl padarytų neteisėtų veiksmų atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą 300 000 Lt ir turtinę žalą 100 Lt, t.y. sumokėtą žyminį mokestį.

Šie reikalavimai buvo priimti nagrinėti teismo 2008 04 01 nutartimi po to, kai pareiškėja teismo nurodymu taisė anksčiau paduotų skundų trūkumus. Skunde paaiškina, kad mano, jog neįgaliųjų socialinės integracijos programų vertinimas vyko neskaidriai, su išankstinėmis nuostatomis ir pažeidžiant lygios konkurencijos principus. Paaiškina, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) yra diskriminuojančių nuostatų naujai įkurtų asociacijų atžvilgiu, proteguojamos tik seniai dirbančios ir didžiosios neįgaliųjų organizacijos, kurioms netaikomos bendros taisyklės ir nuobaudos už nusižengimus.

Išdėsto savo nuomonę dėl konkrečių aprašo punktų diskriminacinio pobūdžio, vertinimo neskaidrumo įteisinimo, įteisinimo padėties, kai nebūtina motyvuoti priimtą neigiamą sprendimą dėl paraiškos vertinimo.

Taip pat teigia, kad diskriminacines nuostatas įteisino Neįgaliųjų reikalų departamento (toliau – ir NRD) Socialinės apsaugos ir darbo ministrui paruoštas įsakymas „Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos“. Šioje tvarkoje numatyta, kad paraiškų negali teikti organizacijos, nuo kurių įsisteigimo nėra praėję 3 metai, ir paraiškų negali teikti organizacijos, kurių narių skaičius mažesnis kaip 200, organizacijoms, teikiančioms paraiškas pirmą kartą, trejus metus projektams prašoma suma neturi viršyti 50 tūkst. litų.

Pareiškėja 2006 07 17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė reikalavimą, kad iš paruoštos tvarkos būtų išbraukti diskriminuojantys punktai, ir į tokį reikalavimą buvo atsižvelgta. Tačiau pareiškėjos manymu NRD direktorės įtaka projektų vertinimui, ekspertų komisijos parinkimui, liko.

Paaiškina, kad dėl nežinomų priežasčių būtent pareiškėja iš NRD 2007 metams negavo nė lito projektų įgyvendinimui, nors pagal Valstybinio audito išvadas kitos organizacijos, nepraėjusios ekspertų vertinimo, finansavimą gavo.

Paaiškina, kad NRD direktorės įtaką paraiškų vertinimui taip pat numato ir Aprašas, nurodo 40.2. ir 40.2.1., 40.2.3., 41, 41.1, 41.2 punktus.

Teigia, kad NRD ir tolimesniame etape daro įtaką paraiškų vertinimui, nes rengia biudžeto lėšų paskirstymo projektą ir svarsto jį kartu su Neįgaliųjų reikalų taryba. Mano, kad ši tvarka nusižengia bet kokiai logikai, viešųjų ir privačių ineteresų derinimui bei lygios konkurencijos principams, kadangi minėtos tarybos sudėtyje yra didžiųjų neįgaliųjų organizacijų atstovai, kurie patys sau ir pasiskirsto biudžeto lėšas. Pagal Valstybinio audito išvadas sau paskirsto didžiąją dalį lėšų.

Paaiškina, kad asociacija „Donorystė“ veikia populiarinant organų donorystę, padeda transplantacijos laukiantiems neįgaliesiems greičiau sulaukti (ar iš viso sulaukti) organo transplantacijos, o tuo pačiu pagerinti jų gyvenimo kokybę, svarbiausia – išgelbėti gyvybę. Paaiškina, kad asociacija įsikūrė 2005 09 28, aktyvią veiklą pradėjo 2006 metais, o jau 2007 metais pasiekė transplantacijos rezultatų lyginant su buvusiais. Šiuo laikotarpiu neatsirado naujų organizacijų, populiarinančių organų donorystę, taigi transplantacijų padidėjimas sietinas su asociacijos veikla. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmai, sudarant nelygias galimybes bei konkurencijos sąlygas, neskiriant finansavimo pareiškėjos pateiktoms programoms, padarė didelę žalą ir pačiai pareiškėjos veiklai ir jos prestižui ir neįgaliesiems, kuriuos atstovauja pareiškėja.

Ministerija pasisako dėl Tvarkos aprašo punktų ir aiškina, kad pareiškėjos išdėstyti argumentai dėl punktų neteisėtumo yra nepagrįsti.

Dėl reikalavimo panaikinti SADM 2008 02 19 įsakymą Nr. A1-58, remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi. Teigia, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjos teisės niekaip nebuvo pažeistos. Mano, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės kreiptis į administracinį teismą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo. Įsakymo panaikinimas sukeltų dideles neigiamas pasekmes, turėtų būti stabdomas beveik 3000 projektuose numatytų veiklų finansavimas, todėl iki 100 000 neįgaliųjų negalėtų gauti jiems reikalingų socialinių bei kitų paslaugų, sutriktų daugelio neįgaliųjų dienos globos centrų veikla.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja iki šio įsakymo priėmimo, remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašo 59 punktu, turėjo teisę apskųsti NRD veiksmus, susijusius su projektų vertinimu, finansavimo skyrimu.

Dėl reikalavimo keisti Tvarkos aprašą pasisako, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Pareiškėja skunde nenurodo, kokius įstatymus ar teisės aktus pažeidė socialinės apsaugos ir daro ministras, priimdamas 2007 09 06 įsakymą Nr. A1-231. Pažymi, kad administracinis teismas negali duoti teisėkūros subjektams privalomų nurodymų, kokiu konkrečiu būdu turėtų būti pakeistas neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo teisinis reglamentavimas. Tai darydamas administracinis teismas pažeistų konstitucinį valdžių padalijimo principą, viršytų įstatymu teismui priskirtos kompetencijos ribas. Tai pažymėjo ir LVAT administracinėje byloje Nr. I-556-11-07.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, ministerija pažymi, kad neturtinė žala dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginama vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Kodeksas numato, kad žala atlyginama, kai yra visos civilinė atsakomybės sąlygos. Mano, kad pareiškėja nepagrindžia teiginių, kokių darbuotojų veiksmai buvo neteisėti ir kokiais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, neteikia įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą. Mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Pažymi, kad žyminis mokestis gali būti atlygintas tik tada, kai sprendimas priimamas pareiškėjo naudai. Remiasi ABTĮ 44 str. 2 dalimi.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Bylos nagrinėjime ministerijos atstovas nedalyvavo. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs proceso šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą byla dalyje dėl reikalavimo pakeisti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 09 06 įsakymą Nr. A1-231 „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašas“ nutrauktina, kiti pareiškėjos reikalavimai atmestini.

Pareiškėja Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Donorystė“ (toliau – ir pareiškėja, asociacija „Donorystė“) kelia 4 skirtingo pobūdžio reikalavimus, todėl šie reikalavimai nagrinėjami atskirai.

I. Reikalavimas keisti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 09 06 įsakymą Nr. A1-231 „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašas“, sudarant visoms neįgaliųjų organizacijoms lygias galimybes ir teises.

Teismas daro išvadą, kad prašomas keisti teisės aktas turi norminio administracinio teisės akto, kurį priėmė centrinis valstybinio administravimo subjektas, statusą. Šis teisės aktas buvo publikuotas (Valstybės žinios, 2007 09 13, Nr. 97-3944), įsigaliojo nuo 2007 09 14. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 20 str. 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.

Pareiškėja galėjo prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, t.y. turėjo prašyti, kad teismas kreiptųsi į LVAT dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo ir toks prašymas turėjo būti grindžiamas teisiniais motyvais (ABTĮ 111 str. 2 dalies 4 punktas). Toks prašymas teismui nebuvo pateiktas. Pareiškėjos nurodomi teisės akto punktai kritikuojami ne teisiniais motyvais, o atskirų institucijų ir valstybės tarnautojų veiksmų galimu neteisėtumu taikant šį teisės aktą. Teismo nagrinėjamas prašymas pakeisti norminio administracinio akto dalis, tačiau tai nepatenka į apygardos administracinių teismų ar Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją (šių teismų kompetencija nustatyta ABTĮ 18 bei 19 straipsniuose), todėl teismas negali netgi nagrinėti pareiškėjos keliamų klausimų.

Teismas dėl norminio administracinio akto, kuris turi būti taikomas nagrinėjant bylą, teisėtumo tyrimo gali sustabdyti nagrinėjamą bylą ir kreiptis į LVAT dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo (ABTĮ 112 str.). Tačiau tokiu atveju teismas turi suabejoti tokio akto ar jo dalies teisėtumu ir privalo savo abejones pagrįsti teisiniais argumentais. Šiuo atveju teismas neranda pagrindo kreiptis į LVAT dėl norminio administracinio teisės akto atskirų punktų, kurie turi būti taikomi šioje byloje, teisėtumo tyrimo.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ištyrus norminio administracinio teisės akto teisėtumą, teismai negalėtų keisti šio akto dalių, netgi nustatę jų prieštaravimą įstatymams ar Vyriausybės nutarimams. Tokiu atveju neteisėtomis pripažintos norminio teisės akto dalys netektų teisinės galios.

Kadangi administraciniai teismai negali sprendimu keisti skundžiamo norminio administracinio akto dalių, kurias keisti prašo pareiškėja, nes tai nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, byla dalyje dėl reikalavimo keisti norminio administracinio teisės akto punktus, nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).

II. Reikalavimas panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 02 19 įsakymą Nr. A1-58 „Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 metams perduotų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų neįgaliųjų socialinės integracijos programoms vykdyti paskirstymas“ .

2008 02 19 įsakymas Nr. A1-58 buvo publikuotas (Valstybės žinios, 2008 02 23, Nr. 22-833), įsigaliojo nuo 2008 02 24. Įsakymu patvirtintas sąrašas neįgaliųjų asociacijų, kurioms 2008 metais skiriamas sąraše nurodyto dydžio finansavimas jų pateiktoms programoms vykdyti. Skundo reikalavimas dėl šio įsakymo nuginčijimo paduotas teismui 2008 03 17, t.y. nepraleidus vieno mėnesio termino, kuris nustatytas ABTĮ 33 straipsnyje.

Šiame sąraše nėra nurodyta pareiškėja, tačiau jame nurodytas didelis kitų asociacijų, kurioms skiriamas finansavimas, skaičius. Pareiškėja šį įsakymą ginčija dėl jo parengimo neskaidrumo, tendencingumo ir valstybės tarnautojų suinteresuotumo finansuoti būtent šias organizacijas, be to ir dėl to, kad priimant šį įsakymą pareiškėjos manymu taikytas ydingas norminis teisės aktas – Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 09 06 įsakymu Nr. A1-231 patvirtintas Tvarkos aprašas. Toks interesas laikytinas viešu interesu, o pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti aktą, kuris jos tiesiogiai neliečia. Viešąjį interesą gali ginti tik įstatymu tam įgaliotos institucijos ar fiziniai asmenys. Tai nurodyta ABTĮ 56 straipsnyje. Joks įstatymas pareiškėjai nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Tuo tarpu ABTĮ 5 straipsnis nustato, kad asmuo gali kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomos interesas. Pareiškėja negali pagrįsti, kaip šiuo įsakymu pažeidžiamos jos teisės. Iš esmės pareiškėja ginčija tik jos paduotos paraiškos atmetimą. Tai, kad pareiškėjos paraiška gauti programos finansavimą 2008 metams buvo atmesta, nereiškia, kad visoms kitoms asociacijoms finansavimas buvo skirtas neteisėtai. Dėl to, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti skundžiamą įsakymą, šis reikalavimas netenkinamas.

III. Reikalavimas įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iš naujo vertinti pateiktas paraiškas pagal pataisytą „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašą“.

Skunde teismui pareiškėja reikalavimą įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iš naujo vertinti asociacijos „Donorystė“ teiktas paraiškas dėl finansavimo grindė tik tuo, kad paraiškos turi būti naujai įvertintos pagal tenkinant pareiškėjos prašymą patikslintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 09 06 įsakymu Nr. A1-231 patvirtintą „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašą“ (toliau – Tvarkos aprašas). Toks reikalavimo formulavimas preziumavo tai, kad paraiškos turi būti naujai vertinamos tik dėl pataisyto Tvarkos aprašo. Pirminiuose skunduose nebuvo nurodytos jokios kitos neteisėto paraiškų atmetimo priežastys.

Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjos atstovas jau išsako naujus paraiškų netinkamo vertinimo argumentus. Tai nepagrįstos vertintojų pastabos, neleidimas susipažinti su vertinimo rezultatais, kas vertintina kaip informacijos slėpimas darant patį vertinimo procesą neskaidriu, abstrakčių išvadų pateikimas, netinkamas lyginimas su kita organizacija, kuriai ir buvo skirtas finansavimas, netinkamas faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos veikla, traktavimas, tai, kad projekto vadovas ir buhalteris tas pats asmuo, neteisinga projekto kritika dėl vaizdo klipo kūrimo. Tačiau pareiškėja nekonkretizavo, kokiuose atsakovės aktuose yra nurodyti trūkumai.

Pareiškėja šio reikalavimo pagrindimui pateikia 2007 03 30 pareiškimą, kurį ji įteikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, siekdama išsiaiškinti, kodėl nebuvo tenkinama pareiškėjos 2006 metų finansavimui gauti paraiška. Prie skundo pareiškėja pateikė jos 2006 07 17 reikalavimą (b. l. 21-22), susijusį su paraiškų vertinimo tvarka.

Jokių kitų duomenų, kokius konkrečius atsakovo sprendimus ar veiksmus ir kuriais metais atliktus skundžia, pareiškėja nepateikė. Iš paties reikalavimo formulavimo akivaizdu, kad pareiškėja nori ginčyti tiek finansavimo neteikimą jai 2007 metams, tiek 2008 metams (netgi galimai ir ankstesniais metais).

Kaip turi būti skundžiama paraiškų nagrinėjimo eiga, nustatyta 2007 09 06 SADM įsakymu Nr. A1-231 patvirtinto Tvarkos aprašo 59 punkte. Jame nurodyta, kad neįgaliųjų asociacijos turi teisę apskųsti Neįgaliųjų reikalų departamento veiksmus, susijusius su projektų priėmimu, vertinimu, finansavimo skyrimu, įgyvendinimu, finansavimo tikslinimu ir kontrole LR administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) nustatyta tvarka. Vienas iš tokios tvarkos reikalavimų yra kreipimosi į administracinį teismą terminai, kurie nurodyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Akivaizdu, kad finansavimo neskyrimo 2006 ir 2007 metams veiksmams ar aktams skųsti jau praleisti terminai ir pareiškėja neprašo šių terminų atnaujinti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 03 04 nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti ir reikalavimams tinkamai suformuluoti. Nagrinėjamo reikalavimo pareiškėja nepatikslino nei 2008 03 31 teismui pateiktame patikslintame skunde, nei vykdant teismo nurodymą 2008 03 17 pateiktame patikslintame skunde (b. l. 9-13). Nenurodė, kokius konkrečius atsakovo veiksmus, susijusius su paraiškų (ir kokių konkrečių paraiškų) vertinimu skundžia, kokius atsakovo sprendimus, liečiančius pareiškėjos paraiškų vertinimą, skundžia, kada apie konkrečius veiksmus ar sprendimus sužinojo. Dėl galimybės sužinoti apie paraiškų nagrinėjimo eigą, pastebėtina, kad Tvarkos aprašo 37 ir 42 punktuose nustatyta, kad informacija apie paraiškų pateikimą bei informacija, susijusi su projektų paraiškų vertinimu bei projektų atrankos etapais, pateikiama Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje adresu www.ndt.lt. Iš šioje svetainėje esančių skelbimų matyti, kad 2008 01 28 buvo baigtas 2008 metų finansavimui pateiktų projektų paraiškų vertinimo etapas – projektų kokybės vertinimas. Iš skelbimo matyti, kad pareiškėja praėjo projekto paraiškos administracinės atitikties vertinimą. Kadangi pareiškėja nepateko į sąrašą asociacijų, kurioms skiriamas finansavimas, daroma išvada, kad projektas nepraėjo kokybės vertinimo etapo, kuris baigtas 2008 01 28.

Bylos nagrinėjimo metu teismas uždavė pareiškėjos atstovui klausimą, ar pareiškėja nori tikslinti skundą ir skųsti papildomai kokius nors SADM veiksmus ar aktus, kuriais atmestas pareiškėjos projektas programos finansavimui. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad jokių konkrečių sprendimų neskundžia, nes mano, kad pakanka pareikšto reikalavimo įpareigoti SADM iš naujo vertinti pareiškėjos pateiktas paraiškas pagal pataisytą Tvarkos aprašą.

Teismas daro išvadą, kad norint SADM įpareigoti iš naujo vertinti konkrečią pareiškėjos paraišką, pirmiausiai turi būti nuginčytas ankstesnio jos vertinimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tam būtina įvertinti konkrečius veiksmus, susijusius su Tvarkos aprašo 59 punkte nurodytais dalykais. Pareiškėja nekonkretizuoja, kokius aktus (taip pat veiksmus), turėjusius reikšmės pareiškėjos programos atmetimui, ji skundžia, o teismas negali atlikti tokio tyrimo, kurio prašė pareiškėja savo 2008 03 03 paduotame skunde – ištirti, ar teisingai buvo įvertintos Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Donorystė“ pateiktos paraiškos ir ar teisingai buvo parengtos rekomendacijos nefinansuoti teikiamų projektų (b. l. 17). Teismo 2008 03 04 nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, kad teismas gali priimti tik ABTĮ 88 str. nurodyto pobūdžio sprendimą. Teismams nenumatyta teisė atlikti bendro pobūdžio kokios nors administracinės procedūros tyrimus ir kokiu nors būdu įforminti tokio tyrimo rezultatus.

Neaiškaus ir neapibrėžto reikalavimo formulavimas pažeidžia ir priešingos proceso šalies teises, nes tokiu atveju jai nežinomos bylos teisminio nagrinėjimo ribos, t.y. ginčo dalykas, o tai atima galimybę teikti tinkamą atsiliepimą į skundo reikalavimus. Dėl to nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovė niekaip neatsikirto į reikalavimą įpareigoti paraiškas vertinti iš naujo. Atsakovė atsiliepime šiuo klausimu pagrįstai paminėjo, kad pareiškėja vadovaudamasi Tvarkos aprašo 59 punktu turėjo teisę skųsti Neįgaliųjų reikalų departamento veiksmus. Kadangi pareiškėja neginčija jos paraiškos atmetimą įteisinusių sprendimų, susijusių su paraiškų vertinimu, atliktas vertinimas, kol jis nenuginčytas, laikomas teisėtu, o dėl to nėra galimybės tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti SADM iš naujo vertinti pateiktas paraiškas. Reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas. Toks teismo sprendimas neatima iš pareiškėjos galimybės skųsti teismui konkrečius paraiškos neigiamo įvertinimo veiksmus ar aktus, sukėlusius tokias teisines pasekmės kaip paraiškos netenkinimas.

IV. Reikalavimas įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl padarytų neteisėtų veiksmų atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą 300 000 Lt ir turtinę žalą 100 Lt, t.y. sumokėtą žyminį mokestį.

Žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šiame straipsnyje pasakyta, kad žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai reglamentuoja kitas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas. Viena jų – neteisėti veiksmai. T.y. turi būti konstatuota, kad buvo valdžios institucijos neteisėtas aktas (tada nepaisoma konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės). Nagrinėjant pareiškėjos reikalavimus nebuvo konstatuota, kad ginčo klausimu yra priimtas koks nors neteisėtas valdžios institucijos aktas. Nesant šios sąlygos žalos atlyginimas negalimas. Pastebėtina, kad pareiškėja neįrodė, kad asociacijai buvo padaryta kokia nors žala, neįrodė prašomo priteisti žalos dydžio. Pareiškėja tik abstrakčiai teigia, kad skundžiamais aktais nefrologiniams ligoniams padaryta žala. Šis teiginys niekaip nepagrįstas, be to, pareiškėja neįgaliota ieškoti žalos atlyginimo, kuris galimai padarytas kitiems asmenims.

Žyminis mokestis.

Kadangi pareiškėjos reikalavimai netenkinami, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovės žyminį mokestį. ABTĮ 44 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisę į išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo pakeisti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 09 06 įsakymą Nr. A1-231 „Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašas“.

Pareiškėjos Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Donorystė“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.