Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano numeris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano numeris“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundui dar kartą nustatė trūkumus – iki 2019 m. sausio 4 d. pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad apie ginčijamą 2018 m. birželio 12 d. nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-1159 (toliau – ir Nurodymas) buvo informuotas VMI 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. (21.183)RKD-2223, tačiau su pačiu nurodymu susipažino, kai VMI teismo pavedimu jį pateikė į bylą. Prašymą grindžia argumentais, kad su Nurodymo turiniu nebuvo supažindintas, todėl neturėjo objektyvios galimybės paduoti skundą. Taip pat nurodė, kad nuo sužinojimo apie mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymą buvo aktyvus ir teikė VMI prašymus dėl informacijos apie šių priemonių taikymo pagrįstumą ir dėl jų panaikinimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjo UAB „Mano numeris“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui sumokėtą 30 eurų žyminio mokesčio sumą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nustatė, kad ginčijamas Nurodymas priimtas 2018 m. birželio 12 d. Iš šio nurodymo turinio matyti, kad Nurodymas taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą skirtas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoms. Pareiškėjui šis nurodymas sukelia teisines pasekmes, susijusias su finansinėmis operacijomis. Taigi, šiuo atveju aktualus pareiškėjo sužinojimo laikas apie jo atžvilgiu pritaikytą prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. Pareiškėjas apie nurodymą informuotas VMI 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. (21.183) RKD-2223. To neneigia ir pats pareiškėjas. Su skundu į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 15 d., praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymą VMI nedelsiant nutraukti UAB „Mano numeris“ sąskaitų blokavimą. VMI 2018 m. spalio mėnesio raštu Nr. (32.45-MANOVMI)-RM šio prašymo netenkino. Taigi, minėtos aplinkybės parodo, kad pareiškėjas apie galbūt pažeistas savo teises ar teisėtus interesus sužinojo, gavęs minėtą VMI 2018 m. liepos 9 d. raštą. Ginčą siekė išspręsti, kreipdamasis į VMI, ir, tik VMI netenkinus prašymo nutraukti sąskaitų blokavimą, kreipėsi į teismą su skundu.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, nei fiziniam asmeniui, nes juridinis asmuo turi objektyvias galimybes, tinkamai parinkęs organizacines, o prireikus ir teisines pagalbos priemones, laiku ir veiksmingai ginti pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino, nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios trukdė jam laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą tenkinti – atnaujinti terminą pareiškėjo UAB „Mano numeris“ 2018 m. gruodžio 7 d. skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi nutartis neatnaujinti termino skundui paduoti prieštarauja teisingumo principui ir pažeidžia pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra tęstinis, t. y. VMI mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones pareiškėjo atžvilgiu taiko iki šiol, jau daugiau nei pusę metų (nuo 2018 m. birželio 12 d.), todėl galimybė apskųsti šių priemonių taikymą iš esmės turėtų būti savaime atsinaujinanti vien remiantis naujomis aplinkybėmis – besikeičiančiu taikymo laikotarpiu, priešingu atveju tokiu priemonių taikymas kartą jas apskundus ir skundą atmetus galėtų būti tęsiamas neribotai, o tai neabejotinai nesuderinama su proporcingumo principu. Juolab, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui buvo pranešta apie šių priemonių taikymą tik beveik po mėnesio nuo jų pritaikymo, o šis pranešimas apsiribojo tik supažindinimu su pačiu apribojimu pritaikymo faktu, nenurodant motyvų, į kuriuos pareiškėjas būtų galėjęs atsikirsti pateikdamas skundą teismui.

Pareiškėjas pažymi, jog mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymas yra tęstinis, į teismą pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl VMI veiksmų, prašant panaikinti UAB „Mano numeris“ atžvilgiu taikomas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones – apribojimus banko sąskaitoms. Nepaisant to, teismas tokį reikalavimą traktavo kaip skundo trūkumą ir įpareigojo jį ištaisyti pakeičiant skundo reikalavimą į prašymą panaikinti VMI sprendimą dėl tokių priemonių pritaikymo. Toks teismo įpareigojimas iki šiol yra nesuprantamas ir sunkiai suderinamas su teise kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str.), kadangi MAĮ Nurodymo apskundimo tvarkos apskritai nenumato. Atsižvelgiant į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinių teismų kompetenciją, pareiškėjas turėjo teisę VMI nurodymą blokuoti jo sąskaitas skųsti kaip veiksmus, bet ne kaip sprendimą, o teismas buvo kompetentingas tokį skundą priimti ir nagrinėti.

Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog į teismą kreipiasi juridinis asmuo, galintis veiksmingiau ir operatyviau ginti pažeistas teises nei fiziniai asmenys, neturėtų būti traktuojama kaip prezumpcija, o turėtų būti vertinama kitų aplinkybių kontekste. Viena iš tokių aplinkybių yra tai, jog dėl skundžiamų VMI veiksmų pareiškėjo, kaip ilgametę, pelningą, naudingą valstybei veiklą vykdančio ūkio subjekto, ūkinė-komercinė veikla apskritai tapo visiškai suparalyžuota, kadangi VMI uždėti ribojimai pareiškėjo banko sąskaitoms yra didesni nei visos valstybės biudžetas, t. y. akivaizdžiai neproporcingi, kai su tokių apribojimų motyvais pareiškėjas net nebuvo supažindintas. Pareiškėjas aktyviai siekia įgyvendinti savo teisę prieštarauti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymui, tokio termino atnaujinimas nepagrįstai suvaržytų pareiškėjo teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 5 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjo UAB „Mano numeris“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. birželio 12 d. nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-1159 (toliau – ir Nurodymas) panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas apie Nurodymą informuotas VMI 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. (21.183) RKD-2223. To neneigia ir pats pareiškėjas. Įvertinus šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl Nurodymo panaikinimo 2018 m. lapkričio 15 d., praleido terminą tokiam skundui paduoti.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusioms pareiškėjui kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos pareiškėjo teisės.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, šiuo atveju galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog skundą paduotų teismui nustatytu terminu, po to, kai pareiškėjas apie Nurodymą buvo informuotas VMI 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. (21.183) RKD-2223, kuriame pareiškėjui buvo paaiškinta, kad, siekiant užtikrinti patikrinimo metu apskaičiuotinų sumų išieškojimą, VMI bankams, kuriose atidarytos UAB „Mano numeris“ sąskaitos, 2018 m. birželio 12 d. pateikė nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Priešingai, nei nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, pareiškėjas nesiėmė aktyvių ir operatyvių veiksmų realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, uždelsė paduoti skundą, kurį padavė tik 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. žymiai praleidęs įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra tęstinis, t. y. VMI mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones pareiškėjo atžvilgiu taiko iki šiol, ir kad pareiškėjas VMI nurodymą blokuoti jo sąskaitas skundžia kaip veiksmus, bet ne kaip sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma tik konstatuoti tam tikrų atsakovo veiksmų neteisėtumą, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano numeris“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.