Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.9.8; 1.2.4.6.2.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; (N)

2025 m. gegužės 7 d.

nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą M. R., įgaliotam atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, Lietuvoje nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį, 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. T., būdamas nukentėjusiųjų L. T. ir A. T. tėvu, turėdamas teisę ir pareigą tinkamai auklėti savo vaikus, būdamas atsakingu už sūnų auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad nukentėjusieji būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, sistemingai naudodamas psichinę prievartą vaikų atžvilgiu, o būtent: bute, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus per savaitę būdamas neblaivus vaikų akivaizdoje sistemingai įžeidinėjo, vadindamas menkinančiais ir necenzūriniais žodžiais savo šeimos narę ir nukentėjusiųjų motiną M. R. bei naudodavo jos atžvilgiu fizinį smurtą, agresyviai elgdamasis rėkdavo, šaukdavo, vartodavo necenzūrinius žodžius, daužydavo ir laužydavo namuose esančius buities daiktus, be to, šiurkščiai pažeisdamas vaiko poreikį būti pastebėtu ir mylimu, žemino A. T. ir L. T. menkinančiais žodžiais: „durnius“, „debilas“, „duchas“, „žiurkė“, „šlykštynė“, tokiu būdu ir elgesiu sudarydamas vaikams traumuojančias situacijas artimoje aplinkoje, ilgalaikį psichologinį diskomfortą, sistemingai psichologiškai gniuždė savo mažamečius vaikus L. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamasis M. T. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. lapkričio 17 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą sudavė ranka nukentėjusiajam A. T. į galvą, be to, vieną kartą suėmęs už kaklo purtė bei ne mažiau kaip tris kartus skausmingai suėmęs nukentėjusiojo rankas ar sprandą, stipriai stūmė jį į sieną ir baldus ir pastarajam atsitrenkus į daiktus, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui A. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamasis M. T. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. lapkričio 17 d., apie 20.45 val., tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam per pakaušį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui L. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su vaikų mama M. R. gyveno kartu apie 13 metų. Santykiai buvo geri, bet po to prasidėjo antros pusės melavimai ir išdavinėjimai. Pašlijus santykiams pradėjo vartoti alkoholį. Blogai elgdavosi, kai neblaivų išprovokuodavo vaikų mama. Vaikai matydavo konfliktus. Konfliktų metu vaikai būdavo išsigandę, pasakydavo – „tete, baik, taip nedaryk“. Supranta, kad tokiais veiksmais padarė vaikams žalą. Nevadino vaikų bjauriais žodžiais, nepripažįsta to. Nėra nei karto panaudojęs fizinio smurto prieš vaikus. Skaitė vaikų parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Vaikai gali pasakyti bet ką. Mano, kad vaikai melavo. Nežino, koks tikslas vaikams meluoti, kad smurtavo prieš juos. Savo elgesį prieš vaikų motiną vertina blogai. Baldai lūždavo iš pykčio, kad M. R. nekalba, kažką slepia. Smūgis buvo suduotas ne L. T. Praslydo ranka ir pataikė L. T. į pakaušį, bet nestipriai. Plekštelėjimas buvo skirtas M. R.. M. R. sėdėjo, o L. T. sėdėjo šalia jos. Neįvertino to, kad smūgis galėjo atitekti L. T., sūnui suduoti tikrai nenorėjo. Vaikiška lovytė jau buvo skilusi seniau. Trenkus ranka, išlūžo lentelė. L. T. tuo metu buvo lovytėje. Mano, kad lentelė atsitrenkė į vaiką ir vaikui sukėlė fizinį skausmą. Neįvertino situacijos ir netinkamai pasielgė. Su A. T. dabar kurį laiką nebendrauja, bet šiaip sutardavo. Niekada vaiko už kaklo nepurtė. Nežino, kodėl vaikai taip sakė. Civilinį ieškinį pripažįsta. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Atsiprašo. Šeimai žada skirti daug dėmesio, nebekelti konfliktų, jei M. R. nekalbės, tai nebekels balso.

Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą M. R. parodė, kad situacija šeimoje pablogėjo nuo 2022 m. Kai M. T. būdavo išgėręs, kildavo konfliktai, aiškindavosi, bardavosi ir visa tai matydavo vaikai. Tokios situacijos vis dažnėdavo. Pati yra tokio charakterio, kad neišsikalba. Tylėjimas gal sukeldavo dar didesnius pykčius, atitolo su M. T. Po to M. T. išvyko padirbti į užsienį. Tada suprato, kad laikas baigti santykius. Bandė dar aiškintis, gyventi kartu, bet nuomonės išsiskirdavo, kildavo konfliktai, kuriuos matydavo ir vaikai. Konfliktai kildavo, kai M. T. grįždavo išgėręs, norėdavo aiškintis, kalbėtis, būdavo piktas, šaukdavo, kalbėdavo pakeltu tonu, suimdavo stipriau už rankos, bet kumščiu nėra trenkęs nei karto. Vaikai viską girdėdavo. Jie būdavo savo kambaryje, bet išgirdę balsus ateidavo skirti. Kai A. T. ateidavo, gal M. T. kažkiek nurimdavo. A. T. jau 12 metų, jis savo nuomonę pasakydavo. Vaikai pirmiausia sakydavo „nerėkaukit, ramiau“, o paskui dėl konfliktų pasidarė jautresni. Dabar M. T. nebegyvena namie. Vaikų būklė yra pagerėjusi. Pati yra kelis kartus girdėjusi, kad įpykęs M. T. sakydavo įžeidžiančius žodžius, tik nežino, kam tiksliai jie buvo skirti. Su vaikais pasikalba apie situaciją, bet dabar jie jau nebenori apie tai kabėti ir prisiminti. Jiems dabar geriau. Nežinojo apie prieš A. T. panaudotą smurtą. Po to, kai sūnus davė parodymus, klausė jo apie tai, bet šis aiškiai nepaaiškino situacijos, sakė tiksliai nebepamena. Vaikai nėra linkę meluoti, nefantazuoja, ką jie jautė, ką matė, tą ir sakė. A. T. dažnai pasiaiškindavo su tėčiu, bet po įvykio pats nesisakė, nesiskundė. Įvykį, kai buvo lovytė sulaužyta, matė. Vaikų kambaryje kilo konfliktas. M. T. supyko, trenkė ranka į lovytę, lūžo lentelė ir pataikė apačioje sėdėjusiam L. T. Negali tvirtinti, ar kliuvo vaikui, jis labiau išsigando. Nebuvo matyti jokių sužalojimų. Lovytė yra dviejų aukštų, L. T. sėdėjo pirmame lovytės aukšte, o smūgis buvo į antro aukšto dalį. Iš po čiužinio krito lentelė ir nukrito šalia vaiko. Mano, kad vaikas išsigando, nes šalia jo nukrito. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir sakė, kad lentelė krito šalia vaiko. Gal negerai užrašyta apklausos protokole. Vaikui buvo išgąstis. Nesimatė jokių žymių ant vaiko, buvo tik išsigandęs. Kai L. T. buvo suduota per pakaušį, iš pradžių konfliktas buvo kitame kambaryje. Paskui ji atėjo į vaikų kambarį tam, kad nuramintų konfliktą, atsisėdo ant kėdės, o L. T. atsisėdo ant kelių. Iš paskos atėjo M. T., gal norėjo jai pliaukštelėti, bet ji patraukė galvą, todėl M. T. šiek tiek kliudė vaiką. L. T. išsigando, susiėmė, pradėjo verkti. Kai buvo suduota L. T., buvo iškviesta policija. A. T. buvo šoko būsenoje, negalėjo nusiraminti, taip jis yra sureagavęs 2-3 kartus, sunku jam nusiraminti, supanikuoja. Pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti žalą. Dėl prašomos priteisti sumos atsižvelgė į vaikų nuomonę.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo L. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis L. T. parodė, kad jam 7 metai. Lanko (duomenys neskelbtini), 1 c klasę. Gyvena (duomenys neskelbtini) su mama ir broliu. Sutinka papasakoti apie šeimą. Su mama sutaria gerai ir broliu A. T. gerai, o su tėčiu pasakytų blogai, bet normaliai. Blogai, nes tėvas neleidžia jam eiti miegoti. Tėtis gyvena atskirai, žino, kad dėl to, jog vieną dieną, kai tėvas grįžo namo, rėkavo visaip, kad sudaužys kažką, o paskui tėvas susinervino. Jis sėdėjo mamai ant kelių, tėvas bandė trenkti mamai, bet užkliuvo ir trenkė jam. Mama sėdėjo ant kėdės, jis jai ant kelių, sėdėjo mažesniame kambaryje. Tėtis jam pataikė į galvą kumščiu vieną kartą. Jis jautėsi blogai, jam skaudėjo. Toliau tėvas sakė, kad netyčia, atsiprašė, bet paskui vėl pradėjo trankyti sieną, daužė, buvo piktas. Toliau mama truputį supyko ir sako: „aš jau viskas, einu miegoti“, bet paskui tėvas vėl atėjo, trenkė į lovą ir ta lova suskilo. Paskui tėtis sakė: „viskas, nieko nebedarysiu“ ir paskui tėvas vėl supyko ir iš naujo pradėjo, ir tada mama iškvietė policiją. Tėvas tarsi vis būna apsirengia išeiti, bet vis neišeina. Tą vakarą tėtis mamai pataikė gal truputį į plaukus. Tai nebuvo pirmas kartas, ankščiau irgi yra buvę, gal 10 kartų. Tėvas visada grįžta ir rėkauja, sako visokius žodžius negražius: blemba, k...a. Dar visada tėvas vaikšto į jų mažesnį kambarį. Jam nepatinka, kad vaikšto. Tėvas ateina ir visaip aiškina. Neužgauna jo, brolį ir mamą yra užgavęs. Atsimena, kad tėvas mamai galvą yra užgavęs, broliui į ranką trenkė su kumščiu. Namuose jis jausdavosi blogai, o dabar, kai tėčio nebėra, jaučiasi gerai. Gali normaliai eiti miegoti ir yra ramybė namuose. Tėtis taip blogai elgėsi dažnai, per savaitę kokius du kartus. Tėtis taip darydavo, kai būdavo girtas, iš tėvo kalbėjimo ir iš akių taip mano. Apie tėčio tokį elgesį niekam daugiau nėra pasakojęs. Su broliu pasikalba apie tokį elgesį. Gal vieną kartą yra brolis pasakęs tėčiui, kad taip nebedarytų. Tėtis gerdavo namuose (1 t., b. l. 66-69).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis A. T. parodė, kad kad jam 11 metų, gyvena (duomenys neskelbtini) su mama ir broliu, mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, 5 klasėje. Sutinka papasakoti apie šeimą. Tėtis šiuo metu gyvena atskirai nuo jų, bet kur tiksliai, nežino. Broliui L. T. yra 7 metai. Su mama sutaria gerai, su broliu ne visada gerai, normaliai. Su tėčiu nebebendrauja nuo to įvykio, kuris atsitiko sekmadienį. Jie su broliu ir mama buvo namie. Tėtis parėjo girtas, pradėjo rėkauti ir jie išėjo į kitą kambarį. Tėtis rėkė, įžeidinėjo mamą, paistė nesąmones, tada jie išėjo į jo su broliu kambarį. Tėtis vis ateidinėjo į tą kambarį ir įžeidinėdavo, mama išprašydavo ir tėvas vėl vis grįždavo ir pradėdavo daryti tą patį. Kai mama liepė atstoti nuo jų, tada tėvas pradėjo trankyti sienas, duris, barą, stalą. Mama sakė, kad iškvies policiją, kad neduoda ramybės, kad gąsdina vaikus, tada tėvą išveš. Po kiek laiko tėvas išėjo ir vėl atėjo supykęs. Mama vėl liepė atstoti, tada tėtis užsimojo mamai kumščiu ir pataikė broliui į galvą, nes L. T. sėdėjo ant mamos kelių. Brolis verkė, o mama laikėsi už ten, kur jai pataikė. Brolis pradėjo verkti, mamai pataikė į žandą. Tėtis tada sakė, kad tai mamos kaltė, pats bandė mamą ir brolį nuraminti. Jie su mama prašė tėvo, kad išeitų iš namų. Tada mama iškvietė policiją, tada tėvas trenkė į duris, durys išlūžo, trenkė dar į dviaukštę lovą ir išlūžo jos sienelė. Tada dar garsiau rėkavo, sakė, kad jam nesvarbu ta policija, rėkė ant mamos, stumdė ją. Kai atvažiavo policija, tėvas vis tiek rėkė, įžeidinėjo mamą. Tai ne pirmas kartas, jei gerai skaičiuoja, apie 4-5 kartas. Ankščiau buvo atvejis, kai tėtis buvo išdaužęs dujinės stiklą, mama buvo susitrenkus galvą, jai svaigo galva. Tėtis pastūmė, pargriovė mamą, agresyviai elgėsi, ji pargriuvo, tėvui nepatiko, kad mama sako teisybę. Tėvas supyksta, kai mama pasako teisybę. Dar tėtis kartais pasiima peilį ir prie lovos pasislepia ir grasina, kad nusižudys ir, kad tai bus mamos kaltė. Tėtis jį vadina negražiai, įžeidinėja, užsipuola, sako tokius žodžius kaip: durnius, duchas, daunas ir brolį su mama vadina žiurke, šlykštyne. Užsipuola, kartą jį tempė, kumščiu per galvą sudavė, jam buvo apie 10 metų, turbūt buvo ruduo. Daugiau yra buvę, kad tėvas jį paėmė už gerklės ir purtė, jis bandė trenkti atgal, nes jam skaudėjo, buvo supykęs, norėjo gintis. Brolio L. T. tėtis paprastai nemuša, dažniausia brolis būna prie mamos, kai tėvas bando mamai kažką padaryti, tada dažniausiai ir kliūna broliui. Broliui tėvas taip davė apie 4 kartus. Brolis gulėjo lovoje, o tėtis supykęs bandė spirti į tą lovą, išlaužė lovos sienelę ir ta sienele brolį užgavo, brolis verkė, L. T. skaudėjo. Viskas vyko namuose. Tėtis taip elgiasi išgėręs. Jis jaučiasi nemaloniai, nenori kad taip išvis būtų, jam baisu, nes tada tėvas trankosi. Be tėčio gyvena maždaug apie 3-4 mėnesius. Be tėčio ramiau. Jam dabar gyvenimas su mažiau streso, mažiau nervų ir pyktis jam mažėja, nes, kai tėvas įžeidinėdavo mamą, jam kildavo pyktis. Mokykloje nelabai kas jam pasikeitė. Pas psichologą dar nesilanko. Daugiau niekam nėra pasakojęs apie įvykius šeimoje. Tėtis taip pradėjo elgtis, kai jam buvo 5 metai. Viskas suintensyvėjo nuo tada, kai jam buvo 6 metai. Tėtis įprastai taip elgdavosi, kai būdavo girtas, o taip būdavo beveik kiekvieną dieną. 4-5 kartus jau buvo policija atvažiavusi. Nieko gero apie tėtį pasakyti negali, neturi gerų prisiminimų (1 t., b. l. 98-100).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Panevėžio mieste (toliau – Skyrius), (duomenys neskelbtini) registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio aplinkybėse nurodoma, jog A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Išklausant vaikų nuomones abu vaikai nurodė, kad tėvas, bandydamas suduoti motinai, rankos kumščiu pataikė į galvos sritį L. T. Vaikai nurodo, kad labai išsigando, skaudėjo, verkė. Vaikų tėvas naudoja psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, daužo namuose esančius daiktus, priekabiauja žodžiu, atiminėja vaikų daiktus. Vaikai nurodo, kad vaikų tėvas naudoja fizinį smurtą prieš vaikų mamą M. R. Nepilnamečių teigimu, jie bijo, kad grįžęs tėvas į namus „padarys kažką daugiau“. Prašoma informuoti Skyrių apie atliekamus ar numatomus atlikti veiksmus (1 t., b. l. 23-24).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. birželio 10 d. ir 2024 m. kovo 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai L. T., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2024 m. lapkričio 22 d. VTAS specialistui bendraujant su L. T., vaikas papasakojo: „Dabar jaučiuosi gerai. Dažniausiai nieko nematau, kaip tėvai pykstasi, bet ateinu pažiūrėti. Atėjo tėtė į kambarį, dariau namų darbus. Tėtis norėjo mamai trenkti, bet kumščiu pataikė man į galvą, man skaudėjo aš verkiau. Ankščiau tėtis nėra manęs skriaudęs. Bijau savo tėčio, kad naktį kai grįžta neišdaužytų visko, mamos nemuštų. Tėtis dažnai muša mamą. Mes matom, kaip tėtis muša mamą. Dažniausiai tėtis muša mama su rankomis“. Vaikų motina M. R. papasakojo: „Vyras grįžo į namus išgėręs, pradėjo priekaištauti, bandžiau išvengti konflikto, jis vis ėjo iš paskos, mes su vaikais išėjom į kitą kambarį. Jis tada atėjo iš paskos, bandė man trenkti, bet nepataikė, pataikė vaikui L. Jie labai išsigando, A. prasidėjo kaip ir panikos priepuolis, abu labai verkė...Jis dažniausiai daiktus daužydavo namuose. Aš visada stengiausi nuo jo išlaikyti atstumą. Jis išgėręs man grasina, prisigalvoja visokių kaltinimų, nebūtų dalykų. Kad stipriai gertų, tai rečiau, bet išgeria labai dažnai, nesusiranda darbo, randa įvairiausių pasiteisinimų. Aš šeimą išlaikau...Vaikų tėvas mažai užsiima su vaikais, bet ir vaikai nebenori su juo būti…“. M. T. papasakojo, jog su vaikų mama apsipyko: „Apsipykom ir viskas. Kažkuo nepasidalinom. Buvau neblaivus. Planuoju susitaikyti, nebesipykt ir viskas. Planuoju spręsti alkoholio vartojimo problemą. Netyčia gavosi, kad vaikui trenkiau“ (1 t., b. l. 25-36).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. birželio 10 d. ir 2024 m. kovo 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2024 m. lapkričio 21 d. VTAS specialistui bendraujant su A. T., vaikas papasakojo: „Mes buvom su mama ir broliu namuose, tada grįžo tėtė, pradėjo rėkti, kalbėjo nesąmones, daužė sienas, duris, stiklą durų mūsų daužė, keikėsi. Mes su broliu žiūrėjom filmą, bet jo negirdėjom, nes jis rėkė. Sakė sudaužys TV, išmes iš namų. Mama sakė negąsdinti, nes kvies policiją. Po kiek laiko kalbėjimo, pradėjo prieš mamą kelti ranką. Aš nemačiau, bet spėju, kad trenkė mamai, nes tada ji atėjo į kambarį su broliu, sėdėjo, darė namų darbus. Jis atėjo ir vėl bandė trenkti mamai ir pataikė broliui, jis verkė, jam skaudėjo. Jis toliau daužėsi, mama sakė, kad kvies policiją, jis ją smarkiai stūmė ir ji nukrito...Tėtis buvo labai girtas. Prie mūsų išgėrė alaus skardinę. Geria tėtis dažnai, labai retai negeria jis. Geria ir namuose. Gyvena mūsų namuose ir visada grasina, kad viską sudaužys. Tėtis yra puolęs ant manęs žodžiais, atima daiktus iš manęs, bet užpulti dar nebuvo užpuolęs. Mama alkoholio nevartoja. Su tėčiu aš nieko neveikiu, nes arba jo nebūna, arba miega girtas, rėkia, kad sudaužys viską. Jaučiuosi supykęs, yra baimės, liūdna dėl mamos, kad ją išvadinėja visaip, grasina. Bijau, kad tėtis grįžęs gali kažką daugiau padaryti“ (1 t., b. l. 37-49).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vertinant L. T. situaciją dėl 2024 m. lapkričio 17 d. gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, jog pažeista vaiko teisė pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį (Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas), 20 straipsnį (Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto) (1 t., b. l. 50-56).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vertinant A. T. situaciją dėl 2024 m. lapkričio 17 d. gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, jog pažeista vaiko teisė pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį (Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas), 20 straipsnį (Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto) (1 t., b. l. 57-63).

Iš 2025 m. sausio 6 d. parodymų patikrinimo metu protokolo matyti, kad liudytoja M. R. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji parodė, kad (duomenys neskelbtini), esantis butas yra daugiabučiame name. Bute yra salonas ir mažesnis kambarys, kuriame prie lango yra rašomasis stalas ir sukamoji kėdė su atlošu. Kambario dešinėje yra 2-jų aukštų medinė lova, o kambario gale kairėje prie galinės sienos sekcija-spinta. Nuo lovos iki priešais kairės sienos atstumas yra apie 2 metrus. M. R. mažajame kambaryje parodė, kur 2024 m. lapkričio 17 d., vakare, kai jos sugyventinis M. T. į namus grįžo išgėręs ir sukėlė konfliktą, ji iš salono atėjo paskui savo vaikus A. T. ir L. T. ir atsisėdo ant sukamosios kėdės su ant jos kelių atsisėdusiu sūnumi L. T. Po to liudytoja M. R., atsisėdusi ant sukamosios kėdės, pasisuko šonu į dešinę į lovos pusę ir parodė, kaip ji sėdėjo su sūnumi ant kelių tuo momentu, kai atėjęs iš salono M. T. stovėdamas priešais ją užsimojo delnu ir jai pasilenkus sudavė sūnui L. T. per pakaušį. M. R. parodė vietą dešinėje stalo gale prie palangės, kur viso įvykio metu stovėjo jos kitas sūnus A. T. (1 t., b. l. 138-144).

Iš 2024 m. kovo 10 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. kovo 10 d., 20.43 val., iš Bendros pagalbos centro gautas M. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad „namuose trankosi neblaivus pranešėjos vyras, laužo daiktus, girdisi kaip klykia vaikai, namuose 2 nepilnamečiai“ (1 t., b. l. 153-154).

Iš 2025 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. kovo 10 d. BPC garso įrašo pokalbis dėl kvietimo adresu (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdisi bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – BPC) pokalbis su pranešėja moterimi, pokalbio fone visą laiką girdisi garsiai rėkiantis vaikas:

Moteris: ...sūnui, vaikui ką nori padaryt? (fone girdisi reikiantis vaikas: „Atstokit“).

Bendros pagalbos centro operatorė (toliau – BPC): 112. laba diena.

Moteris: reikia policijos.

Moteris: (duomenys neskelbtini).

Moteris: taip, Panevėžio miestas (fone girdisi reikiantis vaikas: „Mama, mama“).

Moteris: vyras išgėręs, ...(nesuprantami žodžiai) daužo, vaikai bijo, gąsdina (fone girdisi reikiantis vaikas: „Mama, mama“).

Moteris: ne, mus daužė. Va daužė, ir dujinę sudaužė, ir (nesuprantami žodžiai), triukšmą kelia.

BPC: ai, namie viską, kiek yra nepilnamečių šeimoje? <...> (1 t., b. l. 155-157, 163).

Iš 2024 m. lapkričio 17 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. lapkričio 17 d., 20.49 val., Bendrajame pagalbos centre gautas M. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas -„namuose neblaivus, agresyvus pranešėjos vyras, gąsdina vaikus, namuose 2 nepilnamečiai vaikai“ (1 t., b. l. 158).

Iš 2025 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 17 d. pokalbis dėl kvietimo adresu (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdisi bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – BPC) pokalbis su pranešėja moterimi, fone visą laiką girdisi verkiantis ir kukčiojant kalbantis vaikas ir garsiai kalbančio pakeltu tonu vyriškas balsas:

Moteris: vaikui skaud...taigi pašnekėk...(fone girdisi verkiantis vaikas, kalbantis vyriškis)

Bendros pagalbos centro operatorė (toliau – BPC): 112.

Moteris: laba diena.

BPC: laba diena.

Moteris: norėtum policijos.

Moteris: vyras girtas dėjęs...pradėjo šūkauti.. iš vonios iššoko…vaiką užgavo.

Moteris: kaip ? Nu.. gal ne. Vaikas sustresavo, priebaisius, supanikavus, norius, nusiraminti negali.

BPC: aš nelabai jūsų suprantu. Vaikui kažką padarė ar motinai?

Moteris: ne, vaikas išsigando tiesiog kaip jis prieš vaiką.. iš vonios išėjo...priėjo priekabiavo...

Moteris: supanikavo.

Moteris: taip.

Moteris: yra du. <...>(1 t., b. l. 159-163).

Iš 2024 m. lapkričio 17 d. Panevėžio AVPK alkotesterio Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo pažymos matyti, kad 2024 m. lapkričio 17 d., 21.13 val., įvykio registruoto ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) metu M. T. nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2.68% prom.(2 t., b. l. 24).

Nors kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tvirtindamas, kad netinkamą jo elgesį dažniausiai išprovokuodavo vaikų mama M. R., be to, savo vaikų niekada nėra mušęs, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek nepilnamečiai nukentėjusieji, tiek ir jų mama M. R. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad būdamas neblaivus kaltinamasis M. T. laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, sistemingai naudodamas psichinę prievartą vaikų atžvilgiu. M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad situacija šeimoje pablogėjo nuo 2022 m. Kai M. T. būdavo išgėręs, kildavo konfliktai, aiškindavosi, bardavosi ir visa tai matydavo vaikai. Tokios situacijos vis dažnėdavo. Pati yra tokio charakterio, kad neišsikalba. Tylėjimas gal sukeldavo dar didesnius pykčius, atitolo su M. T. Po to M. T. išvyko padirbti į užsienį. Tada suprato, kad laikas baigti santykius. Bandė dar aiškintis, gyventi kartu, bet nuomonės išsiskirdavo, kildavo konfliktai, kuriuos matydavo ir vaikai. Konfliktai kildavo, kai M. T. grįždavo išgėręs, norėdavo aiškintis, kalbėtis, būdavo piktas, šaukdavo, kalbėdavo pakeltu tonu, suimdavo stipriau už rankos, bet kumščiu nėra trenkęs nei karto. Vaikai viską girdėdavo. Jie būdavo savo kambaryje, bet išgirdę balsus ateidavo skirti. Kai A. T. ateidavo, gal M. T. kažkiek nurimdavo. A. T. jau 12 metų, jis savo nuomonę pasakydavo. Vaikai pirmiausia sakydavo „nerėkaukit, ramiau“, o paskui dėl konfliktų pasidarė jautresni. Dabar M. T. nebegyvena namie. Vaikų būklė yra pagerėjusi. Pati yra kelis kartus girdėjusi, kad įpykęs M. T. sakydavo įžeidžiančius žodžius, tik nežino, kam tiksliai jie buvo skirti. Su vaikais pasikalba apie situaciją, bet dabar jie jau nebenori apie tai kabėti ir prisiminti. Jiems dabar geriau. Be to, iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų nepilnamečių nukentėjusiųjų A. T. ir L. T. parodymų matyti, kad vaikai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl tėvo elgesio. Nukentėjusysis L. T. parodė, kad tėvas visada grįžta ir rėkauja, sako visokius žodžius negražius: blemba, k...a. Dar visada tėvas vaikšto į jų mažesnį kambarį. Jam nepatinka, kad vaikšto. Tėvas ateina ir visaip aiškina. Namuose jis jausdavosi blogai, o dabar, kai tėčio nebėra, jaučiasi gerai. Gali normaliai eiti miegoti ir yra ramybė namuose. Tėtis taip blogai elgėsi dažnai, per savaitę kokius du kartus. Tėtis taip darydavo, kai būdavo girtas, iš tėvo kalbėjimo ir iš akių taip mano. Tėtis gerdavo namuose (1 t., b. l. 66-69). Nukentėjusysis A. T. parodė, kad buvo atvejis, kai tėtis buvo išdaužęs dujinės stiklą, mama buvo susitrenkus galvą, jai svaigo galva. Tėtis pastūmė, pargriovė mamą, agresyviai elgėsi, ji pargriuvo, tėvui nepatiko, kad mama sako teisybę. Tėvas supyksta, kai mama pasako teisybę. Dar tėtis kartais pasiima peilį ir prie lovos pasislepia ir grasina, kad nusižudys ir, kad tai bus mamos kaltė. Tėtis jį vadina negražiai, įžeidinėja, užsipuola, sako tokius žodžius kaip: durnius, duchas, daunas ir brolį su mama vadina žiurke, šlykštyne. Tėtis taip elgiasi išgėręs. Jis jaučiasi nemaloniai, nenori kad taip išvis būtų, jam baisu, nes tada tėvas trankosi. Be tėčio gyvena maždaug apie 3-4 mėnesius. Be tėčio ramiau. Jam dabar gyvenimas su mažiau streso, mažiau nervų ir pyktis jam mažėja, nes, kai tėvas įžeidinėdavo mamą, jam kildavo pyktis. Tėtis taip pradėjo elgtis, kai jam buvo 5 metai. Viskas suintensyvėjo nuo tada, kai jam buvo 6 metai. Tėtis įprastai taip elgdavosi, kai būdavo girtas, o taip būdavo beveik kiekvieną dieną. 4-5 kartus jau buvo policija atvažiavusi. Nieko gero apie tėtį pasakyti negali, neturi gerų prisiminimų (1 t., b. l. 98-100). Iš 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Išklausant vaikų nuomones abu vaikai nurodė, kad vaikų tėvas naudoja psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, daužo namuose esančius daiktus, priekabiauja žodžiu, atiminėja vaikų daiktus. Vaikai nurodo, kad vaikų tėvas naudoja fizinį smurtą prieš vaikų mamą M. R. Nepilnamečių teigimu, jie bijo, kad grįžęs tėvas į namus „padarys kažką daugiau“ (1 t., b. l. 23-24). Iš 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. birželio 10 d. ir 2024 m. kovo 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai L. T., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) VTAS specialistui bendraujant su L. T., vaikas papasakojo: „Dabar jaučiuosi gerai. Dažniausiai nieko nematau, kaip tėvai pykstasi, bet ateinu pažiūrėti. <...> Bijau savo tėčio, kad naktį kai grįžta neišdaužytų visko, mamos nemuštų. Tėtis dažnai muša mamą. Mes matom, kaip tėtis muša mamą. Dažniausiai tėtis muša mama su rankomis“. Vaikų motina M. R. papasakojo: „Vyras grįžo į namus išgėręs, pradėjo priekaištauti, bandžiau išvengti konflikto, jis vis ėjo iš paskos, mes su vaikais išėjom į kitą kambarį. Jis tada atėjo iš paskos, bandė man trenkti, bet nepataikė, pataikė vaikui L. Jie labai išsigando, A. prasidėjo kaip ir panikos priepuolis, abu labai verkė...Jis dažniausiai daiktus daužydavo namuose. Aš visada stengiausi nuo jo išlaikyti atstumą. Jis išgėręs man grasina, prisigalvoja visokių kaltinimų, nebūtų dalykų. Kad stipriai gertų, tai rečiau, bet išgeria labai dažnai, nesusiranda darbo, randa įvairiausių pasiteisinimų. Aš šeimą išlaikau...Vaikų tėvas mažai užsiima su vaikais, bet ir vaikai nebenori su juo būti…“ (1 t., b. l. 25-36). Iš 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VTAS specialistui bendraujant su A. T., vaikas papasakojo: „Mes buvom su mama ir broliu namuose, tada grįžo tėtė, pradėjo rėkti, kalbėjo nesąmones, daužė sienas, duris, stiklą durų mūsų daužė, keikėsi. Mes su broliu žiūrėjom filmą, bet jo negirdėjom, nes jis rėkė. Sakė sudaužys TV, išmes iš namų. Mama sakė negąsdinti, nes kvies policiją. Po kiek laiko kalbėjimo, pradėjo prieš mamą kelti ranką. Aš nemačiau, bet spėju, kad trenkė mamai, nes tada ji atėjo į kambarį su broliu, sėdėjo, darė namų darbus. Jis atėjo ir vėl bandė trenkti mamai ir pataikė broliui, jis verkė, jam skaudėjo. Jis toliau daužėsi, mama sakė, kad kvies policiją, jis ją smarkiai stūmė ir ji nukrito...Tėtis buvo labai girtas. Prie mūsų išgėrė alaus skardinę. Geria tėtis dažnai, labai retai negeria jis. Geria ir namuose. Gyvena mūsų namuose ir visada grasina, kad viską sudaužys. Tėtis yra puolęs ant manęs žodžiais, atima daiktus iš manęs, bet užpulti dar nebuvo užpuolęs. Mama alkoholio nevartoja. Su tėčiu aš nieko neveikiu, nes arba jo nebūna, arba miega girtas, rėkia, kad sudaužys viską. Jaučiuosi supykęs, yra baimės, liūdna dėl mamos, kad ją išvadinėja visaip, grasina. Bijau, kad tėtis grįžęs gali kažką daugiau padaryti“ (1 t., b. l. 37-49). Iš byloje esančių Bendrojo pagalbos centro garso įrašų ir jų apžiūros protokolų taip pat matyti, kad M. R. kviečiant pagalbą fone girdėti išsigandusių vaikų šauksmas (1 t., b. l. 153-154, 158, 159-163). Taigi visi šie įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir papildo vieni kitus, neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo netikėti ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. T. parodymais, kad tėvas prieš jį kelis kartus smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. T. parodė, kad tėtis jį užsipuola, kartą jį tempė, kumščiu per galvą sudavė, jam buvo apie 10 metų, turbūt buvo ruduo. Daugiau yra buvę, kad tėvas jį paėmė už gerklės ir purtė, jis bandė trenkti atgal, nes jam skaudėjo, buvo supykęs, norėjo gintis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Be to, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad vaikai meluoja, nes yra primokyti M. R. apie jį atsiliepti blogai, nukentėjusiojo mama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nei vienas iš vaikų nėra linkęs meluoti, o ji pati nėra suinteresuota kiršinti tėvo su vaikais, priešingai, yra pasirengusi padėti, kad vaikai atkurtų sveiką santykį su savo tėvu M. T. Taigi, iš viso to akivaizdu, kad kaltinamasis nėra apkalbamas, o jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu) yra įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad kaltinamasis M. T. sukėlė fizinį skausmą ir savo mažamečiui sūnui L. T., suduodamas jam ranka į galvos sritį. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. R. parodė, kad kai L. T. buvo suduota per pakaušį, iš pradžių konfliktas buvo kitame kambaryje. Paskui ji atėjo į vaikų kambarį tam, kad nuramintų konfliktą, atsisėdo ant kėdės, o L. T. atsisėdo ant kelių. Iš paskos atėjo M. T., gal norėjo jai pliaukštelėti, bet ji patraukė galvą, todėl M. T. šiek tiek kliudė vaiką. L. T. išsigando, susiėmė, pradėjo verkti. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis L. T. parodė, kad vieną dieną, kai tėvas grįžo namo, rėkavo visaip, kad sudaužys kažką, o paskui tėvas susinervino. Jis sėdėjo mamai ant kelių, tėvas bandė trenkti mamai, bet užkliuvo ir trenkė jam. Mama sėdėjo ant kėdės, jis jai ant kelių, sėdėjo mažesniame kambaryje. Tėtis jam pataikė į galvą kumščiu vieną kartą. Jis jautėsi blogai, jam skaudėjo. Nukentėjusysis A. T. parodė, kad su tėčiu nebebendrauja nuo to įvykio, kuris atsitiko sekmadienį. Jie su broliu ir mama buvo namie. Tėtis parėjo girtas, pradėjo rėkauti ir jie išėjo į kitą kambarį. Tėtis rėkė, įžeidinėjo mamą, paistė nesąmones, tada jie išėjo į jo su broliu kambarį. Tėtis vis ateidinėjo į tą kambarį ir įžeidinėdavo, mama išprašydavo ir tėvas vėl vis grįždavo ir pradėdavo daryti tą patį. Kai mama liepė atstoti nuo jų, tada tėvas pradėjo trankyti sienas, duris, barą, stalą. Mama sakė, kad iškvies policiją, kad neduoda ramybės, kad gąsdina vaikus, tada tėvą išveš. Po kiek laiko tėvas išėjo ir vėl atėjo supykęs. Mama vėl liepė atstoti, tada tėtis užsimojo mamai kumščiu ir pataikė broliui į galvą, nes L. T. sėdėjo ant mamos kelių. Brolis verkė, o mama laikėsi už ten, kur jai pataikė. Brolis pradėjo verkti, mamai pataikė į žandą. Iš 2025 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 17 d. pokalbis dėl kvietimo adresu (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdisi bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – BPC) pokalbis su pranešėja moterimi, fone visą laiką girdisi verkiantis ir kukčiojant kalbantis vaikas ir garsiai kalbančio pakeltu tonu vyriškas balsas. Pokalbio metu užfiksuota kaip skambinanti moteris nurodo, kad :“vyras girtas dėjęs...pradėjo šūkauti.. iš vonios iššoko…vaiką užgavo“ (1 t., b. l. 159-163). Iš 2025 m. sausio 6 d. parodymų patikrinimo metu protokolo matyti, kad liudytoja M. R. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji parodė mažajame kambaryje vietą, kur 2024 m. lapkričio 17 d., vakare, kai jos sugyventinis M. T. į namus grįžo išgėręs ir sukėlė konfliktą, ji iš salono atėjo paskui savo vaikus A. T. ir L. T. ir atsisėdo ant sukamosios kėdės su ant jos kelių atsisėdusiu sūnumi L. T. Po to liudytoja M. R., atsisėdusi ant sukamosios kėdės, pasisuko šonu į dešinę į lovos pusę ir parodė, kaip ji sėdėjo su sūnumi ant kelių tuo momentu, kai atėjęs iš salono M. T. stovėdamas priešais ją užsimojo delnu ir jai pasilenkus sudavė sūnui L. T. per pakaušį. M. R. parodė vietą dešinėje stalo gale prie palangės, kur viso įvykio metu stovėjo jos kitas sūnus A. T. (1 t., b. l. 138-144). Ir nors kaltinamasis M. T. tvirtina, kad sūnų L. T. užgavo netyčia, nes siekiant suduoti M. R., jo ranka praslydo šonu ir pataikė vaikui, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip netyčiniai. Priešingai, iš visų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi netiesioginei tyčiai ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams. Jam tas pats, ar jie įvyks, ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-428-2008, Nr. 2K-402/2013). Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad iššovus šūvį į bet kurią kūno vietą ar sudavus lazda ar plyta į galvos sritį galima žmogui atimti gyvybę, kad suduodant kumščiu į galvos sritį galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354-2007). Šiuo gi atveju kaltinamasis M. T., matydamas, kad ant sugyventinės M. R. kelių sėdi mažametis sūnus neabejotinai turėjo ir galėjo suvokti bei numatyti, kad bandydamas trenkti sugyventinei gali pataikyti ir ant jos kelių sėdinčiam vaikui, todėl, teismo vertinimu, kaltinamasis fizinį skausmą nukentėjusiajam L. T. sukėlė tyčia ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 40 straipsnio 3 dalį.

Tačiau ištyrus bylos įrodymus akivaizdu, kad iš M. T. pareikšto kaltinimo turi būti pašalintos aplinkybės, kad M. T. laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau kaip keturis kartus ranka sudavė nukentėjusiajam L. T. į kūną, be to, vieną kartą ranka trenkęs į vaikišką lovytę ją sulaužė, dėl ko nulūžusios medinės lentelės atsitrenkė į lovytėje buvusį nukentėjusįjį. Šias aplinkybes apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė tik nukentėjusysis A. T. paaiškindamas, jog brolio L. T. tėtis paprastai nemuša, dažniausia brolis būna prie mamos, kai tėvas bando mamai kažką padaryti, tada dažniausiai ir kliūna broliui. Broliui tėvas taip davė apie 4 kartus. Brolis gulėjo lovoje, o tėtis supykęs bandė spirti į tą lovą, išlaužė lovos sienelę ir ta sienele brolį užgavo, brolis verkė, L. T. skaudėjo. Tuo tarpu pats nukentėjusysis L. T. apie smūgių sudavimą keturis kartus nieko nesakė, kaip ir nesakė to, kad tėvui sulaužius lovytės sienelę medinė lentelė būtų atsitrenkusi į jį ir sukėlusi fizinį skausmą. Liudytoja apklausta M. R. teisme taip pat nieko nenurodė apie tai, kad sugyventinis M. T. būtų sudavęs ranka L. T. keturis kartus, be to, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu užrašant jos parodymus buvo neteisingai nurodyta, jog sulūžusi lovytės lentelė užgavo sūnų L. T., nes jokių sumušimo žymių ant vaiko kūno nematė, vaikas tik išsigando. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina neįrodytomis minėtos aplinkybės, todėl jos iš kaltinimo pašalintinos, kaltinimą išdėstant taip: „ kaltinamasis M. T. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. lapkričio 17 d., apie 20.45 val., tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam per pakaušį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui L. T., gim. (duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui.

Nukentėjusiųjų L. T. ir A. T. atstovė pagal įstatymą M. R. nukentėjusiųjų vardu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo kiekviena iš vaikų priteisti po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvas M. T. pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą savo nepilnamečiams vaikams taip pat pripažintas kaltu piktnaudžiavęs tėvo teisėmis ir pareigomis, todėl jam tenka pareiga atlyginti sūnų patirtą neturtinę žalą. Įvertinus tai, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais vaikams buvo sukelta daug neigiamų emocijų ir išgyvenimų, kurie gali turėti pasekmių ateityje kokybiškų santykių kūrimui, jų darbinei veiklai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad 500 Eur suma kiekvienam būtų teisinga piniginė kompensacija, kuri priteistina iš kaltinamojo, prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimui. Nukentėjusiesiems L. T. ir A. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytina jų atstovė pagal įstatymą M. R. (CK 3.185 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiesiems L. T. ir A. T., išlaidų bendros 724,99 Eur sumos pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš kaltinamojo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiuosius atstovo advokatas Audrius Leonavičius. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. T. (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, o viena – prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, yra neteistas (2 t., b. l. 48-63), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 43-47), Lietuvoje niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 32-33), priklausomybės ligų kabinete neregistruotas, pas psichiatrą nesilankė (2 t., b. l. 36-40).

Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau teikia finansinę paramą savo vaikams, kaltinamajam parenkant bausmės rūšį už visas tris nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui. Už visas tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai, subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jas apimant, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – paliktina galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. T. išieškotinos po 16,36 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- BK 163 straipsnį ir skirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams L. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- BK 140 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 140 straipsnio 3 dalį (veika nukentėjusiojo L. T. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. T. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams L. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nukentėjusiųjų A. T. ir L. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. T. nukentėjusiųjų A. T. ir L. T. naudai priteisti po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiesiems A. T. ir L. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės nustatyti jų atstovę pagal įstatymą M. R.

Išieškoti valstybės naudai iš M. T. 724,99 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 99 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiesiems A. T. ir L. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išieškoti iš M. T. 16,36 Eur (šešiolika eurų 36 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.