Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2S-15-212/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-03Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-24Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2S-15-212/2013
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00460-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė, Ramunė Čeknienė
Ieškovas
I. J., V. J.
Atsakovas
AB DNB bankui
Civilinė byla Nr. 2S-15-212/2013Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00460-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.2;42.6;42.11.3;118.3;122.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Ramunės Čeknienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. J. ir V. J. atstovės atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-721-356/2012 pagal ieškovų I. J. ir V. J. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarčių sąlygų ir sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2007-05-15 kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 ir 2007-07-10 susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 nutraukimą; pripažinti negaliojančiomis 2007-05-15 kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 44 ir 46.1 punktus bei 2007-07-10 susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 33 ir 35.1 punktų nuostatas ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, panaikino teismo 2012-04-05 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę; priteisė iš ieškovų atsakovui po 1 391,50 Lt už teisinę pagalbą. Nustatė, kad šalys 2007-07-10 sudarė Susitarimą Nr.57/67/104/20/38-1, juo apjungė šias ilgalaikes paskolų sutartis: Nr.57, sudarytą 1997-06-10, Nr.67, sudarytą 1997-07-16, Nr.104, sudarytą 1997-10-13, Nr.20, sudarytą 1998-03-17, Nr.38, sudarytą 1998-05-06. Šalys 2007-05-15 taip pat sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-1700-2007-42. Šį Susitarimą ir Kreditavimo sutartį atsakovas nutraukė vienašališkai 2011-05-11, nes ieškovai pagal Susitarimą ir Kreditavimo sutartį pradelsė mokėti atitinkamai nuo 2010-08-31 ir nuo 2010-10-29 iki sutarčių nuraukimo 2011-05-11. Atsakovas, 2011-05-11 vienašališkai nutraukęs Susitarimą ir Kreditavimo sutartį, 2011-06-03 kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją ir prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų, ieškovų šioje byloje, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto, o pasibaigus 1 mėnesio įspėjimo terminui, ieškovams negrąžinus skolos, pateikė pakartotinius pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011-07-26 nutartimis Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 nutarė atsakovo AB DNB banko naudai išieškoti iš skolininkų (ieškovų) 31 598,51 Lt skolą bei 74 801,94 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo minėtų sumų, o šių išieškomų sumų išieškojimo užtikrinimui priverstinai parduoti iš varžytynių Hipotekos lakštu atsakovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1311 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbti), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-07-26 nutarčių civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 atskirieji skundai paduoti nebuvo, nutartys yra įsiteisėję ir vykdomos. Civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr.2-1446-839/2011 ir šioje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys yra tie patys. Civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 buvo nagrinėjamas kreditoriaus AB DNB banko pareiškimas pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis pateikia įrodymus, o hipotekos teisėjas patikrina, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Tuo pačiu hipotekos teisėjas, jei pagrindinė ir/ar hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio vertina, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos. Todėl civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 hipotekos teisėjui aplinkybės, kad ieškovai (skolininkai) yra vartotojai, buvo žinomos ir jau yra įvertintos. Hipotekos teisėjas, priimdamas 2011-07-26 nutartis priteisti iš ieškovų atsakovui skolą ir išieškomų sumų išieškojimo užtikrinimui priverstinai parduoti iš varžytynių Hipotekos lakštu atsakovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 atsižvelgė ne tik į tai, kad ieškovai yra vartotojai, tačiau ir į tai, kad Susitarimas bei Kreditavimo sutartis su jais atsakovo vienašališkai nutraukta, juos įspėjus, jiems suteikus (ir ne vieną kartą) papildomą terminą prievolei įvykdyti, t.y. hipotekos teisėjas nutarė išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytynių Hipotekos lakštu atsakovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą tik nustatyta tvarka patikrinęs atsakovo Susitarimo ir Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumą.

Šioje civilinėje byloje ieškovai remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo nagrinėtos hipotekos teisėjo, o ieškinio reikalavimai yra suformuluoti taip, kad teismas, dar kartą įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, priimtų priešingą sprendimą, t.y. pripažintų Susitarimo ir Kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu. Šioje byloje nėra jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų egzistavę iki Susitarimo ir Kreditavimo sutarties nutraukimo, tačiau nebūtų buvę hipotekos teisėjui civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 žinomos, jo tiriamos ir įvertintos. Tai leido daryti išvadą, kad tiek ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės), tiek ieškinio dalykas t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas šioje civilinėje byloje ir civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 yra tapatūs. Nustačius, kad civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 2011-07-26 hipotekos teisėjo nutartimis jau buvo išspręstas šalių Susitarimo ir Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo klausimas, t.y. atsakovui šiose bylose pripažinta teisė į priverstinį ieškovų skolos išieškojimą iš Hipotekos lakštu atsakovo naudai įkeisto nekilnojamojo turto, civilinę bylą Nr.2-721-356/2012 teismas nutraukė CPK 293 str. 3p. nustatytu pagrindu. Pažymėjo, kad ieškovai 2011-07-26 hipotekos teisėjo nutarčių nustatyta tvarka ir terminais neapskundė, šį ieškinį pareiškė bei prašė sustabdyti jau pradėtą išieškojimą tik praėjus daugiau kaip pusei metų nuo nutarčių įsiteisėjimo, tai leido manyti, kad hipotekos teisėjo sprendimas tuo metu tenkino ne tik atsakovą, bet ir ieškovus. Šiuo metu ieškovo dėl Susitarimo ir Kreditavimo sutarties, jei jų nutraukimas būtų pripažintas negaliojančiu, tolimesnio vykdymo atsakovui siūlomos sąlygos yra tokios, kad ieškovai galėtų mokėti dalimis (ieškovas vyktų dirbti į užsienį), t.y. įvykdymas būtų išdėstytas, arba atsakovui skolą su priskaičiuotomis palūkanomis ieškovai padengtų po pusantrų metų, t.y. įvykdymas būtų atidėtas. Tokiu būdu ieškovai siekia išsaugoti gyvenamąjį būstą, kuris yra įkeistas. Minėta, kad atsakovas svarstytų ieškovų pasiūlytas sąlygas vykdymo procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad esant taip toli pažengusiam procesui, teismas, nutraukdamas bylą, nepagrįstai neišsprendė pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, todėl vien dėl tos aplinkybės teismo 2012-10-26 nutartis negali būti laikoma teisėta. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino, kad šioje byloje ir hipotekos teisėjo civilinėse bylose Nr. 2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 kilę ginčai yra tapatūs. Civilinėje byloje Nr. 2-721-356/2012 jie pareiškė 2 reikalavimus - pripažinti negaliojančiais 2007 m. gegužės 15 d. kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 ir 2007 m. liepos 10 d. susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 nutraukimą ir pripažinti negaliojančiais 2007 m. gegužės 15 d. kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 44 p. ir 46.1 p. ir 2007 m. liepos 10 d. susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 33 p. ir 35.1 p. ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Pareikšdami ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-721-356/2012 jie siekė įrodyti, kad tam tikros kreditavimo sutarties sąlygos buvo neteisėtos, todėl ir kreditavimo sutarties nutraukimas dalies ginčijamų kreditavimo sutarties sąlygų nustatyta tvarka yra neteisėtas. Šiai dienai susidariusios skolos dydžio jie neginčija. Iš abiejų Utenos rajono apylinkės teismo 201-07-26 nutarčių turinio akivaizdu, kad 2007-05-15 kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 44 p. ir 46.1 p. ir 2007-07-10 susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 33 p. ir 35.1 p. sąlygų teisėtumas tiriamas nebuvo, todėl ir 2007-05-15 kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 ir 2007-07-10 susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 nutraukimas dalies ginčijamų kreditavimo sutarties sąlygų pagrindu negalėjo sukelti abejonių. Iš trijų būtinų kriterijų CPK 293 str. 1 d. 3 p. taikymui sutampa tik vienas, t. y. ginčo šalys. Nei civilinėje byloje Nr. 2-1445-839/2011, nei civilinėje byloje Nr. 2-1446-839/2011 nebuvo pareikštas reikalavimas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, nei dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o civilinėje byloje 2-721-356/2012 nebuvo ginčijimas susidaręs skolos dydis, todėl akivaizdu, kad ginčo dalykas nesutampa. Nei civilinėje byloje Nr. 2-1445-839/2011, nei civilinėje byloje Nr. 2-1446-839/2011 nebuvo tiriamas 2007-05-15 d. kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 44 p. ir 46.1 p. ir 2007-07-10 susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 33 p. ir 35.1 p. sąlygų teisėtumas, todėl akivaizdu, kad ginčo pagrindas taip pat nesutampa. Tiek civilinė byla Nr. 2-1445-839/2011, tiek civilinė byla Nr. 2-1446-839/2011 buvo nagrinėtos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų teisėtumo negalimas kaip toks dėl bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumų. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad teismų praktikoje aukščiau nurodytos kredito sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis ir pripažįstamos negaliojančiomis ab initio.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011, nes jose buvo sprendžiamas ieškovo reikalavimas atsakovams dėl skolos priteisimo, kai tuo pat metu ieškovas įgyvendino ir savo kaip hipotekos kreditoriaus teises. Akivaizdu, kad šios bylos savo faktinėmis aplinkybėmis visiškai skiriasi nuo pirmosios instancijos teisme nagrinėtos bylos dėl kreditavimo sutarties sąlygų ir kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Mano, kad civilinis įstatymas nedraudžia reikšti reikalavimo dėl nutrauktos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, o kartu ir paties sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 str. 1 d. 3 p., nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisminės praktikos, todėl 2012-10-26 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia ginčų tapatumo nustatymo analize ir teismo padaryta išvada, kad įsiteisėjusiomis Utenos rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-1446-839/2011 ir Nr. 2-1445-89/2011 buvo išspręstas ieškovų ginčijamų 2007-05-15 Kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 ir 2007-07-10 Susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 nutraukimo teisėtumo klausimas.

Ieškovų ginčijamų sutarčių nutraukimo teisėtumas buvo patikrintas ex officio įsiteisėjusiomis Utenos rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nutartimis išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-1446-839/2011 ir Nr. 2-1445-89/2011, kuriose nutarta išieškoti banko naudai priteisiamas skolas pagal 2007-05-15 Kreditavimo sutartį Nr. K-1700-2007-42 ir 2007-07-10 Susitarimą Nr. 57/67/104/20/38-1, skolų išieškojimą nukreipiant į iš varžytynių parduotiną bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Įsiteisėjus šioms 2011-07-26 nutartims, kurių ieškovai neskundė, tokiu savo faktiniu elgesiu pripažindami sutarčių nutraukimą ir skolas, nutartys įgijo privalomai vykdomo dokumento galią, taip pat tapo taikytinas CPK 279 str. 4 d., draudžiantis šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Ieškovų pareikštas ieškinys grindžiamas tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo Utenos rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nutarčių priėmimo metu ir buvo teismui žinomos, tiriamos ir įvertintos. Tai, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nutartys priimtos bylose, nagrinėtose ypatingąja teisena, nepaneigia išnagrinėtų ir iškeltos civilinių bylų tapatumo. Esant tokioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-7-272/2011), teismas pagrįstai nutraukė iškeltą civilinę bylą CPK 293 str. 3 p. pagrindu, nustatęs bylų tapatumą tiek pagal šalis, tiek pagal ieškinio pagrindą ir dalyką.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo teismų praktiką, kad teismuose yra sprendžiami ginčai dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo, nors kreditoriai tuo pačiu metu realizuoja savo teises dėl išieškojimo iš įkeisto turto, tačiau būtina įvertinti konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju AB DNB bankas savo teises į skolos išieškojimą iš ieškovu jau realizavo ir jos yra pripažintos įsiteisėjusiomis Utenos rajono apylinkės rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nutartimis išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-1446-839/2011 ir Nr. 2-1445-89/2011. Esant tokiai faktinei situacijai, kai vyksta skolos Banko naudai iš ieškovų išieškojimas priverstine tvarka vykdymo procese, sutarčių sąlygų ir sutarčių nutraukimo, kurių pagrindu priteista skola įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, ginčijimas yra draudžiamas CPK 18 str., 279 str. 4 d. pagrindu. Ieškinį ieškovai pareiškė, kai išieškojimas jau yra vykdymo stadijoje, praėjus 1 metams po Utenos rajono apylinkės rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nutarčių priėmimo/įsiteisėjimo. Toks ieškinys vertintinas kaip siekis ne apginti tariamai sutarčių nutraukimu pažeistas ieškovų teises, o kaip priemonė sustabdyti išieškojimo procesą, t.y. I. ir V. J. pareikšto ieškinio pagrindu iškeltas teisminis ginčas neatitinka civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijams bei pareigai, jog šalys savo teisėmis turi naudotis sąžiningai. Tai patvirtina paties ieškovo 2012-10-01 teismo posėdyje išdėstyti paaiškinimai, kad ieškiniu buvo siekiama susitarti su Banku dėl skolos išdėstymo. Be to, ieškovai byloje nereiškė reikalavimų dėl sutarčių vykdymo atnaujinimo, todėl vien tik formalus reikalavimas pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu iš esmės prieštarauja civilinio proceso tikslams, o ieškinio patenkinimu nebuvo siekiama sutartinių teisinių santykių ginčo sutarčių pagrindu atkūrimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Utenos rajono apylinkės teismas išsamiai įvertino ginčo pobūdį ir ieškovų inicijuotu ginču siekiamus teisinius padarinius, todėl skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nutraukė iškeltą civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis panaikinama ir byla perduotina nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui (337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Ieškovai I. J. ir V. J. Utenos rajono apylinkės teismui 2012-03-21 pateikė ieškinį atsakovei AB DnB bankas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų ir sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio reikalavimas (dalykas) yra:

pripažinti negaliojančiais 2007 m. liepos 15 d. kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42 ir 2007 m. liepos 10 d. susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1 nutraukimą;

pripažinti negaliojančiomis 2007 m. liepos 15 d. kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-42, 44 ir 46.1 punktus ir 2007 m. liepos 10 d. susitarimo Nr. 57/67/104/20/38-1, 33 ir 35.1 punktų nuostatas ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.

Ieškinio pagrindu ieškovai nurodė aplinkybes, kurioms esant sudarė su atsakove kreditavimo sutartį, papildomą susitarimą, paaiškino sutarties vykdymo eigą, sutartinių įsipareigojimų laikino nevykdymo priežastis, pripažino nesumokėtų įmokų dydžius, išdėstė savo nesutikimo argumentus dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ir sutarties sąlygų neteisėtumo.

Spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, teismas turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.). Jeigu šios aplinkybės paaiškėja iškėlus bylą teisme, tai teismas turi bylą nutraukti (CPK 293 str. 3 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

Utenos rajono apylinkės teismas 2012-10-26 nutartimi civilinę bylą pagal I. J. ir V. J. ieškinį nutraukė motyvuodamas tuo, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2-1445-836/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 jau išspręstas tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir minėtos nutartys yra įsiteisėjusios.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.

CPK 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip žinia, ieškinio dalykas - tai ieškinyje ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui, faktinis ieškinio pagrindas – ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007-11-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009-09-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-357/2009 ir kt.).

Iš civilinių bylų Nr. 2-1445-836/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 matyti, kad Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas rašytinio proceso tvarka nagrinėjo kreditoriaus AB DnB banko pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo skolininkams I. J. ir V. J..

Pažymėtina, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius) ir hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Jis nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų, o atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra.

Utenos rajono apylinkės teismas 2011-07-26 nutartyse visiškai nepasisakė dėl kredito sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, nenagrinėjo ir nevertino sutarties sąlygų sąžiningumo (CK 6.188 str.), jų nutraukimo pagrįstumo. Išnagrinėtose bylose nebuvo reiškiami reikalavimai dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, šios sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovų iškelta civilinė bylą dėl kreditavimo sutarčių sąlygų ir sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais ir civilinės bylos Nr. 2-1445-836/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 dėl priverstinės skolos išieškojimo, išnagrinėtos Utenos rajono apylinkės teisme, nėra tapatūs ginčai.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, taikė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėLaimutė Sankauskaitė