Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Lukašonokui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui „Swedbank“ AB dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarčių galiojimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2009-10-02 ieškovas ir atsakovas sudarė dar vieną kredito sutartį Nr. 09-076984-IN (toliau – Sutartis 2). Sutartimi 2 atsakovas ieškovui suteikė 284 444 Eur kreditą, kurį Ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2019-10-02.

Įsipareigojimus atsakovui ieškovas užtikrino nekilnojamojo turto hipoteka. Vėliau ieškovas buvo priverstas atsakovui įkeisti turto papildomai. 2014 ir 2015 metais ieškovas teikė atsakovui prašymus dėl dalies turto atlaisvinimo nuo hipotekos ribojimo, tačiau atsakovas su racionaliais ieškovo pasiūlymais nesutiko. Iki pat šiol ieškovas atsakovo naudai yra įkeitęs gerokai daugiau turto, negu kad reikėtų siekiant užtikrinti savo įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymui.

2018-02-27, t.y. dar iki to laiko, kai atsakovas gavo ieškovo pateiktus dokumentus, jis pateikė pranešimus dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovas nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovas iki 2018-03-30 neįvykdys savo iš sutarčių kylančių įsipareigojimų, Atsakovas nutrauks sutartis. 2018-06-07 Ieškovas iš Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro gavo pranešimą apie tai, kad privalo geranoriškai įvykdyti visus iš sutarčių kylančius įsipareigojimus, priešingu atveju pagal bus išduoti vykdomieji įrašai, kurių pagrindu bus pradėtas priverstinis skolos iš ieškovo išieškojimo procesas. Gavęs atitinkamus vykdomuosius įrašus atsakovas juos pateikė antstoliui Robertui Vasiliauskui, kuris savo ruožtu pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus.

Taigi, atsakovas, iš pradžių nurodęs, kad svarstytų Sutarties 1 pratęsimą, vėliau net ir gavęs iš ieškovo prašytus dokumentus, vis tiek visiškai nepagrįstai nutraukė Sutartis. Dėl to vienintelė galimybė Ieškovui apginti savo pažeidžiamas teises yra kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu ir reikalauti Sutarčių nutraukimą pripažinti negaliojančiu.

Kadangi ieškovas jau 2015 metais netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį l, Sutartį 2 ir abi Lizingo sutartis, atsakovas 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. SR/15-23984 pranešė Ieškovui apie ilgiau kaip 60 dienų nevykdomus įsipareigojimus. Kadangi Ieškovas ir po 2015 m. rugsėjo 29 d. nepašalino Sutarties l ir Sutarties 2 pažeidimų, atsakovas 2016 m. sausio 5 d. raštais Nr. SR/-88 ir SR/-89 ieškovui pranešė, kad jų nepašalinus, atitinkama kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2016 m. vasario 16 d. Po 2015 m. rugsėjo 29 d. rašto išsiuntimo ieškovas iš dalies pašalino kredito sutarčių pažeidimus, todėl šalys 2016 m. balandžio 26 d. pasirašė susitarimą Nr. 09-076984-IN-1 dėl 2009 m. spalio 2 d. Kredito sutarties Nr. 09-076984-IN sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo pakeistos kai kurios kredito, pagal Sutartį 2, grąžinimo sąlygos bei 2016 m. balandžio 26 d. pasirašė Susitarimą Nr. 07-146777-IN-2 dėl 2008 m. sausio 28 d. Kredito sutarties Nr. 07-146777-IN sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo pakeistos kai kurios kredito, pagal Sutartį l, grąžinimo sąlygos.

Nuo 2017 m. rudens Ieškovas ėmė sistemingai nevykdyti kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Nors jau 2017 m. pabaigoje buvo akivaizdu, jog ieškovas neturi finansinių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas 2018 m. sausio 8 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu ne tik atidėti Sutartimi l nustatytą galutinį kredito grąžinimo terminą (kitaip sakant iš naujo įvertinti ieškovo mokumą ir suteikti jam virš 1 000 000 eurų kreditą), bet ir suteikti papildomai 1 000 000 eurų kreditą. Atsakydamas į ieškovo 2018 m. sausio 8 d. prašymą, atsakovas 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. SR/18-892 ieškovui pranešė, kad atsakovas svarstytų Sutarties l pratęsimą, jeigu ieškovas pašalintų sutarties pažeidimus ir pateiktų atsakovo nurodytą informaciją bei duomenis, kurie leistų atsakovui įvertinti ieškovo kredito riziką ir spręsti dėl ieškovo galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ieškovas iki Sutartyje l nurodyto kredito grąžinimo termino pabaigos nepateikė jokios informacijos ir duomenų. Pažymėjo, kad nors atsakovas dar 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. SR/17-19877 prašė, kad ieškovas pateiktų apie savo ir savo naudos gavėją informaciją užpildydamas Juridinio asmens deklaraciją, tačiau ieškovas tokios iki šiol nėra pateikęs.

2018 m. sausio 28 d. suėjo kredito pagal Sutartį l grąžinimo terminas, tačiau ieškovas kredito negrąžino. Atsakovas 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. SR/18- 5132 ieškovui pranešė, kad suteikė papildomą terminą, t.y. iki 2018 m. kovo 30 d., įsipareigojimams pagal jau pasibaigusią Sutartį l įvykdyti, tačiau ir per papildomai suteiktą terminą ieškovas įsipareigojimų neįvykdė.

Kadangi ieškovas sistemingai nevykdė kreditorinių įsipareigojimų atsakovui, šis 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. SR/18-5142 pranešė, kad nepašalinus Sutarties 2 pažeidimų iki 2018 m. kovo 30 d., nutrauks ją ir Sutartis 2 bus laikoma nutraukta nuo 2018 m. kovo 30 d. Ieškovas per nustatytus terminus nepašalino Sutarties 2 pažeidimų ir ji laikoma nutraukta nuo 2018 m. kovo 30 d.

Atsakovas 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. 18-14557 ieškovui pranešė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo pateiktas originaliai pasirašytas 2018 m. kovo 30 d. prašymas su priedais, nebuvo pateikti atsakymai į kitus atsakovo užduotus klausimus, ieškovas nevykdė ir nevykdo prisiimtų finansinių įsipareigojimų ieškovui, nepateikė visos prašytos informacijos, neatnaujino Juridinio asmens deklaracijos, nepateikė įrodymų, kad turi finansines galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ateityje, atsakovas neturi pagrindo vykdyti ieškovo veiklos finansavimo.

Šiuo metu yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš ieškovo turto notaro išduotų vykdomųjų įrašų pagrindu. Nuo Sutarties l pasibaigimo ir Kredito sutarties 2 nutraukimo iki šio atsiliepimo surašymo ieškovo skola tik didėjo, nes jis nemokėjo kredito, palūkanų ir delspinigių.

Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimu ieškovas iš esmės prašo pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį (CK 1.63 straipsnis). Atsakovas nenurodė, kada buvo sudarytas ginčo vienašalis sandoris - nutraukta 2008 m. sausio 28 d. Kredito sutartis Nr. 07-146777-IN, nes toks sandoris iš viso neegzistuoja - 2008 m. sausio 28 d. Kredito sutartis Nr. 07-146777-IN niekada nebuvo nutraukta, tik 2018 m. sausio 28 d. pasibaigė kredito pagal aptariamą kredito sutartį (Sutartį l) grąžinimo terminas.

Sutarties 2 nutraukimas nuo 2018 m. kovo 30 d. buvo atliktas ne dėl atskiro ir/ar pavienio jos pažeidimo (pvz. vienos mėnesinės įmokos nesumokėjimo), bet esant ir tebesitęsiant sistemingam ir ilgam prievolės pažeidimui. Ieškovas ilgą laiką nemokėjo jokių dalinių kreditų grąžinimo įmokų, tačiau atsakovas nenutraukė Sutarties 2, o suteikė terminą ieškovui atkurti savo finansinę padėtį. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neturėjo finansinių galimybių mokėti net palūkanų nei pagal Sutartį l nei pagal Sutartį 2, kas patvirtino jo sunkią finansinę padėtį. Sutarties 2 nutraukimo dieną ieškovas savo įsipareigojimų vykdymą buvo pradelsęs ilgą laiką (buvo pasibaigęs ir kredito pagal Sutartį l grąžinimo terminas ir ieškovas buvo negrąžinęs daugiau kaip 1 000 000 eurų dydžio likusios kredito sumos) ir atsakovas prarado galimybę pagrįstai tikėtis, kad ieškovas įvykdys Sutartimi 2 prisiimtus įsipareigojimus ir grąžins kreditą. Egzistuojant akivaizdžiai Sutarties 2 neįvykdymo rizikai bei tolimesniam ieškovo skolos augimui, atsakovas, kaip finansų įstaiga, privalėjo imtis priemonių šiai rizikai sumažinti.

Atsakovas visą laiką bendradarbiavo su ieškovu, o tai, kad nebuvo patenkinti ieškovo prašymai, nereiškia nebendradarbiavimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, likus 20 dienų iki kredito, pagal Sutartį l, grąžinimo termino pabaigos formaliai paprašė ne tik atidėti kredito grąžinimo terminą, bet ir suteikti papildomą 1 000 000 eurų kreditą, o atsakovas atsakydamas nurodė sąlygas, kurioms esant būtų svarstomas aptariamas klausimas, neleidžia teigti, jog atsakovas suteikė pagrindą ieškovui teisėtus lūkesčius, jog kredito pagal Sutartį l grąžinimo terminas bus atidėtas.

Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo pateikęs prašymo atidėti kredito pagal Sutartį 2 grąžinimo terminą, ar kitaip ją modifikuoti.

Atsakovas pažymėjo, kad abi šalys, sudarydamos kredito sutartis, prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo - atsakovas įsipareigojo suteikti kreditą, o ieškovas - grąžinti jį bei sumokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė pilnai, todėl ir ieškovas juos turėjo įvykdyti. Atsakovas ir ieškovas, būdami skirtingų verslo rūšių verslininkai, laisva valia, įvertindami visas rizikas, susitarė dėl sąlygų, kuriomis bus išduodamas ir grąžinamas kreditas, tačiau ieškovas, atėjus laikui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir grąžinti kreditą, nusprendė jų nevykdyti.

Sutarties 2 nutraukimo metu ieškovas buvo pradelsęs grąžinti daugiau 1 044 973,73 eurų skolą pagal Sutartį l, todėl atsakovas pagrįstai negalėjo tikėtis, kad ieškovo finansinė būklė pagerės (ką ir patvirtino vėlesni įvykiai).

Ieškovas yra verslininkas ir iš atsakovo gautus kreditus panaudojo savo verslui vystyti, jam plėsti ir gauti pelną, todėl ieškovui taikoma CK 6.256 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad jeigu sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją vykdo verslininkas, tai jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos ir CK 6.256 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį pagal tai profesinei veiklai vykdomus reikalavimus.

Be to, atsakovas pažymėjo, kad bendradarbiavimas su ieškovu šiuo metu negalimas ir dėl to, kad jis nepateikė Juridinio asmens deklaracijos. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas bei su juo susiję teisės aktai, įskaitant, bet neapsiribojant, Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 patvirtinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, draudžia atsakovui plėtoti ir tęsti dalykinius santykius su ieškovu, nes ieškovas atsakovui prašant nepateikė dokumentų, kurie leistų atsakovui tinkamai nustatyti ieškovo ir ieškovo naudos gavėjo tapatybę bei įgalintų atlikti nuolatinę ieškovo dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių tyrimą.

Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2008-01-28 tarp šalių sudaryta kredito sutartis (Sutartis 1) 10 000 000 Eur sumai, kreditą grąžinti ieškovas atsakovui įsipareigojo iki 2018-01-28 (el.b.l. 10-23, t. I). Į bylą pateikta kredito panaudojimo ataskaita (el.b.l. 79-89, t. III).

2009-10-02 sudaryta dar viena kredito sutartis (Sutartis 2), pagal kurią suteiktas 284 444 Eur kreditas, kurį ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2019-10-02 (el.b.l. 483-494, t. I). Į bylą pateikta kredito pagal šią sutartį panaudojimo ataskaita (el.b.l. 90-99, t. III).

Įsipareigojimams užtikrinti atsakovui hipoteka įkeistas ieškovo nekilnojamasis turtas (el.b.l. 37-442, 448-482, t. I).

2014-11-10 raštu atsakovas nurodė ieškovui, kokiomis sąlygomis jis atsisakytų dalies turto įkeitimo (el.b.l. 24-26, t. I).

2015-07-13 raštu ieškovas nurodė atsakovui pirmąją sąlygą įvykdęs, išdėstė nesutikimą su atsakovo reikalavimais dėl turto vertinimo bei savo siūlymus (el.b.l. 27-29, t. I).

2015-08-12 raštu atsakovas nurodė ieškovui, kad jis nėra įvykdęs 2014-11-10 nurodytų žemės sklypų įkeitimo atsisakymo sąlygų. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2015-06-30 vėluoja mokėti jam priklausančius mokėjimus (el.b.l. 59-60, t. II).

2015-09-29 atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą dėl netinkamo įsipareigojimų pagal ginčo sutartis vykdymo 60 dienų, pasiūlyta nedelsiant padengti pradelstus mokėjimus (el.b.l. 61, t. II).

2016-01-05 pranešimais atsakovas jau buvo kreipęsis į ieškovą su reikalavimais atsiskaityti pagal ginčo sutartis, nurodydamas, kad jos bus laikomos nutrauktomis nuo 2016-02-11 (el.b.l. 62-63, t. II). 2016-04-26 šalys susitarė dėl abiejų kredito sutarčių sąlygų pakeitimo ir papildymo (el.b.l. 64-74, 75-88, t. II).

2017-07-26 atsakovas raštu ieškovui nurodė pakartotinai besikreipiantis dėl Juridinio asmens deklaracijos užpildymo iki 2017-07-28 (el.b.l. 100, t. III).

2018-01-08 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl Sutarties 1 pratęsimo (el.b.l. 30, t. I).

2018-01-10 raštu atsakovas ieškovui atsakė, jog svarstytų Sutarties 1 pratęsimą, jei ieškovas pašalintų kredito sutarties pažeidimus, o taip pat pateiktų nurodomą informaciją bei duomenis (el.b.l. 31-32, t. I).

2018-02-27 raštu atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų, nepateikė dar 2018-01-10 banko reikalautos informacijos, ir nustatė ieškovui papildomą terminą iki 2018-03-30 visiškai atsiskaityti pagal pasibaigusią Sutartį 1 (el.b.l. 34-35, t. I).

Kitu tos pačios 2018-02-27 dienos raštu atsakovas ieškovui nustatė terminą neįvykdytiems įsipareigojimams pagal Sutartį 2 įvykdyti, nurodydamas, kad to nepadarius Sutartis 2 bus laikoma nutraukta nuo 2018-03-30 (el.b.l. 36, t. I).

2018-03-30 raštu, atsiųstu atsakovui elektroniniu laišku, ieškovas nurodė teikiantis 2018-01-10 raštu banko prašytą informaciją (el.b.l. 33, t. I).

2018-04-27 rašte ieškovui atsakovas nurodė, kad 2018-04-05 bankui paprašius pateikti 2018-03-30 elektroniniu paštu atsiųsto prašymo ir jo priedų originalus, tai nepadaryta. Bankas nurodė nematantis pagrindo pratęsti kreditavimo teisinių santykių pagal ginčo sutartis (el.b.l. 114, t. II).

2018-06-19 atsakovas, atsakydamas į 2018-05-25 ieškovo elektroniniu paštu atsiųstą pakartotinį prašymą pratęsti Sutarties 1 kredito grąžinimo terminą, pažymėjo, kad ieškovas nevykdo ne tik prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bet ir neteikia informacijos, nebendradarbiauja, vis dar nėra pateikęs 2018-03-30 prašymo originalo, nėra atnaujinęs Juridinio asmens deklaracijos. Pažymėjo, kad bankui nėra pateikti duomenys apie ieškovo galėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, finansinius rezultatus (el.b.l. 115, t. II).

2018-07-03 išduoti notaro vykdomieji įrašai dėl ieškovo skolų pagal ginčo sutartis išieškojimo iš atsakovui hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto (el.b.l. 500-511, t. I).

2018-07-10 atsakovo prašymu pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto (el.b.l. 443-444, t. I, b.l. 116, 122, t. II).

Į bylą pateikta 2011-09-02 ieškovo ir UAB „Finiens“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri 2013-04-10 nutraukta (el.b.l. 495-499, t. I).

Dėl sutarčių pasibaigimo faktinių pagrindų

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog Sutartis 1 nebuvo atsakovo vienašališkai nutraukta. Sutarties 2 2.2 punkte šalys buvo nustačiusios kredito grąžinimo terminą, t.y. 2018-01-28. Po šio termino atsakovas pareikalavo ieškovą galutinai atsiskaityti. Ši aplinkybė savaime sudaro pagrindą savarankiškai išvadai, jog ieškinio reikalavimas – pripažinti Sutarties 1 nutraukimą neteisėtu, yra nepagrįstas, nes tokio veiksmo – vienašališko Sutarties 1 nutraukimo, atsakovas apskritai neatliko.

Sutartis 2 atsakovo 2018-02-27 pranešimu vienašališkai nutraukta nuo 2018-03-30.

Tarp šalių kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas pažymi, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus.

Nagrinėjamu atveju abiejų ginčo sutarčių 11.2 punktuose ir jų papunkčiuose apibrėžta, kas yra laikoma esminiais sutarties pažeidimais ir susitarta, kad tokiais atvejais kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (6.189 straipsnis). Šiuo atveju svarbu tai, kad ginčo sutartys sudarytos tarp juridinių asmenų, savo srities profesionalų. Ieškovas, besiverčiantis nekilnojamojo turto projektais, jo nuoma, ėmė kreditus nekilnojamajam turtui, reikalingam veiklai vystyti, įsigyti. Sutikdamas su kredito sutarčių sąlygomis, ieškovas prisiėmė riziką, galinčią kilti dėl netinkamo jų vykdymo, kartu iš anksto sutikdamas su tokiu atveju sutarčių pagrindu jam kilsiančiomis neigiamomis pasekmėmis.

2018-02-27 pranešime atsakovas nurodė ieškovui nutraukiantis Sutartį 2 jis 11.2.1.1 ir 11.2.2.1 punktų pagrindais, t.y. dėl to, kad kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų nesumoka bet kokių mokėjimų ir dėl to, kad paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais nesumokės bet kokių mokėjimų, kredito gavėjas pažeidžia kitos tarp banko ir kredito gavėjo sudarytos sutarties sąlygas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal abi šiai bylai aktualias kredito sutartis, o bankui vienašališkai nutraukiant Sutartį 2, ne tik nevykdė mokėjimų pagal ją, bet ir buvo skolingas pagal Sutartį 1. Tai patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (kredito panaudojimo ataskaitos, (el.b.l. 79-99, t. III).

Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagrindas nutraukti Sutartį 2 buvo, todėl jos nutraukimas negali būti pripažintas neteisėtu.

Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimų nutraukiant sutartinius santykius

Ieškovas teigia, kad atsakovo atliktas sutarties nutraukimas laikytinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, t.y. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, CK 6.38 straipsniui, numatančiam, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, to paties straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems ekonomiškumo ir prievolės šalių kooperavimosi principams. Ieškovo nurodyti teiginiai tariamai pagrindžiantys atsakovo padarytus nurodytų normų pažeidimus yra deklaratyvūs, o jokių duomenų apie konkrečius atsakovo galimai nesąžiningus veiksmus byloje nėra.

Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas su juo nebendradarbiavo ir prašo taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalį, teigdamas, jog savo prievolės negali vykdyti būtent dėl kreditoriaus bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Tokius ieškovo argumentus teismas laiko nepagrįstais.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ne kartą pažeidė savo įsipareigojimus atsakovui pagal su juo sudarytas sutartis. Nepaisant to, iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ieškojo būdų tęsti sutartinius santykius, buvo deramasi dėl jų, dėl to buvo sudaryti papildomi susitarimai. Atvirkščiai, teismas sprendžia, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus, bendradarbiaudamas su atsakovu ir siekdamas sutartinių santykių modifikavimo bei jų pratęsimo. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad ieškovas atsakovui net keletą kartų reikalaujant nepateikė atnaujintos Juridinio asmens deklaracijos ir bylos duomenimis to nėra padaręs iki šiol. Taip pat aplinkybė, kad po to, kai 2018-01-08 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties 1 pratęsimo, atsakovui nedelsiant, t.y. 2018-01-10, pateikus savo reikalavimus, ieškovas tik 2018-03-30 elektroniniu paštu pateikė prašymą su priedais, tačiau net ir vėliau šio dokumento originalo atsakovui nepateikė, nors ir buvo prašytas. Dėl Sutarties 2 galiojimo pratęsimo ieškovas į atsakovą apskritai nėra kreipęsis.

Taip pačiais argumentais atmestini ir ieškovo teiginiai, kad atsakovas esą piktnaudžiavo savo teise, taip pažeisdamas CK 1.137 straipsnio 3 dalį.

Tuo tarpu teiginių, kad esą atsakovas privertė ieškovą įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą mainais už įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimą UAB „Finiens“, ieškovas niekaip neįrodė. Bylos duomenimis ieškovo ir UAB „Finiens“ jungtinės veiklos sutartis nutraukta dar 2013 metais, tuo tarpu įkeitimo sandoriai tarp šios bylos šalių daryti 2014 metais.

Ieškovas taip pat teigė, kad 2018-01-10 raštu atsakovas jam sukūrė teisėtą lūkestį, kad jų sutartiniai santykiai bus pratęsti, todėl to galiausiai nepadaręs jis pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalį. Tokius ieškovo argumentus teismas laiko visiškai nepagrįstais. Minimame rašte atsakovas aiškiai išdėstė sąlygas, nurodydamas, kad ieškovui jas įvykdžius, svarstytų tolesnį bendradarbiavimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas jų neįvykdė, todėl teismas sutinka, kad atsakovas neturėjo pagrindo ne tik kad tęsti santykių su ieškovu, bet net ir svarstyti tokios galimybės.

Pažymėtina, kad banko veiklos tikslas – gauti finansinę naudą. Kai kredito gavėjas ilgą laiką netinkamai vykdo įsipareigojimus mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, neteikia finansines galimybes padengti skolą bei ateityje tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagrindžiančių įrodymų, tokia situacija pažeidžia banko interesus. Dėl to negalima reikalauti, kad šis ūkio subjektas nepagrįstai ilgą laiką toleruotų kliento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nepaisant to, kokiam terminui suteiktas kreditas. Pažymėtina ir tai, kad kredito gavėjas, jeigu jis nededa pastangų tam, jog įsipareigojimų bankui nevykdymas neužsitęstų, nemoka įmokų net pagal išgales ir neteikia bankui duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad finansiniai sunkumai, su kuriais susidūrė, yra laikini ir yra realių galimybių ateityje vykdyti sutartį tinkamai, negali tikėtis, kad bankas tokią situaciją toleruos.

Nurodytais motyvais teismas atmeta ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovo vienašališkas sutartinių santykių nutraukimas prieštarauja kokioms nors imperatyvioms teisės normoms.

Dėl sutarčių galiojimo atnaujinimo

Ieškovas, siekdamas sutarčių galiojimo atnaujinimo, su ieškiniu neteikė įrodymų, kad atnaujinus sutartis bus pajėgus jas vykdyti, tokių įrodymų ieškovas neteikė ir vėliau proceso metu. Ieškovo atstovas, atsakydamas į su tuo susijusius teismo klausimus, pažymėjo, kad ieškovas turi daug nekilnojamojo turto, o vien tik įkeisto atsakovui turto vertė ženkliai viršija ieškovo turimų atsakovui įsipareigojimų sumas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovas, nekilnojamojo turto turėjimas savaime nereiškia, kad ieškovas yra pajėgus vykdyti savo periodinius piniginius įsipareigojimus.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas apskritai nustojo daryti kokius nors mokėjimus atsakovui, o šis savo reikalavimų, kurių ieškovas iš esmės neginčija, patenkinimo siekia ultima ratio priemone – priverstiniu išieškojimu iš hipoteka įkeisto turto.

Aplinkybė, kad pripažinus kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, asmuo bus finansiškai pajėgus toliau vykdyti kredito sutartį byloje, kurioje ginčijamas jos nutraukimas, privalo būti nustatoma ir vertinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-318-611/2017 ir kt.). Šiuo atveju tokios aplinkybės ieškovas byloje neįrodinėjo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Į nagrinėjamą bylą atsakovas nėra pateikęs įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje neturėjo. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nekyla (CPK 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.