Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. S. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą- Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Šioje byloje pateiktas ieškinys dėl vaiko- M. K. (buvę vardas ir pavardė- M. S.)(toliau- Vaikas) tėvystės nuginčijimo. Taigi, byla yra susijusi su mažamečio vaiko teisėmis ir interesais.

CK 3.3 str. yra nurodyta, kad nagrinėjant civilines bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių, be kitų principų, reikia vadovautis ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje irgi nekartą yra pažymėjęs šio principo laikymosi svarbą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje c.b. 3K-3-460/2007 yra nurodyta, kad: tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį.

CK 3.152 str. 1 d. yra nurodyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovas teigia, kad abejonės dėl Vaiko tėvystės kilo tik 2011 m. vasarą, po pokalbio su broliu. Tačiau, teismo nuomone, ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos darytina priešinga išvada, t.y., kad ieškovas apie Vaiko tėvystę sužinojo gerokai anksčiau. Vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini). Pirminiame jo gimimo liudijime, išduotame 2004 m. vasario 5 d. (b.l. 8) Vaiko tėvas nėra nurodytas, jam suteikta motinos pavardė. Taigi, Vaiko gimimo įregistravimo metu, jo tėvas nebuvo žinomas. Ieškovas 2004 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės CMS pateikė notaro 2004 m. liepos 22 d. patvirtintą prašymą pripažinti Vaiko tėvu (b.l. 23). Įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko, kad būtent šią dieną (2004 m. liepos 22 d.) vėliausiai ieškovas sužinojo, kas yra Vaiko tėvas. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad Vaiko gimimo registravimo momentu Vaiko tėvas apskritai nebuvo žinomas, todėl akivaizdu, kad asmuo po daugiau nei pusės metų pripažįstantis Vaiko tėvystę, tuo metu jau turėjo žinoti, kas yra Vaiko tėvas. Taigi, vėliausia ieškinio senaties termino prasidėjimo data- 2004 m. liepos 22 d., o pasibaigimo data- 2005 m. liepos 23 d. CK numato galimybę atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas į teismą kreipėsi po daugiau nei 6,5 metų nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sprendžiant klausimą dėl senaties termino, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų bei bylos duomenų, Vaikas turi sveikatos sutrikimų, jam yra nustatytas invalidumas. Nors Vaikas su ieškovu ir nebendrauja, tačiau jis turi teisę žinoti kas yra jo tėvas. Akivaizdu, kad procesas susijęs su tėvystės nuginčijimu (DNR ekspertizės darymas ir kt.) gali Vaikui sukelti nemažai streso ir dėl to neigiamai paveikti Vaiko sveikatą. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad įstatymų leidėjo nustatytas gan trumpas ieškinio senaties terminas buvo ženkliai (daugiau nei 6,5 metų) praleistas, laikytina, kad nebuvo jokio pagrindo jį atnaujinti.

Dėl išvardintų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei su jais susijusią teismų praktiką, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.