Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. N., P. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. J. močiutė bei suinteresuotų asmenų R. N. ir P. J. motina E. K.. Po močiutės mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) Mirus E. K. jos palikimo pareiškimu notaro biurui niekas nepriėmė, tačiau pareiškėja močiutės palikimą priėmė faktiniu valdymu – ir toliau gyveno močiutei priklausančiame bute, kuriame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jį nuolat tvarkė, prižiūrėjo, po močiutės mirties pasiėmė bei sutvarkė močiutės asmeninius dokumentus ir daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius. Kitų pretendentų į E. K. palikimą nėra. Prašomo fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi ji turės teisę paveldėti močiutei E. K. priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. J. ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po močiutės mirties nesikreipė, nes nežinojo, kad to reikia, tačiau gyveno močiutės bute, jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Suinteresuoti asmenys R. N. ir P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 34, 36). Teisme gautas suinteresuoto asmens P. J. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame sutinkama su prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, prašoma bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 29). Suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. K. yra pareiškėjos D. J. močiutė (b.l. 8-9, 13, 17). E. K. mirė (duomenys neskelbtini) Kaune (b.l. 10).

Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimo (b.l. 16), paveldėjimo byla po E. K. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šiuo metu yra nepaveldėtas po E. K. mirties likęs turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19).

Pareiškėjos pareiškime nurodytas bei teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad ji po savo močiutės mirties iš karto ėmė valdyti šiai priklausiusį turtą ir rūpinosi juo kaip savu, mokėjo mokesčius už butą, patvirtina įmokų už komunalines paslaugas mokėjimo kvitai (b.l. 21-22).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. K. vaikaitė D. J. iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios močiutės turtą negavo. E. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Pripažintina, kad D. J. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės E. K. turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d., 2 p.). Suinteresuoti asmenys į po E. J. mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusios E. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

D. J. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė močiutės E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.