Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. 2023 m. gruodžio 2 d., apie 21.58 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs, kai jam paskambino žmona ir paprašė atvažiuoti pasiimti jos iš darbo (buvo apie 22 val., šeštadienis), kadangi jo savijauta buvo nebloga, nutarė nuvažiuoti. Važiavo nuo namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur dirba žmona, ir jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie vykdė reidą. Nurodė, kad buvo iš vakaro vartojęs alkoholio, ryte gėrė, vartojo alų valandą iki sėdimo prie vairo; nesijautė apsvaigęs, gal tik truputį. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, dažnai jo nevartoja, kartą per savaitę išgeria alaus. Automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam; jį neseniai įsigijo, jo vertė 1 300 Eur. Pirmiausiai apie šį įvykį sužinojo žmona, reagavo blogai, nuo jos „gavo kaip reikiant“. Turi neįgalumą, yra (duomenys neskelbtini) proc. nedarbingas. Jo atlyginimas yra virš (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, gauna tokio pačio dydžio išmoką, žmona uždirba minimumą – apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Turi paimtą paskolą, per mėnesį moka (duomenys neskelbtini) Eur, paskolos sutartis baigsis kitą rudenį. Jo santykiai su sūnumi yra puikūs, sūnus jam yra autoritetas, sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), kai leidžia darbas (per laisvus savaitgalius) nuvažiuoja aplankyti sūnaus su šeima, kartu pietauja. Apie šį įvykį sūnui pranešė jo žmona, jis pats kalbėjosi su sūnumi apie šį įvykį, ateityje sūnus morališkai jam galėtų padėti, dažniau susitikti. Nurodė, kad tą dieną žmonos prašymas parvežti iš darbo buvo gana netikėtas, dažniausiai žmona iš darbo grįžta autobusu, jis ją parveža iš darbo tik kai būna blogas oras ar jai skauda kojas. Ateityje planuoja nevartoti alkoholio. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; nekonfiskuoti automobilio, gal žmona išsilaikys teises.

Apklaustas teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas K. R. paaiškino, kad yra S. R. sūnus. Pastaruosius metus dirba (duomenys neskelbtini) komandos vadovu. Praeityje nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam. Apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iš savo motinos, gavo skambutį sekmadienio vakarą, jam ji papasakojo visą situaciją. Vėliau apie tai kalbėjo su tėvu. Šį įvykį vertina neigiamai, supranta esamą situaciją. Jo tėvas buvo šoke, jautė gėdos jausmą dėl šio įvykio. Iki šio įvykio su tėvu buvo geri, tėvas lankydavosi savaitgaliais pas jį, padėdavo su vaikais, švęsdavo šventes kartu, padėdavo su statybų darbais. Mano, kad ateityje stengsis sukurti artimesnį ir stipresnį ryšį su tėvu, imsis veiksmų dėl jo užimtumo. Nurodo nepastebėjęs, kad tėvas piktnaudžiautų alkoholiu, nėra buvę „daugiadienių išgertuvių“, bet tėvas retkarčiais vartoja alkoholį. Pradžioje planuoja šeimos rate spręsti šią problemą, ateityje svarstys galimybę dėl kreipimosi į specialistus. Mano, kad yra tinkamas laiduotojas savo tėvui, planuoja kasdieną bendrauti su tėvu jam paskambinant, o laisvu nuo darbo metu susitikti su tėvu. Prašo teismo taikyti laidavimą be užstato, kadangi šeima turi finansinių įsipareigojimų, užstatas apsunkintų šeimos finansinę padėtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d., dirbant Vilniaus apskrityje kartu su vyr. specialistu J. V. tarnybiniu automobiliu, „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukinys R-9822, policijos priemonių metu (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, apie 21.58 val. sustabdant blaivumo patikrai automobilius, sustabdė automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinus vairuotoją su bekontakčiu alkotesterio detektoriumi „Drager 5000“, alkotesteris parodė rezultatą, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Automobilį „Peugeot“ vairavo S. R.. Bendraujant iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Paklausus kada S. R. paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad prieš valandą išgėrė butelį alaus. Patikrinus vairuotoją su alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0712, patikros sertifikatas Nr. 1986106, 22.00 val. pirmu pūtimu buvo nustatyta (2,65 promilių neblaivumas), 22.23 val. antru pūtimu buvo nustatytas (2,42 promilių neblaivumas). Apie sustabdytą neblaivų automobilio vairuotoją buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, kuris į įvykio vietą iškvietė V1720 ekipažą. Vairuotojas važiavo vienas (b. l. 44-47).

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus specialisto A. T. tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės kaip liudytojo apklausos protokole (b. l. 12).

2023 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis be išorinių pažeidimų, kėbulas vietomis turi smulkių subraižymų. Salone jokių daiktų nėra. Bagažinės atidarymo mechanizmas sugedęs, neatsidaro. Per langą matosi, kad viduje bagažinės daiktų nėra. Vietoje kur stovi automobilis vaizdo filmavimo kamerų nėra. Pridėtos nuotraukos (b. l. 18-24).

2023 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Body kamerų įrašai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas stabdo pravažiuojančius automobilius ir patikrina blaivumą su bekontakčiu alkotesteriu vairuotojams. Vaizdo įraše 00.06.45 pareigūnas sušunka „Ei“ ir nubėga prie stovinčio tarnybinio policijos automobilio, į jį įlipa ir pradeda važiuoti. Sustoja prieš kitą automobilį sankryžoje ir prieina prie sankryžoje sustojusio automobilio „Peugeot“. Paminėto automobilio vairuotojas atidaro dureles už vairo matomas sėdintis asmuo – S. R.. Pareigūnas paklausia asmens, kodėl jis nesustojo, S. R. atsako nesupratęs ir nurodo, kad vartojo alaus bonkutę. Pareigūnas patikrina su bekontakčiu alkotesteriu S. R. blaivumą, kuris parodo teigiamai. Pareigūnas liepia užgesinti automobilį S. R. ir paima užvedimo raktelius. Pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio ir paima kitą alkotesterį, grįžta prie S. R. automobilio. Paklausia prieš kiek laiko vartojo ir S. R. atsako maždaug prieš valandą, pareigūnui paduoda vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas duoda S. R. pūsti į alkotesterį, po ko pareigūnas pasako: „2.65“. Pareigūnas grįžta į tarnybinį automobilį ir tvarkosi, kitam pareigūnui pasako, kad printeris nespausdina ir nueina prie kitų pareigūnų, atspausdina alkotesterio kvitą. Alkotesteryje matomi skaičiai „2.65“. Taip pat, užfiksuota, kad pareigūnas savo tarnybiniame automobilyje tvarkosi ir pasiėmęs alkotesterį nueina prie „Peugeot 307“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje sėdi S. R. ir jam pareigūnas vėl duoda pūsti į alkotesterį. Pareigūnas pasako: „2.42“ ir prieina prie tarnybinio automobilio bei atspausdina kvitą (b. l. 39-41).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 2 d., 22.00 val. S. R. pirmu pūtimu nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, o 22.23 val. antru pūtimu nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (b. l. 16); taip pat nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. R. (b. l. 26).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje – 1 300 Eur su PVM (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojo A. T. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis S. R. 2023 m. gruodžio 2 d., apie 21.58 val., vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo iš namų (duomenys neskelbtini), vyko pasiimti sutuoktinės iš darbo (duomenys neskelbtini) g. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus – kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), reido metu ir policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra mažiausiai 2,42 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. R. paaiškino, jog dieną prieš vartojo alkoholį, išgėrė ir ryte, valandą iki sėdant prie automobilio vairo dar gėrė alaus. Sutuoktinės paprašytas ją paimti iš darbo, sėdo prie vairo. Nurodė suvokęs, kad buvo vartojęs alkoholio, tačiau nesijautė apsvaigęs, manė, kad jam pavyks nuvažiuoti iki sutuoktinės darbo ir grįžti atgal. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad alkoholio koncentracija kaltinamojo organizme buvo nustatyta pakankamai didelė – iš pradžių buvo nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, o po 23 minučių – 2,42 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad S. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas (sutartis) atleisti kaltinamąjį S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus K. R. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. R. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius 3 metus yra nebaustas administracine tvarka. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus, darbingo amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbantis, nors ir turi neįgalumą ((duomenys neskelbtini) procentų darbingumas), vedęs, gyvena su sutuoktine, nuolat bendrauja su savo pilnamečiais vaikais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – nurodo nusiteikęs visiškai nebevartoti alkoholio, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad S. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Bylos duomenimis, kaltinamojo sūnus K. R. yra jauno, darbingo amžiaus, neteistas, per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka (už nešiukščius KET pažeidimus, paskirtas baudas linkęs atlyginti), dirbantis, užima vadovaujančias pareigas (vadovauja savo skyriaus komandai), su kaltinamuoju sieja artimas, ilgalaikis ryšis, nuolat bendrauja, kartu leidžia laiką savaitgaliais. Galimas laiduotojas mano, kad jis gali daryti savo tėvui teigiamą įtaką, kadangi nėra teistas, kritiškai vertina tėvo elgesį, yra tėvui autoritetas, nori ir sieks didinti tėvo užimtumą laisvalaikiu bei stiprinti ryšį su tėvu. Teismo vertinimu, K. R. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis S. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą K. R., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis S. R., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,42 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos (artimo sunkiam neblaivumo laipsniui), vakare, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėmis, praėjus trumpam laikui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki šiol neteistas, administracine tvarka per pastaruosius 3 metus nebaustas, už automobilio vairavimą esant neblaiviam nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, turi šeimą (sutuoktinę ir pilnamečius vaikus), yra dirbantis, netekęs 50 procentų darbingumo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. R. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 1 300 Eur su PVM; kaltinamasis sutinka su nurodyta verte, už tiek minėtą automobilį įsigijo. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis S. R. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, savaitgalį, vakare, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis, artimas sunkiam, neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 64-65), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam S. R. atėmimą; jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo S. R. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 60 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo S. R. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 28-29; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą S. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti S. R. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 4 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

S. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. R. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. R. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš S. R. Valstybės naudai 60 Eur advokato Vidmanto Baumilos paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti S. R., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui K. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.