Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Buzelio ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui S. V. B., atsakovui R. H., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, tretiesiems asmenims L. K., A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. B. ieškinį atsakovui R. H. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., L. K., A. L., A. B., E. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. balandžio 18 d. su S. B. sudarė privačios žemės nuomos sutaRTĮ Nr. 0011-2008 dėl 7, 75 ha žemės sklypo , esančio Naukaimio kaime, Tytuvėnų seniūnijoje, Kelmės rajone, nuomos.

Tarp minėtų žemės sklypų yra įsiterpusi A. B. priklausantis 17 ha žemės sklypas. Su A.B. buvo sutaręs, kad naudosis pastarajam priklausančiu žemės sklypu, jį prižiūrės. Sklypu naudojosi ketverius metus. Be to, A. B. minėto žemės sklypo nedirbo, o deklaruodavo pasėlius ir gaudavo išmokas.

2008 m. pavasarį minėtuose žemės sklypuose pasėjo vasarinį rapsą. 2008 m. rugsėjo 13 d. atsakovas R. H., panaudodamas žemės ūkio techniką, nukūlė 21, 8 ha vasarinio rapso, kurį pasisavino 47, 96 tonas vasarinio rapso, kurio bendra kaina 52 756 Lt.

-2008 m. balandžio 28 d. atsakovas R. H. ir tretysis asmuo L. K. sudarė nuomos sutartį Nr. 1A. Pagal kurią buvo išnuomotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr.5403-0003-0015, bendras plotas 3, 875 ha, esantis Kelmės rajono savivaldybės Naukaimio kaime;

-2008 m. balandžio 30 d. atsakovas R. H. ir tretysis asmuo V. B. sudarė nuomos sutartį Nr.2, pagal kurią išnuomotas žemės sklypas , kurio unikalus Nr.5403-0003-0009,bendras plotas 14, 8 ha, esantis Kelmės rajono savivaldybės Naukaimio kaime;

-2008 m. balandžio 30d. atsakovas R. H. ir tretysis asmuo E. L. sudarė nuomos sutartį Nr. 4, pagal kurią buvo išnuomotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0353-0181, kurio bendras plotas 8, 35 ha, esantis Kelmės rajono savivaldybės Naukaimio kaime;

-2008 m. balandžio 30 d. atsakovas R. H. ir tretysis asmuo E. L. sudarė nuomos sutartį Nr. 5, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr.4400-0353-0092, kurio bendras plotas 0, 67 ha, esantis Kelmės rajono savivaldybės Naukaimio kaime;

-2008m. balandžio 30d. atsakovas R. H. ir A.L. sudarė nuomos sutartį Nr. 6, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0271-6990, kurio bendras plotas 2, 86 ha, esantis Kelmės rajono savivaldybės Naukaimio kaime;

-2008m. gegužės 9d. atsakovas R. H. ir A. B. sudarė nuomos sutartį Nr.7, pagal kurią atsakovui išnuomotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr.5403-0003-0015, kurio bendras plotas 3, 875 ha, esantis Kelmės rajono savivaldybės Naukaimio kaime.

2008 m. balandžio 18d. ieškovas S. V. B. ir tretysis asmuo S. B. sudarė privačios žemės nuomos sutartį Nr. 0011-2008-, pagal kurią ieškovui iki 2013 m. gruodžio 31 d. išnuomotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr.5403-0003-0170, 5403-0003-0169, kurio bendras plotas 7, 75 ha, esantis Kelmės rajono savivaldybės Naukaimio kaime(b. l. 122, t.1).

2008 m. kovo 6d. Šiaulių apskrities viršininkas ir ieškovas S.V. B. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr.332, kuria ieškovui S.V. B. išnuomotas 41 ha žemės sklypas, esantis Kelmės rajono savivaldybės Plekaičių kaime.

Ieškovas neįrodė, kad patyrė žalą ar nuostolius, kadangi ieškovas, dirbdamas ir prižiūrėdamas A. B. ir kitų trečiųjų asmenų žemės sklypus, tai darė savavališkai be žemės sklypų savininkų sutikimo. Teismas ieškovo tokius veiksmus laikė neteisėtais, atsakovas R. H. išsinuomotus žemės sklypus prižiūrėjo, juos apsėjo, dirbo žemę, deklaravo pasėlius, pateikė paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą gauti. CK 6.488 straipsniu yra nustatyta, kad išsinuomoto daikto(šiuo atveju žemės sklypo) duodamos pajamos, vaisiai, gyvulių prieaugis priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis. Sutartyse nėra numatytų sąlygų dėl duodamų pajamų iš žemės sklypų panaudojimo ir priklausomybės, todėl visos gaunamos pajamos(derlius) iš žemės sklypų priklauso atsakovui R. H.(b. l. 109, t.2).

Teismas nesivadovavo liudytojų V. M., E. P., E. L. parodymais, kadangi šių liudytojų parodymai nėra susiję teisinėmis pasekmėmis, kurios atsiranda(CPK 185, 189 straipsniai).

Teismas netinkamai vertino liudytojo parodymus.Šis liudytojas parodęs, kad atsakovo prašymu atliko sklypų plotų matavimus, kurių metu atsakovas nežinojo dirbamo ploto ribų, todėl negali būti kalbos apie žemės plotų dirbimą.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu(CK 6.247 straipsnis).

Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, o ne žodinė, kokią buvo sudaręs ieškovas.Sutartis privalo būti įregistruota viešame registre.

Aplinkybė, kada buvo apsėti žemės sklypai, teisinės reikšmės neturi, kadangi tiek prieš sudarant žemės sklypų nuomos sutartis šių sklypų savininkai, o paskui ir jis(atsakovas), nuomos sutarčių pagrindu tapęs šių sklypu valdytoju, neleido ieškovui šiais sklypais naudotis. Ieškovas žemės sklypais naudojosi savavališkai, todėl toks neteisėtas naudojimasis turtu negali būti pagrindu ieškovui ginti savo teises.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tinkamai ištirti visų rašytinių įrodymų, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, todėl pažeidė CPK 176, 177 197 straipsnių nuostatas, netinkamai vertino materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas S.V. B. elgėsi neteisėtai, pažeidė pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, akivaizdžiai veikė priešingai teisei, todėl jo interesai teismo negali būti saugomi. Ši išvada padaryta neištyrus visų bylos aplinkybių. Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje pagal R. H. pareiškimą 2008 m. rugsėjo 10d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 294 straipsnio 1 dalyje. 2008 m. lapkričio 6 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant S.V. B. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 297 straipsnio 1 dalyje, o 2008 m. lapkričio 17 d. ieškovas S.V. S.V. B. ieškiniu kreipėsi tesimą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. H. žalos atlyginimą. Ikiteisminio turimo metu liudytojais buvo apklausti L., A. Š., M. T.. Iš šių liudytojų tesimas apklausė tik liudytoją E. L. bet nurodė, kad teismas šio liudytojo, o taip pat ir liudytojų V. M. ir E. P., parodymais nesivadovauja, kadangi jų parodymai nėra niekaip susiję teisinėmis pasekmėmis, kurios atsiranda(b. l. 109, t. 1). Bet iš liudytojo E. L. parodymų matyti, kad šis liudytojas E. L. paprašytas atsakovo R. H. matavo žemės sklypus, kurie buvo apsėti rapsu vientisu sklypu, Naukaimio kaime. Atsakovas R. H. sklypų ribų nežinojo, sakęs, kad žemę dirba ir S. V. B.(b. l. 97-98, baudžiamoji byla)

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. balandžio 30 d., kai atsakovas R. H. ir žemės savininkai sudarė žemės nuomos sutartis, S. V. B. jau buvo pasėjęs rapsą. R. H. rapsą nesėjo, apsėto lauko neprižiūrėjo(b. l.89, 95, 99). Pirmosios instancijos teismas dėl šių rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai nenaudingi atsakovui R. H., nevertino teisiniu požiūriu, kas turėjo teisinės reikšmės neteisingam bylos išsprendimui.

Atsakovas R. H. neįrodė, kad jis sėjo rapsą, laukus prižiūrėjo iki derliaus nuėmimo(CPK 178 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad liudytojais apklausti E. L., S. B. žinojo, jog S.V. B. dirba jų žemę, bet su S. V. B. žemės nuomos sutarčių sudarę nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tretieji asmenys E. L., A. B. žinojo, kad ieškovas dirbą jiems priklausančią, bet neprižiūrimą žemę(b. l. 144, 146-147, baudžiamosios bylos), bet R. H. apie tai nepasakė. Iš to darytina išvada, kad ieškovas S. V. B. tretiesiems asmenims priklausančią žemę dirbo žinant tretiesiems asmenims.

Išnuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso nuomininkui,, jeigu ko kita nenustato sutartis(CK 6.488 straipsnis). Atsakovas R. H. neteisingai komentuoja paminėtą teisės normą. Nurodo, kad žemės nuomos sutartyse nėra numatytų sąlygų dėl duodamų pajamų iš žemės sklypų panaudojimo, ir priklausomybės, todėl visos gaunamos pajamos(derlius) iš žemės sklypų priklauso jam. Kolegija nustatė, kad žemės savininkai žinojo, jog ieškovas dirba jiems priklausančią žemę, bet neįspėjo ieškovo, kad žemė išnuomojama atsakovui R. H.. Atsakovas rapsą nesėjo, žinojo, jog jį pasėjo ieškovas, bet elgdamasis neteisėtai, neįspėjęs ieškovo nuėmė(nukūlė) ieškovui priklausantį derlių. Šiuo konkrečiu atveju derlius negali priklausyti atsakovui.

Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas R. H. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina(CK 6. 248 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovas kaltas dėl ieškovui atsiradusios žalos.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Priteisti iš Roberto H. S. V. B. 52 756 Lt(penkiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus) žalai atlyginti, penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2008-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3166 Lt(tris tūkstančius šimtą šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio išlaidų, valstybei 166, 10 Lt(vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus ir dešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.