Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. G. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi į archyvus ir 2018 m. lapkričio 30 d. gavo senelės J. G. santuokos liudijimus, nes jo senelė J. G. po savo vyro J. G. mirties, buvo ištekėjusi du kartus, t. y. (duomenys neskelbtini) ji ištekėjo už M. K., o (duomenys neskelbtini) ji ištekėjo už J. J.. Gautus senelės J. J. (buvusios G.) santuokos sudarymo įrašus 2018-12-05 pateikė NŽT Kauno miesto skyriui, iš kurio 2018 m. gruodžio 13 d. gavo raštą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujinamas praleistas giminystės ryšį pavirtinančių dokumentų pateikimo terminas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo pateikti dokumentai buvo priimti institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, jokių pastabų dėl trūkstamų dokumentų nepateikimo nebuvo iki pat 2018 metų. Taigi, tarnyba, priėmusi jo prašymą, trūkumų pateiktiems dokumentams nenustatė ir pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį manyti, jog visi nuosavybės teisių į jo senelių Jono ir J. G. žemę atkūrimui reikalingi dokumentai yra pateikti, ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui kliūčių nėra.

Pareiškėjas teigia, kad jis aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytu laikotarpiu, elgėsi pakankamai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, taigi, rūpinosi savo teisių realizavimu. Atkreipė dėmesį, jog J. G.-K. bei J. K.-J. santuokos liudijimų (t. y. Santuokos sudarymo įrašų) nepateikė ne dėl savo netinkamų veiksmų, nerūpestingumo, neatidumo ar kitokio neveikimo, bet dėl tuometinės Kauno miesto savivaldybės valdybos, o vėliau – NŽT Kauno miesto skyriaus, netinkamai, aplaidžiai atliktų pareigų, dėl ko jis nebuvo informuotas apie trūkstamus giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.

Dėl žemėtvarkos institucijos netinkamų veiksmų, neinformavimo apie pateiktų dokumentų trūkumus, pareiškėjas negalėjo žinoti, kad, be institucijai jau pateiktų nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų, jis turėjo pateikti dar ir J. G. vėlesnių santuokų liudijimus. Šios objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės iš esmės ir sutrukdė jam iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pateikti minėtus dokumentus.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nustatytina, kad įstatymo nustatytą terminą giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti, pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujintinas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime (b. l. 33-35) bei teismo posėdžio metu prašė prašymą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad pareiškėjas tuometei Kauno miesto valdybai 1992-03-31 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. G. valdytą žemę. Kauno valstybinio archyvo 1992-06-08 pažymėjime Nr. G-221 nurodyta, kad J. ir J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 524,22 kv. m žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Remiantis nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu nustatyta, kad buvę žemės savininkai yra J. ir J. G. Vertinant nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2003-12-31, nepateikti dokumentai, įrodantys, jog pilietė J. J. (kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) mirties liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ta pati pilietė J. G. (buvusi žemės savininkė).

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.

Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai iki 2001 m. gruodžio 31 d. prašymams pateikti ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. dokumentams pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo įtakos terminų praleidimui neturi. Akcentuotina, jog teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Be to, teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, vertinama ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Sprendžiant šį klausimą taip pat privaloma nustatyti ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas tuometei Kauno miesto savivaldybės valdybai 1992-03-31 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. G. valdytą žemę (nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija, b. l. 8). Kauno valstybinio archyvo 1992-06-08 pažymėjime Nr. G-221 nurodyta, kad J. ir J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 524,22 kv. m žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija, b. l. 7). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra J. G. ir J. G. anūkas (b. l. 10,11) ir turi teisę atkurti nuosavybės teises į senelių nuosavybės teise valdytą žemę. NŽT Kauno skyrius 2018-03-07 ir 2018-10-08 raštais informavo pareiškėją apie tai, kad jis turės teisę rinktis naują žemės sklypą tik NŽT Kauno skyriui pristatęs J. G. ir J. santuokos liudijimą (b. l. 21-24). Pareiškėjas kreipėsi į archyvus ir 2018 m. lapkričio 30 d. gavo senelės J. G. santuokos sudarymo įrašus, iš kurių matyti, kad J. G. po savo vyro J. G. mirties, buvo ištekėjusi du kartus: (duomenys neskelbtini) ji ištekėjo už M. K., o (duomenys neskelbtini) ji ištekėjo už J. J. (b. l. 25,26). Gautus santuokos sudarymo įrašus pateikė NŽT Kauno miesto skyriui, iš kurio gavo 2018 m. gruodžio 11 d. raštą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujinamas praleistas giminystės ryšį pavirtinančių dokumentų pateikimo terminas (b. l. 27,28).

Pareiškėjas terminą paduoti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams praleido, tačiau mano, kad minėto termino praleidimo priežastys yra svarbios, nes jis, dėl to, kad suinteresuotas asmuo nepranešė apie tai, jog trūksta dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui, negalėjo laiku įgyvendinti savo teisių ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti reikalaujamus dokumentus.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad Atkūrimo įstatymo normose nėra įtvirtinta, kokios terminų praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo bei protingumo principuose įtvirtintais kriterijais, taip pat ir šiuo klausimu suformuota LVAT praktika. Nežinojimas apie būtinumą pateikti nuosavybės ir giminystės dokumentus pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, tačiau tik įrodžius, kad asmuo tikrai neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą, bei pateikus įrodymus, kokiomis aplinkybėmis ir kada apie tai sužinojo. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas gali vertinti, kiek laiko praėjo nuo sužinojimo apie reikšmingas aplinkybes, ar pareiškėjas elgėsi rūpestingai, ar operatyviai siekė įgyvendinti savo teises (LVAT 2008-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1516/2008 ir kt.).

Pareiškėjas tvirtina, jog apie būtinumą pateikti giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus (dokumentus, įrodančius, jog J. J. (kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) mirties liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini)) yra jo senelė J. G.) iš esmės sužinojo tik 2018 metais, kai iš suinteresuoto asmens gavo raštus, kuriais jis buvo informuotas pristatyti giminystės įrodymui trūkstamus dokumentus (pateikti J. G. ir J. santuokos liudijimą), reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui. Sužinojęs apie tai, kad trūksta šių dokumentų, pareiškėjas iš karto kreipėsi į archyvus ir 2018 m. lapkričio 30 d. gavo senelės J. G. santuokos sudarymo įrašus. Pateikti byloje duomenys patvirtina pareiškėjo Č. G. nurodytas aplinkybes (b. l. 21-28).

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju institucija, įgaliota įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą, nesivadovavo gero viešojo administravimo principais, tinkamai laiku neinformavo pareiškėjo, apie konkrečius būtinus pateikti dokumentus, nors pareiškėjas jau 1992-03-31 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentus patvirtinančius giminystės ryšį bei nuosavybės teises, todėl pripažintina, kad pareiškėjo elgesys buvo objektyviai nulemtas kompetentingos institucijos veiksmų. Tokios aplinkybės pripažintinos objektyviomis aplinkybėmis, trukdžiusiomis pareiškėjui laiku realizuoti savo teises.

Teismas pabrėžia ir tai, jog visuotinai teisėje taikomas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas pažeidė paminėtas nuostatas. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą (LVAT 2010-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes bei teisingumo, protingumo principų turinį, taip pat į administracinių teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog visos abejonės vertinamos skundą (pareiškimą) padavusio asmens naudai, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai iš naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, pareiškėjo Č. G. nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis realizuoti jo subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (LVAT 2009-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-506/2009, 2013-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-246/2013, 2016-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016), dėl ko pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Č. G. prašymą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Č. G. praleistą terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, siekiant atkurti nuosavybės teises į J. G. ir J. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.