Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-30 · Administracinė byla Nr. A-146-503-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
A-146-503-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-503/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovo atstovams Dainiui Jasui, Birutei Cicilijai Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau – ir 2-ji PN) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamento) 80 000 litų žalos, padarytos jo sveikatai, bei neturtinės žalos.

Savo reikalavimus A. Č. grindė tuo, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. 2-ųjų PN direktoriaus nutarimu jis buvo uždarytas penkioms paroms į baudos izoliatorių ir šios nuobaudos atlikimo metu jam buvo atimta galimybė vartoti vaisius, daržoves, medų, vaistažoles, įsigyjamus savo lėšomis. Pažymėjo, kad jo sveikatos būklė yra prasta (teigia buvęs du kartus operuotas), vartoti šiuos produktus jam esą būtina pagal gydytojų rekomendacijas, tačiau pataisos namų administracija skirdama nuobaudą į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad jis ne kartą kreipėsi į 2-ųjų PN direktorių (2007 m. spalio 29 d., 2007 m. gruodžio 10 d., 2007 m. gruodžio 27 d.) ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkę T. M. (2007 m. rugsėjo 18 d., 2007 m. rugsėjo 26 d.), prašydamas nežaloti jo sveikatos ir leisti jam dėl medicininių indikacijų vartoti vaistažoles ir daržoves bei leisti įsigyti minėtus produktus už savo lėšas 2-ųjų PN parduotuvėje. Teigė, jog T. M. jam nepadėjusi, o priešingai – išplėšusi iš pareiškėjo sveikatos istorijos jo 2007 m. lapkričio 12 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. rašytus nusiskundimus, kuriuos jis buvo perdavęs gydytojai terapeutei, o ji buvo pridėjusi prie sveikatos istorijos. Teigė, kad įrašą į 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, jog dėl sveikatos būklės jis gali atlikti nuobaudą, T. M. padarė jo net neapžiūrėjusi.

Pažymėjo, kad dėl 2-ųjų PN pareigūnų veiksmų jis rašė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau šis jo skundą išnagrinėjo formaliai (2007 m. gruodžio 4 d. raštas Nr.2S-4143), nesiėmė priemonių jo teisių gynimui. Pabrėžė, kad dėl tokių pareigūnų veiksmų jo sveikatai buvo padaryta žymi žala, per tris mėnesius jis neteko 11 kg svorio, patyrė pažeminimą, stresą, didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, diskomfortą, sielvartavimus, kurie atsiliepė jo sveikatai ir savijautai.Teigia, kad taip su juo elgiantis pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, draudžiantis taikyti žiaurias, nežmoniškas bausmes, kankinimus, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtintos nuteistųjų pareigos laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių. 2007 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas 2-ųjų PN darbuotojo Z. T. tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo, kuriame nurodoma, kad apie 19 val. 50 min. nuteistasis A. Č. atsisakė eiti į paskirtą būrį, nenurodydamas konkrečių atsisakymo priežasčių. Šiais veiksmais A. Č. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, todėl 2007 m. rugsėjo 13 d. 2-ųjų PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-781 jam buvo paskirta nuobauda - uždarymas penkioms paroms į baudos izoliatorių. Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnis nustato, kad baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 (toliau –Taisyklės) 210 punkte nustatyta, jog nuteistiesiems, uždaromiems į baudos izoliatorių, su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę, draudžiama.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2008 m. sausio 7 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu 2-ųjų PN administracija atliko nuteistajam A. Č. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (2008 m.sausio 7 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr.14-36). Nustatyta, kad jis 2007 metais 5 kartus buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Diagnozė C 67.9 jam buvo nustatyta 2007 m. balandžio 17 d. Po kiekvieno gydymo ligoninėje pareiškėjas buvo sekamas ambulatoriškai, atsižvelgiant į ligoninės rekomendacijas (asmens sveikatos istorijoje yra 43 tai patvirtinantys įvairių sričių gydytojų įrašai). Pažymėjo, kad peržiūrėjus nuteistojo ligoninės epikrizes ir ligos istorijos įrašus, rekomendacijų papildomai vartoti vaisius ir daržoves ar vitaminus nebuvo. Tęsiant ambulatorinę priežiūrą 2008 m. sausio 25 d. A. Č. buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę planinei gydytojo konsultacijai, kuri numatyta 2008 m. vasario 1 d. Santariškių poliklinikoje. Taigi A. Č. asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.Teigia, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas, nes 2-ji PN jam jokios žalos nepadarė. Pažymi, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Kalėjimų departamentas 2007 m. lapkričio 16 d. iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos gavo A. Č. 2007 m. lapkričio 9 d. skundą dėl 2-ųjų PN administracijos Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės neteisėtų veiksmų. A. Č. skundėsi, kad T. M. neišduoda jam rekomendacijos leisti parduotuvėje įsigyti vaisių ir daržovių, prašė atsakyti, ar minėta pareigūnė turi tinkamas žinias ir reikiamą kvalifikaciją dirbti asmens sveikatos priežiūros tarnyboje. Kalėjimų departamentas skundą išsprendė 2007 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 2S-4143 per įstatymo nustatytą terminą, pagrindė galiojančiais įstatymais, paaiškino, jog 2-ųjų PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. turi nustatyta tvarka išduotą licenciją, kuri suteikia jai teisę verstis medicinos praktika.

Pažymėjo, kad byloje prašoma atlyginti žala gali būti pareiškėjui priteista tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turtinės ir neturtinės žalos patyrimo faktas ir dydis grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, nepateikus išsamaus žalos pagrindimo, žalos skaičiavimo bei jos patvirtinimo įrodymais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 28-781a už pažeidimus, numatytus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte (nuteistasis atsisakė eiti į paskirtą būrį) nutarė A. Č. uždaryti į baudos izoliatorių penkioms paroms. 2-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. minėtame nutarime patvirtino, kad E. Č. dėl sveikatos būklės gali būti patalpintas į baudos izoliatorių. Kalėjimų departamentas 2007 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 2S-4143 į A. Č. skundą atsakė, paaiškindamas, kad 2-ųjų PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą praktikos licenciją, kuri suteikia jai teisę verstis medicinos praktika.

Teismas padarė išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar 2-ųjų PN darbuotojai, vertindami A. Č. sveikatos būklę bei uždrausdami jam būnant baudos izoliatoriuje pirkti maisto produktus, veikė teisėtai; taip pat ar Kalėjimų departamento darbuotojai, nagrinėdami A. Č. skundą dėl jo teisių pažeidimo, susijusio su A. Č. sveikatos vertinimu, veikė teisėtai.

Teismas pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatos įtvirtina nuteistųjų pareigą laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Teismas nurodė, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Konstatavo, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2-ųjų PN darbuotojai tinkamai vertino A. Č. sveikatos būklę bei jo galimybę atlikti nuobaudą baudos izoliatoriuje. 2-ųjų PN darbuotojai pagrįstai uždraudė A. Č. pirkti maisto produktus, jam būnant baudos izoliatoriuje (nors padarė išimtį ir leido A. Č. pasiimti į baudos izoliatorių jo turimus vaisius ir kitus produktus). Teismo vertinimu, 2-ųjų PN darbuotojai veikė A. Č. atžvilgiu tinkamai vadovaudamiesi galiojančiomis teisės normomis, t. y. tiek įstatymais, tiek poįstatyminiais teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų asmenų teises bei pareigas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Kalėjimų departamento darbuotojai tinkamai išsprendė A. Č. skundą dėl jo teisių pažeidimo, susijusį su netinkama jo sveikatos priežiūra, bei gydytojos T. M. teise verstis medicinos praktika ir T. M. veiksmais, vertinant A. Č. sveikatos būklę.

Teismo vertinimu 2-ųjų PN bei Kalėjimų departamento darbuotojų veiksmuose nenustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t. y. 2-ųjų pataisos namų bei Kalėjimų departamento darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti. A. Č., reikalaudamas atlyginti 2-ųjų PN bei Kalėjimų departamento darbuotojų padarytą žalą, remiasi tik spėjimais, samprotavimais bei prielaidomis, pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 2-ųjų PN bei Kalėjimų departamento darbuotojai elgėsi neteisėtai, ir kad A. Č. patyrė žalą, savo argumentus pagrįsdamas tik subjektyvia nuomone bei netinkamu faktinių aplinkybių ir norminių aktų interpretavimu.

III.

Pareiškėjas A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas bylą ištyrė neišsamiai, šališkai, neteisingai pritaikė įstatymus, atsisakydamas apklausti jo prašomus liudytojus (L. K. ir kitus), žinančius bylai reikšmingas aplinkybes, pažeidė jo teisę teismui teikti įrodymus (ABTĮ 53 straipsnis),

2. Teismas nepagrįstai taikė Bausmių vykdymo 146 straipsnį, nes vaisių ir daržovių vartojimas jam yra būtinas ir yra paskirtas (rekomenduotas) medikų. Dėl to jis skundėsi ir Lietuvos Respublikos Seimo komitetui. Nurodo, kad minėtas Santariškių klinikų medikų rekomendacijas jis pateikė 2-ųjų PN namų gydytojai L. K., kuri jas pridėjo prie jo ligos istorijos. Tačiau 2-ųjų PN skyriaus viršininkė T. M. lapus su rekomendacijomis išplėšė. Teismas šių rekomendacijų iš 2-ųjų PN neišreikalavo.

3. Teismas nevertino byloje esančių, pareiškėjo nuomone, svarbių įrodymų patvirtinančių, kad buvo pažeistas Bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnis, nes į baudos izoliatorių jis buvo patalpintas prieš tai nepažiūrėjus medikams.

4. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad 2-ji PN iš esmės neatsakė į jo skundus. Pažymi, kad tie 2-ųjų PN raštai, kuriais atsakoma į jo skundus, neatitinka teisės aktų reikalavimų (nepasirašyti, neišsamūs, neatsakoma į keltus klausimus.

5. Teismas neištyrė visų bylai svarbių įrodymų, nevertino 2-ųjų PN veiksmų atitikimo Bausmių vykdymo kodekso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos kalinimo įstaigų taisyklių normoms.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai atsiliepimais prašė pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi teismas įrodymus įvertino teisingai. Savo poziciją atsakovo atstovai grindė analogiškais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam atliekant teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uose pataisos namuose ir vykdant šios įstaigos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 28-781a jam paskirtą nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių penkioms paroms – jam nebuvo leista vartoti vaisius daržoves, medų, vaistažoles, įsigytas savo lėšomis, prieš paskiriant šią nuobaudą nebuvusi reikiamai įvertinta jo sveikatos būklė, Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje jam neužtikrinama reikiama sveikatos priežiūra.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Vilniaus 2-ji PN ir Kalėjimų departamentas pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą, elgiamasi, ar jis baudžiamas, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio nuostatų (vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą) reikalavimų nesilaikymu. Pagal tarptautinę teisę kankinimu laikomas tyčinis stipraus fizinio skausmo ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja, kitokiu nežmonišku elgesiu pripažįstamas tyčinis, trunkantis tam tikrą laiką fizinių ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja. Nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, jog Vilniaus 2-ųjų PN administracija bei Kalėjimų departamentas pareiškėjo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, t.y. atliko kokius nors tyčinius neteisėtus veiksmus, kuriais siekė jį kankinti, nežmoniškai su juo elgėsi, ar žemino jo orumą.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistojo laisvės atėmimu teisinė padėtis savaime sukelia jam tam tikrus įstatymais numatytus teisių ir laisvių apribojimus, kurie dėl objektyvių priežasčių dar daugiau apribojami nuteistajam paskyrus atitinkamą nuobaudą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas neturtinę žalą sieja ne su pačiu nuobaudos (uždarymo į baudos izoliatorių 5 paroms) paskyrimu, o su tuo, jog šios nuobaudos vykdymo laikotarpiu jis negalėjęs naudoti savo įsigytų maisto produktų.

Nuobaudos – uždaryti nuteistąjį į baudos izoliatorių vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 144,146 straipsniai ir Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXV skyrius. Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnis nustato nuteistųjų laikymo sąlygas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Taisyklių 210 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Teisės aktais jokios išlygos nenumatytos. Todėl pataisos įstaigos veiksmai, kuriais laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šios nuobaudos vykdymo laikotarpiu neleidžiama imti su savimi į baudos arba drausmės izoliatorius ar karcerį maisto produktų arba juos pirkti, negali būti traktuojami kaip neteisėti. Apeliantas neteigia, kad vykdant 2-ųjų PN direktoriaus 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 28-781a jam paskirtą nuobaudą jis negavo daržovių, ar kaip nors kitaip buvo pažeista jo teisė gauti maistą nemokamai pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymėtina ir tai, jog nuobauda uždaryti į baudos izoliatorių pareiškėjui buvo paskirta 5 dienoms. Byloje nėra duomenų (to neteigia ir pats pareiškėjas), kad dėl šios nuobaudos skyrimo jis apskritai prarado teisę pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio ir Taisyklių 77 punkto nuostatomis suteikta teise įsigyti maisto produktų ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso XIV skyrius (174-175 straipsniai) bei Taisyklių LIII skyrius (454-472 straipsniai). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Nuteistųjų sveikatos priežiūrai pataisos darbų įstaigose steigiamos asmens sveikatos priežiūros tarnybos (jų steigimo, veiklos organizavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato sveikatos sistemos teisės aktai). Taisyklių 460 punktas nustato, jog Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad į jo sveikatos istoriją turėjo būti įdėti atitinkami jo skundai, negali būti vertinami pagrįstais. Taisyklių 472 punktas nustato, kad pataisos darbų įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo diagnozuotoms ligoms gydyti ligoniai gali įsigyti gydytojo rekomenduotus vaistus, kitas medicinos prekes ir savo iniciatyva per giminaičius bei kitus asmenis. Kontroliuojamus psichoaktyvius vaistus, taip pat turinčius kontroliuojamų psichoaktyvių medžiagų vaistus ligoniai savo iniciatyva gali įsigyti tiktai pagal ligonį gydančio pataisos darbų įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo receptą (ši nuostata netaikoma vitaminams tabletėmis). Vaistus, vitaminus ir kitas medicinos prekes atnešęs asmuo juos atiduoda pataisos darbų įstaigos siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro darbuotojams. Šio biuro darbuotojai priimtus vaistus perduoda pataisos darbų įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovo įgaliotam medicinos specialistui, kuris juos tuojau pat užregistruoja. Pacientų iniciatyva įsigyti vaistai, vitaminai ir kitos medicinos prekės, iki pradedant naudoti, laikomi pataisos darbų įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnyboje, apskaitomi ir nurašomi atskirai nuo kitų vaistų, išduodami ligoniams tokia pačia tvarka kaip ir kiti vaistai. Taisyklių LIII skyrius pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnyboms nesuteikia įgaliojimų nustatyti kokias nors papildomas sąlygas dėl šių Taisyklių 210 punkto, kuriuo nustatyta kokius reikmenis gali pasiimti nuteistasis, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, taikymo. Taikant šias nuobaudas pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybai pavesta atlikti nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, būtinąjį sveikatos patikrinimą ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirta ši nuobauda, pažymėti, ar gali nuteistasis atlikti paskirtą nuobaudą. Davus išvadą, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negali atlikti paskirtos nuobaudos, ją paskyręs pareigūnas privalo pakeisti kita nuobauda (Bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnis, Taisyklių 364-366 punktai). Nagrinėjamu atveju 2-ųjų PN direktoriaus 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarime Nr. 28-781a 2007 m. rugsėjo 13 d. buvo pateikta išvada, kad pareiškėjas atlikti nuobaudą gali. Nuteistasis su nutarimu supažindinamas esant medicinos specialisto įrašui dėl galimybės atlikti paskirtą nuobaudą. A. Č. nutarimą pasirašė be jokių pastabų, t.y. medicinos specialisto apžiūrėjimo fakto ir išvados, kad atlikti nuobaudą gali, neneigė.

Iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos išrašo, taip pat 2008 m. sausio 7 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos Nr.14-36 matyti, kad A. Č. dėl 2007 m. balandžio 17 d. jam diagnozuotos ligos 2007 metais 5 kartus buvo etapuotas gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ambulatorinė priežiūra buvo tęsiama pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos specialistų, numatyta siųsti (2008 m. vasario 1 d.) planinei konsultacijai Santariškių poliklinikoje. Tiriant pareiškėjo skundus buvo patikrinta ir nustatyta, kad 2-jų PN Sveikatos priežiūros tarnybos vadovė turi reikiamą kvalifikaciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog 2-ji PN laisvės atėmimo bausmę atliekančio pareiškėjo atžvilgiu jo sveikatos priežiūros srityje veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Bausmių vykdymo kodekso ir Taisyklių nuostatas ar kitus teisės aktus.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog. pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino teisingai, procesinės teisės pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, jog dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, nenustatyta (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis), tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius