Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-603-813/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-30
Bylos Nr.
1S-603-813/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00172-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Indrė Averkienė
Nuteistasis
E. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-603-813/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00172-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Lesinskienės,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 95-698 buvo nutarta nuteistajam E. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi buvo atisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą konstatavus, kad nors nuteistasis E. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darydamas šią išvadą teismas nurodė, kad nepaisant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, egzistuoja kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, kuris daro įtaką jo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kad asmuo įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2009 m. balandžio 30 d., diagnozė - patologinis potraukis azartiniams lošimams. Taip pat atsižvelgta į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie tai, kad nuteistasis, spręsdamas problemas, daugeliu atveju numato tam tikrus sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti kylančių grėsmių. Pasekmes suvokia daugiausiai sau. Mąstymas nelankstus, gali priimti ir išklausyti naują informaciją, tačiau priimdamas sprendimus yra linkęs vadovautis savo asmeniniu patyrimu. Su priežiūros sąlygomis taikėsi sunkiai: laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Iš pažymos apie gautus vykdomuosius raštus matyti, kad pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 3 705,86 Eur, išmokėta – 7,96 Eur, savanoriškai – 0,00 Eur. E. D. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 16 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis E. D. skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino selektyviai, išvis nevertino tų aplinkybių, kurios nuteistąjį ir jo elgesį charakterizuoja teigiamai. Nutartis grindžiama formaliais ir šabloniškais argumentais.

5.2. Nuteistasis pabrėžia, kad niekad nebuvo asmeniu, gyvenančiu iš nusikalstamų veikų. Dar besimokydamas, nuo 16 metų pradėjo dirbti ir visąlaik pinigus užsidirbdavo sąžiningai. Nusikaltimą padarė dėl susidariusios sudėtingos situacijos šeimoje. Jo tėvui buvo diagnozuotas 4 stadijos vėžys. Rūpindamasis tėvu jis kasdien važiuodavo į pastarojo namus, esančius už 30 km nuo Kauno, veždavo jam vaistus ir maistą. Taip pat pastoviai vežiojo į ligoninę chemoterapijos atlikimui. Be to, tuo metu nedirbo jo sugyventinė, o jos vaikas, kurį jis nuo mažens augina kaip savą, pradėjo eiti į mokyklą. Dėl viso to stipriai padidėjo išlaidos, o jis vienas turėjo išlaikyti šeimą, susimokėti nuomą, mokesčius ir rūpintis sergančiu tėvu. Susiklosčius tokioms aplinkybės, jis ir ėmė pigiau didesniais kiekiais pirkti amfetaminą ir jį pardavinėti, tačiau netrukus buvo sulaikytas. Policijos pareigūnams suteikė visą dominančią informaciją, smulkmeniškai viską papasakojo. Būdamas laisvėje iki kol buvo išnagrinėta byla, visą laiką dirbo. Per bausmės atlikimo laiką jis suvokė, kad jo pasirinktas kelias buvo pražūtingas. Nuo pat pirmos bausmės atlikimo dienos apsisprendė daryti viską, kad artimiesiems ir pareigūnams įrodytų, jog yra sąžiningas ir doras pilietis. Šiuo metu atlikęs daugiau nei penkerius metus jam skirtos bausmės ir per visą tą laiką elgėsi pavyzdingai, nei karto nebuvo baustas, buvo reguliariai skatinamas, dirbo ir mokėsi naujų specialybių. Nuo 2021 m. birželio 22 d. jam suteiktas be sargybos statusas. Pradėjo dirbti už pataisos įstaigos ribų. Praėjus keturiems mėnesiams, perkeltas į Pusiaukelės namus. Toliau tęsia darbinę veiklą ir toliau daro viską, kad tik sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką iki minimalios. Jis savanoriavo vyrų krizių centre, rūšiuodavo pagalbos Ukrainai daiktus, tvarkė maisto banką. Dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose ir paskaitose.

5.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė neteisingus duomenis apie turimų skolų atlyginimą. Nuteistasis nurodo, kad per metus laiko antstoliams yra išmokėjęs apie 1 500 eurų vien darbdaviui pervedant iš algos ir dar apie 500 eurų pervedant savanoriškai.

5.4. Nuteistasis nurodo, kad laisvėje jo laukia sugyventinė su vaiku. Jo mamai jau 80 metų, jai kartais net sunku nueiti į parduotuvę, o jis negali ja pasirūpinti. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negali dirbti viršvalandžių, kad greičiau atsiskaitytų su antstoliais. Laisvėje jis dirbtų įmonėje „M.“, kur yra vertinamas kaip geras specialistas ir reikalingas darbuotojas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistasis E. D. skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje, skundus dėl nuosprendžio vykdymo metu žemesnės instancijos teismo priimtų nutarčių aukštesnysis teismas privalomai nagrinėja teismo posėdyje tik tuo atveju, kai jie paduoti nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, o kitais atvejais skundai dėl minėtų žemesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų gali būti nagrinėjami teismo posėdyje arba jo nerengiant, šio klausimo išsprendimą paliekant išimtinai skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo nuteistojo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jis nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Tiek nuteistojo pateiktame skunde, tiek ir jo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl šis nuteistojo prašymas netenkinamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo E. D. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. D. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamam kriminogeniniam veiksniui - informacija apie teisės pažeidimus, neatsižvelgdamas į tai, kad šio kriminogeninio veiksnio nuteistasis net negali pakeisti, nurodė klaidingus duomenis apie turimų įsiskolinimų atlyginimą. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra sumažėjusi nuo ankstesnio vertinimo, neatsižvelgė į tai, kad jau metus laiko nuteistasis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose ir per šį laiką jokių pažeidimų nefiksuota, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių E. D. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

10. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo E. D. lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad nors E. D. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau iš jų tik vienas nusikaltimas labai sunkus (BK 260 straipsnio 3 dalis), kitas jo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ir pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingas (BK 227 straipsnio 2 dalis), jo padarymo aplinkybės nerodo didesnio nuteistojo pavojingumo. Be to, jis jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Tokiu būdu, sprendžiant E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema, sumažėjusi ir nuo ankstesnio vertinimo metu jam nustatytos žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. balandžio 20 d. nustatyta žema rizika, stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo rizikos veiksnių valdyme. Pastaruoju metu yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, disciplinuotas nuteistojo elgesys.

11. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateiki duomenys patvirtina, kad E. D. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Teismui pateiktos bylos duomenimis per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas, už gerą elgesį ir darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse paskatintas 6 kartus (nuo 2022 m. sausio 1 d. pasiketius BVK, Pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems neliko pritaikomų paskatinimo priemonių). Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. nuteistasis E. D. bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2021 m. birželio 22 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. 2021 m. spalio 20 d. nuteistasis perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių pusiaukelės namus. Pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji dirba privačiose įmonėse, esančiose už įstaigos ribų, į darbą vyksta asmeniniu automobiliu, nėra saugomi bei gali laisvai judėti už įstaigos ribų, kartą per savaitę dviem parom gali vykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, neribotai gali naudotis asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu, disponuoti grynaisiais pinigais, laisvai ir neizoliuotai judėti. Sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas E. D., jokių pažeidimų nenustatyta. Visa tai rodo nuteistojo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį.

12. Teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdina ir tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu tęsia darbinę veiklą (būdamas laisvėje jis nuo 2000 m. oficialiai dirbo langų montavimo įmonėse). Marijampolės pataisos namuose jis dirbo kūriko padėjėju. Suteikus teisę išvykti be sargybos ar palydos, įsidarbino UAB „G.“ pagalbiniu darbininku. Perkėlus į Pusiaukelės namus, nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „A.“ pagalbiniu darbininku, vėliau dėl geresnių darbo sąlygų pakeitė darbovietę ir nuo 2022 m. birželio 6 d. pradėjo dirbi UAB „M.“ plataus profilio statybininku, kur dirba ir iki šiol. Teigiama darbinė motyvacija socialinio tyrimo išvadoje įvardinta kaip vienas iš jo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių Be to, bausmės atlikimo metu jis įgijo elektros įrenginių montuotojo ir suvirintojo specialybes. Nuteistasis bausmės atlikimo metu taip pat aktyviai dalyvavo ir dalyvauja eilėje socialinės reabilitacijos programų, organizuojamų renginių, grupinių, edukacinių, meno terapijos užsiėmimų, socialinę atskirtį patiriančių asmenų psichosocialinės reabilitacijos ir integracijos veiklose ir t. t. tiek pataisos įstaigoje, tiek už jos ribų. Dalyvavo savanorystės veiklose. Nuteistojo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, jis supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad su priežiūros sąlygomis taikėsi sunkiai: laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, visgi pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimas įvykdytas susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms. E. D. tėvas susirgo vėžiu, sugyventinė neturėjo darbo, o E. D. iš langų montavimo darbų uždirbamų pinigų nepakako reikalingiems vaistams, tėvo slaugai ir nuteistojo šeimos pragyvenimui. Bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nefiksuota, tad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis sunkiai taikėsi su priežiūros sąlygomis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, išsako pasikeitimo poreikį. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę. Nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį labai aukšta. Nors asmuo darydamas nusikaltimą pasielgė impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes, tačiau impulsyvumas šiuo metu nestebimas, asmuo linkęs apsvarstyti savo veiksmus, prieš pradedant veikti. Savo nusikalstamos veikos neteisina, gailisi, kaltę pripažįsta. Pastebėtina, kad kaltę pripažino nuo pat sulaikymo momento. Be to, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams sudarė sąlygas atskleisti kitus tokios pat rūšies labai sunkius nusikaltimus ir juos darančius asmenis. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, o jos, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ateityje.

13. Kad nėra pagrindo daryti išvados, jog nuteistojo pastangų pakanka lygtinio paleidimo taikymui, teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad pagal vykdomuosius dokumentus jis privalo išmokėti 3 705,86 Eur, išmokėta 7,96 Eur, savanoriškai 0,00 eurų. Nuteistojo skunde teisingai pažymėta, kad šis nutarties argumentas prieštarauja bylos duomenims. Išties 2022 m. rugsėjo 13 d. pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus nurodyta, kad išieškotos tokios sumos, kokias nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis dirba pagal darbo sutartį ir nuo 2022 metų išskaitymus iš darbo užmokesčio vykdo darbdavys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal UAB „A.“ pateiktą pažymą ši įmonė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. iš darbuotojo E. D. antstoliams pervedė 342,50 Eur, kitas darbdavys 417,82 Eur. Nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. jis pateikė prašymą papildomai kas mėnesį išskaičiuoti antstoliams po 10 eurų papildomai, be to, nurodė, jog jo motina savanoriškai papildomai kas mėnesį už jį moka antstoliams. Kadangi nuteistojo darbinė motyvacija yra aukšta, jis ilgą laiką oficialiai dirbo tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek dirba ir bausmės atlikimo metu, darbas jam bus suteiktas ir išėjus į laisvę, o jo turimos specialybės ir įgyta darbinė patirtis leidžia tikėti, kad su didelėmis problemomis dėl darinės veiklos, būdamas laisvėje nesusidurs, įvertinus turimų skolų dydį, nėra pagrindo manyti, kad jis reikšmingai apsunkins nuteistojo finansinę padėtį jam būnant laisvėje ir gali paskatinti pakartotinai nusikalsti.

14. Faktoriais, didinančiais sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę bei mažinančiais jo pakartotinio nusikaltimo riziką vertinamu atveju laikytini ir E. D. turimi socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su sugyventine, mama, seserimi. Anksčiau nuteistąjį pasimatymuose lankydavo sugyventinė, dabar su artimaisiais bendrauja mobiliuoju telefonu, trumpalaikių išvykų į namus metu. Santykius su artimaisiais apibūdina kaip idealius. Lygtinio paleidimo atveju ketina grįžti gyventi pas mamą, kur vyksta ir trumpalaikių išvykų į namus metu. Nei vienos išvykos į namus metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje ir palaikantys tarpusavio santykiai su artimaisiais taip pat įvertinti kaip riziką nusikalsti mažinantys veiksniai.

15. Negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis bausmę atlieka ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kad nusikaltimą įvykdė būdamas atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra reikšmingi tik tiek, kiek kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį pataisos namuose, leidžia įvertinti jo asmenybę, galimybes būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, įvertinti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau savaime, kaip ir neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir, kaip jau minėta, jis kaltu dėl nusikaltimų padarymo visiškai prisipažįsta, kritiškai vertina savo elgesį.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

17. Skundžiamoje nutartyje akcentuotas kriminogeninis veiksnys - informacija apie teisės pažeidimus taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam yra nustatytas tik šis vienintelis kriminogeninis veiksnys ir jo iš esmės nėra galimybės koreguoti. Tuo tarpu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; teigiama darbinė motyvacija; teigiamos nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; stabili emocinė būsena; palaikantys tarpusavio santykiai su artimaisiais; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas) yra nustatyta daug daugiau, ir šių veiksnių, priešingai nei kriminogeninių, apylinkės teismas iš esmės nevertino.

18. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai E. D. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Kolegijos manymu, priešingai, jo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje, be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.

19. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, o skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo E. D. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. D..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 95-698 taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Indrė AverkienėDarius KantaravičiusLina Lesinskienė