- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1454-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04307-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui A. S. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį A. S. su skundu dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S1d-41803, kuriuo antstolis nustatė parduotino pareiškėjo turto iš antrųjų varžytynių kainą 85 800 Eur; panaikinti antstolio A. S. 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S1d-41822, kuriuo antstolis paskelbė turto pardavimą iš antrųjų varžytynių Nr. 170391; paskirti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, bendro ploto 0,33527 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, bendras plotas 274,48 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, užstatytas plotas 38,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, užstatytas plotas 117,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, užstatytas plotas 24,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, užstatytas plotas 32,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
2. Pareiškėjas nurodė, jog negavo antstolio 2019 m. sausio 24 d. patvarkymo, kuriuo nustatyta pareiškėjo turto vertė, taip pat negavo 2019 m. vasario 15 d. patvarkymo, kuriuo nustatyta turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina bei 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymo, kuriuo nustatyta turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina. Apie skundžiamus patvarkymus sužinojo 2019 m. gegužės mėn. viduryje visiškai atsitiktinai, po to kai tinklapyje aptiko, kad jo turto pardavimas iš antrųjų varžytynių baigėsi, iš ko suprato, kad antstolis turėjo jam siųsti procesinius dokumentus, patikrino savo el. pašto dėžutės paskyrą ir aptiko juos brukalų kataloge ir galiausiai tokiu būdu apie juos sužinojo.
3. Pareiškėjas įsitikinęs, kad turtas įvertintas per žema kaina. Nurodė, jog ne dėl savo kaltės laiku negavęs procesinių dokumentų, susijusių su turto vertės nustatymu, negalėjo pateikti prieštaravimų, pateikti prašymo skirti turto vertinimo ekspertizę ir pasiekti, kad turtas būtų objektyviai įvertintas rinkos verte. Mano, jog nustatyta turto vertė neatitinka pareiškėjo interesų, yra nustatyta netinkamai, ji neatspindi realios rinkos vertės. Taip pat mano esant pagrindą skirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, kad būtų pašalintos abejonės dėl turto vertės.
4. Antstolis A. S. 2019 m. birželio 4 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0010/12/03593 perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/12/03593, pradėta pagal 2012 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl 564 702,71 Lt (163 549,21 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos ,,Swedbank“, AB naudai išieškant iš hipoteka įkeisto turto. Atlikdamas vykdymo veiksmus 2018 m. liepos 4 d. patvarkymu dėl turto įvertinimo, antstolis (jo padėjėjas) patvarkė skolininkui priklausančio turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, sandėlio, viralinės, šiltnamio, kitų statinių (šulinio), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), vertinimą atlikti turto vertintojui UAB ,,Inreal“, įpareigoti skolininką pateikti turto vertintojui visą informaciją ir dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. 2018 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu 2018 m. liepos 4 d. patvarkymas panaikintinas, skolininkui priklausančio Turto vertinimą pavesta atlikti turto vertintojui UAB ,,Lituka“ ir Ko. 2019 m. sausio 24 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolis (jo padėjėjas), atsižvelgdamas į UAB ,,Lituka“ ir Ko turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, nustatė skolininkui priklausančio turto vertę 143 000 Eur, t. y. įkainojo turtą. Patvarkymas skolininkui ir išieškotojai buvo išsiųstas el. paštu 2019 m. sausio 24 d. bei 2019 m. sausio 28 d. įteiktas skolininko motinai, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi paskirta skolininko kuratore. 2019 m. vasario 15 d. pranešimu apie varžytynes antstolis vykdymo proceso šalis informavo apie paskelbtas pirmąsias Turto pardavimo varžytynes. Pirmosios Turto pardavimo varžytynės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui. 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymu dėl parduodamo turto kainos nustatymo antstolis (jo padėjėjas) nustatė Turto pardavimo iš antrųjų varžytynių vertę, patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbė apie antrąsias turto pardavimo varžytynes, surašė pranešimą apie paskelbtas varžytynes, kuriuo vykdymo proceso šalims pranešė apie varžytynių paskelbimą.
7. Teismas nustatė, jog atsižvelgdamas į UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, kuriame nurodoma skolininkui priklausančio Turto vertė 2019 m. sausio 7 d., antstolis (jo padėjėjas) 2019 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S1d-10597 areštuotą Turtą įkainojo 143 000 Eur suma. Minėtas patvarkymas buvo el. paštu išsiųstas pačiam skolininkui bei pasirašytinai įteiktas skolininko kuratorei 2019 m. sausio 28 d., taigi laikytinas įteiktu tinkamai.
8. Aplinkybė, jog dokumentas, kuriame nurodomas Turto vertinimas, turto vertintojo pavadintas ekspertizės aktu, nesudaro pagrindo išvadai, jog nustatydamas Turto kainą antstolis negalėjo šiuo dokumentu vadovautis.
9. Pareiškėjo argumentus, jog Turto vertės sumažėjimas nepagrįstas jokiais duomenimis, vertintinas kritiškai, nes Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. UAB ,,Inreal” turto vertinimas atliktas 2017 m. birželio 9 d., t. y. prieš 19 mėnesių, per šį laiko tarpą pareiškėjo Turto vertė galėjo pakisti, ką patvirtina UAB ,,Lituka“ ir Ko atlikto Turto vertinimo rezultatai. UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertinimo išvadoje nurodoma, jog Turto vertė nustatyta atsižvelgiant į vertinamo turto fizinę būklę, statybos metus, turto pasiūlos ir paklausos lygį, kitus veiksnius ir rinkos konjunktūros sąlygas, turto vertinimas atliktas lyginamuoju metodu. Savo ruožtu iš UAB ,,Inreal“ turto vertinimo ataskaitos matyti, jog Turtas vertintas lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodais.
10. Teismas nurodė, kad dėl areštuoto Turto vertės antstoliui abejonių nekilo, antstolis Turtą įkainojo atsižvelgdamas į byloje pateiktus Turto įvertinimo rezultatus, 2019 m. sausio 7 d., antstolio 2019 m. sausio 24 d. patvarkymas, kuriuo įkainotas Turtas, įteiktas skolininko kuratorei, per įstatymo nustatymą terminą skolininkas (ir/ar jo kuratorė) prieštaravimų dėl areštuoto Turto įkainojimo nepateikė. Vykdymo veiksmai atlikti pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį ir 682 straipsnį, pareiškėjui nebuvo kliudoma pasinaudoti teise reikšti prieštaravimus, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, todėl skundas dėl antstolio veiksmų šiuo pagrindu nėra pagrįstas.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia antstolio 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymą, kuriuo antstolis informavo skolininką apie tai, kad remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 722 straipsniu, antrosios turto pardavimo varžytynės vyksta tokia pat tvarka kaip ir pirmosios, tik antrose turto pardavimo varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina sudaro 60 proc. antstolio 2019 m. sausio 24 d. patvarkymu nustatytos areštuoto turto vertės, taip pat 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymą, kuriuo nustatyta turto pardavimo iš varžytynių data. Minėti patvarkymai yra informacinio pobūdžio ir neturi nieko bendro su areštuoto turto įkainojimu, nesukuria pareiškėjui jokių teisių ir/ar pareigų. Skundžiami patvarkymai priimti remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti šių patvarkymų nėra teisinio pagrindo. Nenustačius vykdymo proceso pažeidimų įkainojant areštuotą Turtą, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo skirti ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nebuvo visiškai aktyvus, kaip įpareigoja jį būti įstatymai, nevisapusiškai įsigilino į situaciją ir į įrodymus, nepasisakė iš esmės svarbiu klausimu, t. y. dėl antstolio veiksmų teisėtumo CPK 681 straipsnio kontekste dėl teisingo parduotino turto kainos nustatymo.
12.2. Teismas, atmesdamas skundą, nekreipė dėmesio į svarbiausią tokiose bylose vertintiną aplinkybę – teisingos kainos nustatymą. Dėl pareiškėjo išsakytų abejonių nustatant turto kainą nurodė tik tiek, kad teismui abejonių dėl turto vertės nekilo, t. y. šiuo klausimu skundo neišnagrinėjo tiek kiek prašoma. Taip pat į pareiškėjo išsakytas abejones dėl turto vertės, kad turto vertintojo UAB „Lituka” ir Ko vertinimas su valstybės įmonės Registrų centro verte 2019 m. sausio 1 d. yra net 63 proc. mažesnis, teismas atsakė bendro pobūdžio teiginiais, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl esą dėl to toks verčių skirtumas yra objektyvus. Teismas nepagrįstai sumenkino VĮ Registrų centro duomenis apie turto rinkos vertę.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismas nurodė, kad UAB „Inreal” turto vertinimas atliktas 2017 m. birželio 9 d., t. y. prieš 19 mėnesių, per šį laiko tarpą pareiškėjo turto vertė galėjo pakisti, ką patvirtina UAB „Lituka” ir Ko atlikto 2019 m. sausio 7 d. turto vertinimo rezultatai. Ši teismo išvada, pagrindžianti verčių skirtumą, yra nepagrįsta, nes UAB „Lituka” ir Ko, vertindama turtą 2019 metais, rėmėsi 2016–2018 m. pirkimo–pardavimo sandorių duomenimis. Taigi, išvada, kad vertė objektyviai galėjo sumažėti dėl vėliau atlikto vertinimo, neturi pagrindo, nes vertinant turtą abu vertintojai naudojo to paties laikotarpio duomenis.
Šalies argumentai
12.4. Pareiškėjas nurodo, kad turto vertės sumažėjimas nebuvo pagrįstas jokiais duomenimis, nors pagal paskutinių penkerių metų tendencijas visuotinai žinoma, kad nekilnojamojo turto kainos palaipsniui tik kyla. Tai patvirtina vieši skelbimai apie žemės sklypų pardavimą, kurie pareiškėjo pateikti vykdomojoje byloje. Šių skelbimų duomenimis, panašioje vietoje kur yra pareiškėjui prestižinėje vietoje priklausantis žemės sklypas, vieno aro kaina yra maždaug 5 000 Eur, t. y. pareiškėjo vien tik sklypo vertė siektų apie 175 000 Eur, tačiau jis įvertintas tik 94 500 Eur verte, o juk gaisro padariniai jokios esminės įtakos žemės sklypo vertei neturi. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė, nors jos taip pat kelia pagrįstų abejonių atlikto turto vertinimo teisingumu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. 2019 m. sausio 24 d. patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka susipažinimui ir nuomonės dėl antstolio nustatytos turto kainos nustatymo buvo perduotas skolininkams/pareiškėjams. Pareiškėjas šį dokumentą gavo. Pareiškėjas CPK 681 straipsnyje suteikta teise nepasinaudojo, t. y. nepateikė antstoliui prieštaravimo, kad nesutinka su antstolio nustatyta parduotino iš varžytynių turto verte.
13.2. Antstolio padėjėjas, atsižvelgdamas į UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, įkainojo parduotiną turtą, o patvarkymą dėl kainos nustatymo išsiuntė proceso šalims tam, kad jos pareikštų savo nuomonę dėl nustatytos turto vertės. Proceso šalims nepareiškus prieštaravimų, antstolis pradėjo varžytinių procesą.
Šalies argumentai
13.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto vertės nustatymo procedūra pareiškėjui yra žinoma, kadangi pareiškėjas tai pačiais argumentais jau buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų 2013 ir 2017 metais. Teismas skundus išnagrinėjo ir juos atmetė. Atsižvelgiant į tai, antstolis mano, kad pakartotino trečio skundo pateikimas yra siekis vilkinti išieškojimo procesą ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
13.4. Pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymus, kurie neturi nieko bendro su areštuoto turto vertės nustatymu. 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo priimtas tam, kad nustatyti varžytynių datą. 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymas dėl parduodamo turto kainos nustatymo buvo priimtas tam, kad informuoti pareiškėją apie tai, kad CPK 722 straipsnyje nustatyta tvarka pirmose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma 60 proc. nuo turto arešto akte nurodytos kainos (o šiuo atveju tai yra 2019 m. sausio 24 d. patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“). Todėl ir šiais argumentais pareiškėjo skundas yra nemotyvuotas, nes nepakeitus pirminio 2019 m. sausio 24 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, situacija nepasikeis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamoje byloje yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo V. G. skundas dėl antstolio A. S. veiksmų. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog netinkamai nustatyta turto vertė, dėl to parduodamo turto kaina yra per maža.
Dėl varžytinėse parduodamo turto nustatymo tvarkos
16. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad skolininkas, nesutinkantis su antstolio nustatyta areštuoto turto kaina, turi pareigą nedelsdamas pateikti prieštaravimas dėl jos. Skolininkas taip pat gali skųsti antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo.
18. Civilinio proceso kodekso 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio padėjėjas, vadovaudamasis UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo aktu, kuriame nurodoma skolininkui priklausančio Turto vertė, 2019 m. sausio 24 d. patvarkymu areštuotą Turtą įkainojo 143 000 Eur. Pareiškėjui minėtas patvarkymas buvo įteiktas įstatymų nustatyta tvarka ir jis per nustatytą terminą prieštaravimų nepareiškė (CPK 681 straipsnio 3 dalis), minėto patvarkymo neskundė.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymą, kuriuo antstolis nustatė parduotino pareiškėjo turto iš antrųjų varžytynių kainą 85 800 Eur ir 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymą, kuriuo antstolis paskelbė turto pardavimą iš antrųjų varžytynių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo akto pagrindu antstolio padėjėjo 2019 m. sausio 24 d. patvarkymu nustatyta areštuoto turto kaina.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šios nutarties 16–18 punktuose, konstatuoja kad pareiškėjas, neprieštaravęs (neskundęs) 2019 m. sausio 24 d. patvarkymu nustatytos Turto kainos, šio klausimo nebegali kelti kvestionuodamas antstolio patvarkymus dėl antrųjų varžytinių. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos nesilaikyti areštuoto turto vertės nustatymo tvarkos, piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti vykdymo procesą. Todėl teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio patvarkymų, susijusių su antrosioms varžytinėms nustatyta turto kaina, neprivalo nagrinėti pareiškėjo argumentų, kurie turėjo būti iškelti prieštaravimuose dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo arba skundžiant antstolio patvarkymą dėl pradinio areštuoto turto įkainojimo. Vadinasi, pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamu atveju gali būti atmestas vien anksčiau paminėtų argumentų pagrindu.
Dėl turto vertės
22. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su nustatyta turto verte ir mano, kad ji per maža. Taip pat prašo teismą paskirti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, kad palyginus UAB ,,Lituka“ ir Ko vertinimą su valstybės įmonės Registrų centras vertėmis 2019 m. sausio 1 d., UAB ,,Lituka“ ir Ko vertinimas net 63 proc. mažesnis.
23. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Savo ruožtu individualusis turto vertinimas atliekamas atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, valstybės įmonės Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-711-730/2019).
24. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti įvairios aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo akte (vertinimo ataskaitoje) yra analizuojami nekilnojamojo turto rinkos duomenys, nurodomi kriterijai, kuriais remiantis buvo nustatyta Turto vertė. Turto vertinimo aktas buvo parengtas 2019 m. sausio 7 d. atlikus namų valdos apžiūrą. Akte nurodoma, kad vertė nustatyta atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę. Vadinasi, atliktas vertinimas remiasi aktualiais duomenimis ir informacija. Tai reiškia, kad anksčiau atlikti Turto vertinimai patys savaime nepaneigia aktualaus Turto vertinimo tinkamumo ir teisingumo.
25. Be to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl didesnės nei antstolio nustatyta Turto vertės yra nepagrįsti įrodymais ar kitais duomenimis, jie remiasi iš esmės subjektyvia pareiškėjo nuomone, abstrakčiais argumentais ir skaičiavimais. Pareiškėjas, be kita ko, galėjo kreiptis dėl Turto įvertinimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir atliktą vertinimą pateikti antstoliui ar teismui, tačiau jis tokia savo teise nepasinaudojo. Juolab kad turto nerealizavimo varžytynėse faktas paprastai patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Nagrinėjamu gi atveju pirmosios Turto varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis. Nebuvo sėkmingos ir anksčiau vykusios Turto varžytinės.
26. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nustatytos Turto kainos. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo skirti ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.