- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- ATP-40-366/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00375-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimo, kuriuo D. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimu D. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda. Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad D. P., būdama UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, t.y. darbdavio įgaliotu asmeniu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2011 m. rugpjūčio 4 d. 15.30 val. leido dirbti D. L. UAB „D“ priklausančioje maisto ir pramoninių prekių parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nepasirašiusi su ja darbo sutarties, ir neišdavusi darbo pažymėjimo, taip savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimu jai paskirtą administracinę nuobaudą – 4000 Lt baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad šis teismo nutarimas yra neteisėtas. Teigia, kad teismo nutarime nurodyti motyvai, kad D. L. paminėtu laiku dirbo parduotuvėje nepasirašius su ja darbo sutarties, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, nes byloje yra raštu sudaryta ir darbdavio bei darbuotojo pasirašyta 2011-08-04 darbo sutartis Nr. 35, taip pat darbo sutarčių registracijos žurnalas su pačios D. L. parašu apie antro darbo sutarties egzemplioriaus gavimą. Šie rašytiniai įrodymai yra prima face įrodymai, kad darbo sutartis buvo sudaryta reikalaujama rašytine forma, tinkamai šalių pasirašyta ir nustatyta tvarka įregistruota Darbo sutarčių registracijos žurnale. Apeliantės teigimu, ta aplinkybė, ar darbuotojui buvo išduotas pažymėjimas ar ne – nėra svarbi svarstant klausimą dėl nelegalaus darbo. Pažymi, kad patikrinimo dieną 2011-08-04 nei iš jos, nei iš darbdavio įgalioto asmens nebuvo pareikalauta pateikti patikrinimui darbo sutarties egzemplioriaus, darbo sutarčių registracijos žurnalo ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų darbo santykių legalumą. Apeliantė teigia, kad jei tą pačią dieną tikrintojai jos būtų pareikalavę pateikti darbo sutartį, darbo sutarties registracijos žurnalą, ji būtų pateikusi. Mano, kad niekas netrukdė tikrintojams nuvykti į bendrovės buveinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinti dokumentus, kurie patvirtintų, kad darbo sutartis yra sudaryta ir tinkamai įforminta. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra įrodymų, kad D. L. dirbo nelegaliai. Teismas iš esmės rėmėsi tikrintojų tarnybiniais pranešimais ir jų paaiškinimais, tačiau netinkamai vertino pačios D. L., jos – D. P. ir kitų asmenų duotais paaiškinimais, netinkamai vertino rašytinius įrodymus. Teigia, kad nei D. L., nei J. B. raštiškas paaiškinimas nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Be to, D. L. 2011-09-26 teismo posėdyje patvirtino, kad darbo sutartis su ja buvo sudaryta, tačiau ji neprisiminė jos sudarymo sąlygų (darbo sąlygų), nes dirbo trumpai, neįsigilino į darbo sutartyje nurodytas sutarties sąlygas, neprisiminė, terminuota sutartis ar ne. Apeliantės manymu, teismo argumentai, kad darbo sąlygų įsiminimas įrodo rašytinės darbo sutarties nebuvimą yra aiškiai nepagrįsti. D. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekas neprašė jos pateikti darbo sutarties egzempliorių, o jeigu būtų paprašę – būtų pateikusi. Šios liudytojos paaiškinimai nėra paneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymi, kad naujas darbo grafikas sudarytas 2011-08-04 dieną, kai į darbą buvo priimta D. L. ir šio darbo grafiko darbuotojai galėjo ir nežinoti. Teigia, kad darbo grafiko ir darbo laiko nesilaikymas – nėra nelegalaus darbo požymis. Taip pat apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino VSDFV pateiktą informaciją apie tai, kad UAB „D“ 2011-08-04 pateikė nustatyta tvarka ir nustatytos formos „Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią“. Apeliantė teigia, kad pranešimą VSDFV apie D. L. priėmimą į darbą ji pateikė ankščiau negu įvyko pats fizinis bendrovės patikrinimas. Duomenų, kurie paneigtų jos teiginius – nėra. Rašytinį pranešimą ji įteikė laiku ir tinkamai ir jis buvo priimtas be pastabų, o vėliau įregistruotas kompiuterinėje apskaitoje. Joks norminis aktas nereikalauja, kad Pranešimas būtų pateiktas prieš darbuotojui pradedant dirbti, priešingai reikalaujama, kad Pranešimas būtų įteiktas dieną, kai darbuotojas pradeda dirbti. Tai ir buvo padaryta. Jos pateiktas pranešimas bei sudarytoji darbo sutartis įrodo, kad nebuvo siekiama nuslėpti darbo santykių, todėl nelegalaus darbo požymių nėra.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsiliepimu į D. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas pilnai, visapusiškai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai apeliantę nubaudė pagal ATPK 41³ str. 1 d. Teigia, kad D. L. paaiškinimą reikėtų vertinti kartu su jos elgesiu bei operatyvų patikrinimą atlikusių pareigūnų paaiškinimais: užfiksuota, kad 2011-08-04 D. L. dirbo pardavėjos darbą UAB „D“ priklausančioje parduotuvėje, rašydama paaiškinimą skiltyje „darbovietės pavadinimas, veiklos vietos adresas“ nenurodė darbovietės UAB „D“, o nurodė esanti „pensininkė“, kad dirba paprašyta J. B., nepateikė nei darbo sutarties, nei darbo pažymėjimo, kuriuos, anot jos vėlesnių paaiškinimų teisme, ji neva turėjo su savimi, tačiau kažkodėl tikrinimą atliekantiems pareigūnams teigė priešingai – teigė nei darbo pažymėjimo, nei darbo sutarties neturinti, darbo sutarties nepasirašiusi bei, kad šioje įmonėje nedirbanti. Apie D. L. įdarbinimą 2011-08-04 J. B. nežinojo ir negalėjo žinoti, nes patikrinimo dieną (2011-08-04) nebuvo atėjusi į darbą. Teismo posėdžio metu J. B. nurodė, kad 2011-08-04 prieš 12 val., kada ji turėjo pradėti savo pamainą (pagal 2011-07-15 patvirtintą darbo grafiką), ji D. L. paprašė padirbėti parduotuvėje kaip pardavėjos, nes ši dirbo. Tačiau pagal 2011-08-04 patvirtintą grafiką D. L. negalėjo keisti J. B., nes jai pačiai buvo numatytas darbo laikas nuo 12 iki 16 val. VMI manymu, įrodymų vertinime reikšmingą vietą turėtų užimti būtent pirminis įrodymų rinkimo metu duotas D. L. paaiškinimas ir pareigūnų, atlikusių operatyvų patikrinimą, parodymai. VMI pažymi, kad teisme duoti D. L. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems bei nukrypstantys nuo pirminių rašytinių D. L. ir J. B. paaiškinimų. Nesutampa parodymai dėl darbo sutarties pasirašymo dienos: pareiškėja teigė, kad pasirašyta 2011-08-04 prieš 8 val., tuo tarpu, anot D. L. – 2011-08-02 ar 2011-08-03. Teisme D. L. teigė, kad 2011-08-04 padirbėti ją pakvietė direktorė, nors pirminiame paaiškinime teigė, kad buvo pakviesta J. B., kuri tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to, D. L. nurodė, kad patikrinimo metu nežinojo, ar buvo įforminta (nors, kaip pati teigė, darbo sutartį buvo pasirašiusi), ir apie įdarbinimą sužinojo tik po patikrinimo. D. L. parodymų pakeitimas turėtų būti vertintinas kritiškai, kaip noras padėti bendrovės, kurioje yra įdarbinta, direktorei išvengti atsakomybės. Pažymi, kad nevertino teiginio, kad, jei pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui įregistruotas kompiuterinėje duomenų bazėje po patikrinimo, tai yra įrodymas, kad buvo dirbama nelegaliai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo, apeliantė nesutinka su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimu dėl jos nubaudimo pagal ATPK 41³ str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad skundžiamu 2011-11-25 nutarimu teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti, ir paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas D. P. kalta, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Taip pat pabrėžtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino D. P. kalta dėl administraciniame kaltinime nurodyto nelegalaus darbo. Jos kaltę neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų parodymai, D. L. ir J. B. pirminiai paaiškinimai ir jų parodymai teisme, rašytiniai dokumentai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl D. P. kaltės, išklausė tiek jos pačios, tiek ir liudytojų paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu konstatavo nelegalaus darbo sudėtį pažeidėjos veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja. Skunde pateikiami subjektyvūs, sau palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu argumentuotai įvertinti, teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl D. P. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatė jokių abejotinų aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos D. P. naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas teismas daro išvadą, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
NUTARIA:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimą palikti nepakeistą ir D. P. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.