Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys A. P., antstolė R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė R. V. išnagrinėjo skundą ir 2016-05-06 patvarkymu bei 2016-05-17 patikslintu patvarkymu netenkino skundo. Skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad skolininkas praleido terminą skundui pateikti dėl vykdomojo dokumento pateikimo praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminus bei dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Paaiškino, kad iškėlus skolininko individualiai įmonei bankroto bylą, vykdomojo dokumento kopija buvo išsiųsta į Kauno apygardos teismą, pagal vykdomojo dokumento originalą antstolės kontoroje yra tęsiamas išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla pradėta vykdyti pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 1995-10-13 vykdomąjį raštą Nr. 2-50/95 dėl 5059,52 Eur (17469,50 Lt) skolos išieškojimo iš J. K., išieškotojo A. P. naudai. A. P. vykdomąjį dokumentą pateikė antstolei 2003-08-29. 2000-04-25 buvo surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą, kuris pasirašytas paties pareiškėjo bei 2000-08-31 buvo surašytas patvarkymas Nr. I-205, kuriuo grąžintas vykdomasis raštas išieškotojui su teise 3 metų laikotarpyje vykdomąjį raštą pateikti vykdymui. Kaip matyti iš pateiktų duomenų kreditorius nepraleidęs 3 metų termino 2003-08-29 pateikė antstolei R. V. vykdomąjį raštą vykdyti. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso 387 straipsnio 1 dalį teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo, nuo 2003-01-01 buvo taikomas 10 metų pateikimo senaties terminas. Darytina išvada, kad išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui nepraleidęs terminų. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 9 dalimi vykdomąją bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolė taip pat pažeidė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, kadangi pagal tuo metu galiojančius teisės aktus antstolė vykdymo išlaidas galėjo išieškoti tik įvykdžius įsiskolinimo išieškojimą, tačiau vykdymo išlaidų išieškojimas iki šiol vykdomas iš skolininkui priklausančios netekto darbingumo pensijos. Atsiliepime pažymėjo, jog skundžia ne antstolės patvarkymą, o jo įgyvendinimo tvarką, tęstinio pobūdžio išieškojimo veiksmus.

Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Straipsnio redakcija galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2009-04-01 numatė trumpesnius terminus skundui pateikti, t. y. skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų galėjo būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkui buvo žinoma apie užvestą vykdomąją bylą bei atliekamus vykdymo veiksmus, įskaitant ir vykdymo išlaidų paskaičiavimus, tai patvirtina vykdomojoje byloje esantys skolininko teikti pranešimai ir prašymai. Antstolė 2005-08-04 ir 2006-09-26 patvarkymu įpareigojo skolininko darbovietę O. K. ūkininkės ūkį atlikti išskaitas iš J. K. gaunamo darbo užmokesčio, 2010-01-18 ir 2010-02-23 patvarkymu įpareigojo VSDFV Jurbarko rajono skyrių atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, 2014-09-15 patvarkymu įpareigojo VSDFV Šilalės skyrių Raseinių skyrių atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų. Visuose patvarkymuose buvo nurodyta vykdymo išlaidų suma, skolininkas turėjo galimybę susipažinti su vykdomąja byla bei vykdymo išlaidų paskaičiavimais, tačiau neteikė skundų dėl vykdymo išlaidų sumos ar paskaičiavimo tvarkos. Pažymėtina, kad antstolės 2005-08-04, 2006-09-29, 2010-01-18, 2010-02-23 ir 2014-09-15 patvarkymų, kuriuose buvo paskaičiuotos mokėtinos vykdymo išlaidos, pagrindu buvo atliekamos išskaitos iš pareiškėjo darbo užmokesčio bei netekto darbingumo pensijos, taigi pareiškėjas iš esmės skundžia ne atskirus atskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir netekto darbingumo pensijos bei jų pervedimą antstolei, o minėtus patvarkymus, kurių pagrindu šios išskaitos buvo atliekamos. Dėl to teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad antstolės vykdymo išlaidų paskaičiavimai laikytini tęstiniais veiksmais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos praleido Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti, kuris negali būti atnaujinamas.

Pareiškėjo nuomone, antstolė turėjo nutraukti vykdymo veiksmus, kadangi 2016-01-24 Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą skolininko individualiai įmonei J. K. prekybos įmonei, tačiau priverstinis išieškojimas vykdomas toliau.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016-01-28 nutartimi J. K. prekybos įmonei iškelta bankroto byla. Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui iškėlus bankroto bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net ir tada, kai išieškojimas vykdomas iš įmonės dalyvio, o ne pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Tai paaiškinama tuo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl tiek juridinio asmens kreditoriai, tiek juridinio asmens dalyvio kreditoriai įmonės nemokumo atveju konkuruoja tarpusavyje. Jei nebūtų sustabdytas išieškojimas iš juridinio asmens dalyvio turto pagal jo kreditoriams išduotus vykdomuosius raštus, šie kreditoriai įgytų nepagrįstą pranašumą prieš juridinio asmens kreditorius.

Nutartis, kuria skolininko J. K. prekybos įmonei iškelta bankroto byla antstolės kontoroje gauta 2016-03-03, taigi vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis, antstolė privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. prekybos įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui persiųsti vykdomąjį dokumentą. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė šių veiksmų neatliko, priešingai, išsiuntusi Kauno apygardos teismui vykdomojo dokumento kopiją tęsė išieškojimą iš skolininko, taip pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl antstolė įpareigotina sustabdyti vykdomąją bylą bei perduoti vykdomąjį raštą J. K. prekybos įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, kad antstolės veiksmai atlikti po to, kai vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta, laikytini nepagrįstais bei neteisėtais.

Pareiškėjas pateikdamas atsiliepimą pateikė ir papildomus prašymus. Atsiliepimu prašo: sumažinti vykdymo išlaidų sumą, atimant iš jų neteisėtai išieškotas išlaidas iki 2011-10-01; kadangi antstolė neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti; įpareigoti antstolę vykdomąją bylą užbaigti, nutraukti išieškojimo veiksmus ir vykdomąją bylą išsiųsti bankroto bylą J. K. prekybos įmonei nagrinėjančiam teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pareiškėjas pateikdamas atsiliepimą kelia naujus reikalavimus, nesilaikydamas tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pareiškėjo keliami reikalavimai nenagrinėtini teisme. Pareiškėjui išaiškintina, kad su skundu dėl antstolio veiksmų ar prašymais, jis turi kreiptis tiesiogiai į antstolį (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolę R. V. sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą persiųsti J. K. prekybos įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstolei R. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.