Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023-08-05 iki 2024-06-13 jis buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-me kalėjime netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Dėl reikalavimo priteisti 3000 Eur turtinę žalą.

Reikalavimą dėl 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildina iš to, kad atsakovės atstovas neinformavo pareiškėjo darbdavio MB „Oparenta“, jog pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-11-14 sprendimu buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo atleistas iš darbo nesumokant darbo užmokesčio, dėl ko patyrė 3000 Eur turtinę žalą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023-08-04 sudarė neterminuotą darbo sutartį su MB „Oparenta“ pagalbinio darbuotojo pareigoms (1 t., b. l. 86). Darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti 1 MMA atlyginimą, darbo laiko norma – pagal faktiškai išdirbtą laiką. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininko 2023-08-16 sprendimu Nr. NĮ-22-2861 pareiškėjui buvo leista nustatytu maršrutu išvykti į darbo vietą MB „Oparenta“ (1 t., b. l. 27). 2023-11-12 pareiškėjui grįžus, jam buvo atliktas greito tyrimo testas dėl narkotinių-psichotropinių medžiagų vartojimo nustatymo. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pareiškėjas vartojo narkotines-psichotropines medžiagas. Kalėjimo viršininko 2023-11-14 sprendimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų (1 t., b. l. 91).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjo atleidimą iš darbo MB „Oparenta“ sąlygojo Kalėjimo viršininko 2023-11-14 sprendimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skirta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Iš bylos duomenų matyti, kad MB „Oparenta“ atstovas dar 2023-11-03 el. paštu informavo kalėjimo administraciją, jog T. Š. dirba paskutinę dieną (1 t., b. l. 89). Be to, iš Saugumo valdymo skyriaus specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio mėn. MB „Oparenta“ nedirbo ir darbo užmokestis už šį laikotarpį jam nebuvo mokamas (1 t., b. l. 92, 2 t., b. l. 6). Kadangi pareiškėjo atleidimas iš darbo buvo inicijuotas (ir pareiškėjas faktiškai nebedirbo) dar iki Kalėjimo viršininko 2023-11-14 sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo priėmimo, atmestini pareiškėjo argumentai, kad jo atleidimą iš darbo sąlygojo atsakovės atstovo neinformavimas darbdavio apie paskirtą drausminę nuobaudą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovės atstovas veikė netinkamai, todėl jo argumentai dėl neišmokėto darbo užmokesčio atleidžiant iš darbo ir dėl to kilusios turtinės žalos, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo priteisti 2800 Eur turtinę žalą.

Reikalavimą dėl 2800 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildina iš to, kad atsakovės atstovo 2024-03-14 sprendimu jis nepagrįstai buvo perkeltas iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos, į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Pareiškėjo teigimu, neišleidus jo į darbą, jis negalėjo užbaigti darbų, dėl ko buvo atleistas iš darbo, neišmokant jam darbo užmokesčio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024-02-11 sudarė neterminuotą darbo sutartį su MB „Oparenta“ pagalbinio darbuotojo pareigoms (1 t., b. l. 79-85, 98). Pagal darbo sutartį, darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti 1 MMA atlyginimą, darbo laiko norma – pagal faktiškai išdirbtą laiką. Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininko 2024-02-20 sprendimu Nr. NĮ-22-634 pareiškėjui buvo leista nustatytu maršrutu išvykti į darbo vietą (1 t., b. l. 99-100).

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė 2024-03-12 siūlymu Nr. RV-22-2533, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam per vienus metus buvo skirtos 3 drausminės nuobaudos (2023-11-14 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NSN-22-1466 skirta izoliavimas 30 parų; 2024-02-10 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NSN-22-175 skirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą; 2024-03-08 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NSN-22-345 skirta 7 parų izoliavimas) bei vadovaudamasi BVK 37 straipsnio 7 dalies nuostatomis, siūlė nuteistajam pakeisti bausmės atlikimo sąlygas iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2024-03-14 sprendimu Nr. NĮ-22-1097 nusprendė pareiškėjui pakeisti bausmės atlikimo sąlygas, perkeliant jį iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą (1 t., b. l. 115-116). Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024-02-10 sprendimą Nr. NSN-22-175 dėl drausminės nuobaudos skyrimo už narkotinių - psichotropinių medžiagų vartojimą. Kadangi pareiškėjas su greitojo tyrimo atsakymu nesutiko, todėl duomenys buvo išsiųsti tolimesniam tyrimui. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į gautą Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 345/2021(01), 2024-04-12 sprendimu Nr. NSN-22-545 grąžino pareiškėją į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (1 t., b. l. 118, 2 t., 9).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad 2024-03-14 sprendimu perkėlus pareiškėją iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą, pareiškėjas nepagrįstai buvo atleistas iš darbo MB „Oparenta“, neišmokant jam darbo užmokesčio. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo faktiškai išdirbtą laiką MB „Oparenta“ 2024 m. vasario - kovo mėn., ar atleidimą iš darbo, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Iš MB „Oparenta“ 2024 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjui 2024 m. kovo mėn. buvo skirtas „Nemokamas laisvas laikas“, t. y. laikas, kai darbuotojui darbo užmokestis nemokamas. Už 2024 m. kovo mėn. pareiškėjui buvo išmokėtas iš viso 14,89 Eur darbo užmokestis (2 t., 4, 12). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui už 2024 m. vasario - kovo mėn. nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis už faktiškai išdirbtą laiką pagal darbo sutartį su MB „Oparenta“. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimais ir MB „Oparenta“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. vasario - kovo mėn. pareiškėjas MB „Oparenta“ faktiškai nedirbo. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų jam nepagrįstai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis 2024 m. vasario - kovo mėn.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties Nr. ST-167 2.2.8. punktą, darbo užmokestį nuteistiesiems apskaičiuoja ir perveda ne Lietuvos kalėjimų tarnyba, bet darbdavys, šiuo atveju - MB „Oparenta“. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovės atstovas veikė netinkamai, todėl jo argumentai dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo, neišmokėto darbo užmokesčio ir dėl to kilusios turtinės žalos priteisimo iš valstybės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo priteisti 2400 Eur turtinę žalą.

Reikalavimą dėl 2400 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildina iš to, kad įstaigos administracija nesutvarkė jo darbo VŠĮ „Eiras“ paskyrų, dėl ko pareiškėjas neišėjo į darbą ir darbo sutartis su juo buvo nutraukta, neišmokėjus jam darbo užmokesčio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba ir VšĮ „Eiras“ 2024-03-27 sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. BS-135 dėl bendradarbiavimo integruojant į darbo rinką laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius. Pareiškėjas ir VšĮ „Eiras“ 2024-04-12 sudarė darbo sutartį. Pareiškėjo pareigos – pagalbinis darbuotojas, darbo užmokestis – 1 MMA (1 t., b. l. 125-134).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2024-05-18 tarnybiniu pranešimu kalėjimo viršininkas buvo informuotas, kad VšĮ „Eiras“ nevykdo bendradarbiavimo sutartyje nustatytų sąlygų. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2024-05-21 raštu Nr. S-22-4937 „Dėl 2024-03-27 bendradarbiavimo sutarties Nr. BS-135 nutraukimo“ informavo VšĮ „Eiras“ apie bendradarbiavimo sutarties nutraukimą nuo 2024-05-23. Pareiškėjas 2024-05-24 raštu Nr. 2S-2510 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ buvo informuotas, kad sutartis su VŠĮ „Eiras“ nutraukta (1 t., b. l. 135-140).

Teismas pažymi, kad tarp pareiškėjo ir VšĮ „Eiras“ sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta ne dėl nesutvarkytų darbo paskyrų, bet dėl to, kad VšĮ „Eiras“ pažeidė Bendradarbiavimo sutarties sąlygas. Atitinkamai Lietuvos kalėjimų tarnybos iniciatyva ši Bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta. Pažymėtina, kad nesant Bendradarbiavimo sutarties, nuteistieji negali dirbti įmonėse pagal darbo sutartis, todėl teismas sprendžia, kad tarp pareiškėjo ir VšĮ „Eiras“ sudaryta darbo sutartis buvo pagrįstai nutraukta. Be to, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad priešingai nei nurodoma skunde, pareiškėjo išvedimo į darbą VšĮ „Eiras“ paskyra už 2024 m. balandžio ir gegužės mėnesius buvo sudaryta, jam buvo nustatytas išėjimo į darbą ir grįžimo laikas (2 t., b. l. 13-19).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, teismas pažymi, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.2.8. punktą, darbo užmokestį nuteistiesiems moka ne Lietuvos kalėjimų tarnyba, bet VšĮ „Eiras“. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad įstaiga nėra gavusi duomenų, jog VšĮ „Eiras“ apskaičiavo ir išmokėjo pareiškėjui darbo užmokestį į Lietuvos kalėjimų tarnybos sąskaitą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl to, kad įkalinimo įstaiga nesutvarkė pareiškėjo darbo VšĮ „Eiras“ paskyrų, dėl ko jis buvo atleistas iš darbo neišmokant darbo užmokesčio, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl Resocializacijos skyriaus pareigūnės netinkamo elgesio. Pažymėjo, kad 2024 m. balandžio mėnesį jis kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistę dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, tačiau pareiškėjas nebuvo išklausytas, jam buvo nepagarbiai liepta išeiti iš kabineto.

Atsakovės atstovas pateikė teismui papildomus paaiškinimus (2, t., b. l. 20), kad skunde nurodytu laikotarpiu dokumentų valdymo sistemoje pareiškėjo prašymų dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, taip pat kitų prašymų dėl leidimo iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne bausmės atlikimo vietoje organizuojamuose renginiuose tikslais nebuvo gauta ir registruota.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas šių skundo aplinkybių iš esmės nedetalizavo ir nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į Resocializacijos skyriaus pareigūnę dėl trumpalaikės išvykos suteikimo. Į bylą nėra pateikta jokių pareiškėjo prašymų ar atsisakymų jam suteikti trumpalaikę išvyką, ar nagrinėti tokį prašymą. Pažymėtina, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai apie, pareiškėjo nuomone, pareigūnės nepagarbų elgesį ir atsisakymą suteikti trumpalaikę išvyką, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnės elgesio ar atsisakymo tenkinti prašymą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini .Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.