Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Namai ir buitis“ bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotam asmeniui Algimantui Galminui, trečiajam asmeniui N. R., jo atstovui advokatui Mariui Griciui, trečiojo asmens AB SEB bankas atstovui Benui Poderiui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Namai ir buitis“ ieškinį atsakovui UAB „Rudsta“, tretieji asmenys N. R., AB SEB bankas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į 2010-01-07 vykusį teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė. Siekiant atsakovui pranešti apie 2010-01-07 vyksiantį į teismo posėdį, informacija apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo skelbta respublikiniame dienraštyje „Lietuvos žinios“ (b.l. 50) ir Klaipėdos krašto dienraštyje „Vakarų ekspresas“ (b.l. 49). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, trečiųjų asmenų atstovai sutiko dėl sprendimo už akių priėmimo, todėl priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-07-31 nutartimi iškėlė UAB „Namai ir buitis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Jonvita“. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. įtvirtinta administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės sandorių, kurie buvo priešingi įmonės tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais.

Pagal LR CK 6.66 str. 1 d. nuostatą, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (LR CK 6. 66 str. 1 d.).

BUAB „Namai ir buitis“ bankroto administratorius, gindamas įmonės kreditorių bei pačios įmonės teises ir interesus, ginčija 2009-06-01 tarp UAB „Namai ir buitis“, kurią atstovavo direktorius N. R., ir UAB Rudsta”, kurią atstovavo direktorius Alvydas Statkauskas, sudarytą prekių tiekimo sutartį (T.1. b.l. 5). Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad šios sutarties pagrindu per laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2009-07-10 UAB „Namai ir buitis“ už 279 179,87 Lt pardavė atsakovui buitinės technikos prekių, kurių įsigijimo vertė 608 279,03 Lt. Pažymėtina, jog 2000-03-16 tarp UAB „Namai ir buitis“ ir AB SEB bankas sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią įmonei suteikta 334 000,00 Lt paskola. Prievolės užtikrinimui įmonė įkeitė visas apyvartoje esančias priekių atsargas 950 000,00 Lt sumai ir privalėjo palaikyti prekių atsargų kiekį nustatytai įkeitimo objekto vertei.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pagal 2009-06-30 įmonės balanso duomenis UAB „Namai ir buitis“ turėjo turto už 1 206 019 Lt, įsipareigojimų kreditoriams už 2 055 966 Lt. Taigi įmonė 2009 m. veikė nuostolingai ir atsakovas turėjo pagrindo manyti, jog ginčijamas sandoris gali pažeisti įmonės kreditorių interesus, todėl galima teigti, jog atsakovas, sudarydamas šį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsakovas, teigdamas jog apie parduodamas prekes sužinojo iš skelbimų spaudoje, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (LR CPK 178 str., 179 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog AB SEB bankas būdamas privilegijuotu (įkeitimo daiktine teises) kreditoriumi, sudarydamas minėtą 2000-03-16 paskolos sutartį, mažino komercinę riziką būtent prekių atsargų įkeitimu, todėl UAB „Namai ir buitis“ prievolių nevykdymo atveju kreditoriaus reikalavimas turėjo būti tenkinamas iš realizuojant turtą gautų pajamų. Tuo tarpu UAB „Namai ir buitis“ ginčijamu sandoriu perleidus beveik visas AB SEB bankui įkeistas prekių atsargas, įmonės finansinės prievolės bankui nebuvo vykdytos bei nebuvo atstatytos prekių atsargos įkeitimo lakštuose nustatytai vertei. Taigi darytina išvada, jog ginčijamu sandoriu buvo sumažinta įmonės turto vertė, susiaurintas jos mokumas ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančia 2009-06-01 tiekimo sutartį Nr.01/06-09 tarp UAB „Namai ir buitis“ ir UAB „Rudsta“ nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją, priteisiant iš UAB „Rudsta“ ieškovo naudai 311 095,16 Lt piniginį ekvivalentą už parduotas prekes, yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas (LR CPK 178 str.).

Patenkinus ieškinį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistina 7 111 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 9 p., 96 str. 1 d.). Iš atsakovo ieškovui priteistinos 81,34 Lt išlaidos, susijusios su skelbimų spaudoje spausdinimu (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285- 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo B UAB „Namai ir buitis“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2009-06-01 tiekimo sutartį Nr.01/06-09 tarp UAB „Namai ir buitis“ ir UAB „Rudsta“ nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo UAB „Rudsta“ ieškovui 311 095,16 Lt nuostolių atlyginimą bei 81,34 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rudsta“ 7 111 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.